„Senėjimas - natūralus fiziologinis procesas, tad nereikėtų stebėtis, kad jis vyksta ir su juo kovoti,“ - tokiais žodžiais pokalbį apie sveiką senėjimą pradeda Dalia Matusevičienė, stuburo ir sveikatingumo centro „Sveikatos sala“ specialistė. Mes taip linkę sureikšminti ir slėpti pirmuosius vizualius senatvės pėdsakus, tačiau retai susimąstome apie nematomus degeneracinius pokyčius, vykstančius visose kūno sistemose. Būtent apie juos, o ne apie raukšles ir žylančius plaukus, bei jų atitolinimą ir bus Dalios pasakojimas, - rašoma pranešime spaudai.
Nuo kur prasideda senėjimo pokyčiai?
Senėjimo slenkstis - 30 metų. Gimstame, augame, bręstame, sulaukę 20-25 metų išgyvename tam tikrą stabilumo etapą, o apie trisdešimtuosius metus organizmo funkcijos ima silpnėti. Žinoma, fiziškai tų pokyčių pradžios daugelis nejaučia ir gali dar ilgai nejausti. Tačiau 50 metų daugeliui tampa kritiniu amžiumi, kai organizmo pokyčiai ima vis dažniau apie save priminti skausmu ar kitokiais negalavimais. Tada ne vienas sutrinka, jaučia pyktį, sutrikimą. Neretai tenka išgirsti: „Kas gi su manimi atsitiko? Anksčiau buvau sveikas, nieko nejaučiau, o dabar taip staiga…“ Deja, staiga įvyksta tik trauma, o visi degeneraciniai procesai vyksta lėtai.
Todėl peržengus tą senėjimo starto slenkstį ties trisdešimtaisiais metais, vertėtų pradėti skirti daugiau laiko sau, savo kūnui ir sveikatai. Pradėję anksti galėsite nuveikti daug svarbių dalykų, padėsiančių užkirsti kelią skausmingiems senatviniams padariniams. Kiekvienas senstame savo tempu, tad labai svarbu žinoti, kas gi tą tempą lemia? Taip, jie turi įtakos genetika, tačiau kur kas įtakingesni yra mūsų gyvenimo įpročiai, aplinka, kurioje gyvename, žalingi įpročiai, mitybos ypatumai, fizinio aktyvumo lygis.
- Tai patvirtina Pasaulinė sveikatos organizacija: žmogaus sveikatą lemia gyvensena (50%), aplinka (20%), genetika (20%) ir medicinos priežiūra (10%).
- Nematomi senėjimo procesai prasideda apytiksliai ketvirtajame dešimtmetyje: kaulai po 30 metų silpnėja, mažėja raumenų masė, didėja riebalinio audinio dalis, keičiasi kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių bei endokrininės sistemos funkcijos.
- Jutimų organų pokyčiai silpnina ryšį su aplinka, mažina socialinių ryšių kokybę ir gali skatinti vienatvės jausmą.
Kokios pagrindinės kūno sistemos kinta senstant?
Degeneraciniai pokyčiai įkopus į ketvirtą dešimtį vyksta visose kūno sistemose. Taškai, kuriuos būtina suprasti kasdienėje praktikoje:
- Kraujotakos ir kvėpavimo sistema: didėja arterinis kraujospūdis, širdies raumuo silpsta, kraujagyslių elastingumas mažėja; kvėpavimo funkcija blogėja dėl krūtinės ląstos pokyčių, tarpšonkaulinių raumenų silpnėjimo ir diafragmos funkcinio nusidėvėjimo.
- Skeleto-raumenų sistema: nyksta kaulų masė, sumažėja raumenų masė ir elastingumas kremzlių, didėja rizika griūti; atsiranda laikysenos pakitimų ir nugaros skausmų.
- Odos ir jungiamojo audinio pokyčiai: oda plonėja, praranda elastingumą, formuojasi raukšlės, pigmentinės dėmės; bet tik balsuojant dėl grožio varžymosi tai nėra vienintelis svarbus klausimas - daug svarbesnis yra odos gebėjimas apsaugoti organizmą.
- Jutimo organų pokyčiai: rega ir klausa silpnėja, skonio ir kvapo pojūčiai kinta; tai gali apsunkinti bendravimą ir socialinį dalyvavimą.
- Endokrininė sistema: menopauzė moterims, prostatos pokyčiai vyrams, kai kurie hormonų pusiausvyros svyravimai; gali kilti emocinių sutrikimų, kuriuos švelnina tinkama gydymo priežiūra.
- Virškinimo ir inkstų sistema: virškinimo trakto strukturų pokyčiai, kepenų funkcijos pokyčiai, inkstų funkcijos lėtėjimas ir keičiasi ekskrecijos procesai.
Gyvenimo kokybė ir sveikata: ką daryti dabar?
Sveika senatvė nėra atsitiktinumas - tai nuosekliai kuriamas pasirinkimų rezultatas. Sveikas senėjimas apima fizinį aktyvumą, subalansuotą mitybą, psichologinį stabilumą, socialinį bendravimą ir kokybišką poilsį. Viena iš svarbiausių strategijų - reguliariai judėti ir stiprinti raumenis.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Fizinio aktyvumo nauda didelė: endorfinų išsiskyrimas pagerina nuotaiką, gerėja kraujo apytaka, pagerėja nervinių impulsų perdavimas. Rekomenduojama pradėti su vidutinio intensyvumo ėjimu, reguliarumo pagrindu. Tačiau ėjimo nepakaks - reikia ir jėgos treniruočių 2-3 kartus per savaitę, naudoti svarelius ar stuburo sveikatai tinkamus treniruoklius. Esant poreikiui, reikalinga kineziterapeuto konsultacija planui parengti ir technikų įvaldti.
Svarbu įvertinti laikyseną, sužinoti, kurios raumenų grupės sutrumpėjusios, kurios stiprios, o kurios persidirba. Kai kuriais atvejais jaunimas pradeda intensyvų režimą ir susiduria su skausmu ar raumenų asimetrija; todėl 50-60 metų žmonėms būtina gero pasiruošimo plano laikymasis, atsargus pradžios tempas ir nuoseklus didėjimas krūvio.
Ką daryti, kad senatvė būtų mažiau kenksminga ligoms ir skausmams? Nustatyti įpročiai: reguliari mityba, mažiau sočiųjų riebalų, daugiau daržovių ir vaisių, kalcio ir vitamino D vartojimas kaulų sveikatai, energijos balansas - suvartojamo kaloringumo ir fizinio aktyvumo pusiausvyra. Žmonėms, kurių svoris viršnorminis, svorio sumažinimas gali sumažinti vaistų poreikį ir pagerinti sveikatą.
Socialiniai ir psichologiniai aspektai taip pat svarbūs. Depresija yra dažna, tačiau nėra neišvengiama - svarbu palaikyti aktyvų gyvenimą, bendrauti su artimaisiais ir naudotis profesionalia pagalba. Graži, harmoninga senatvė neateina savaime: reikia jai rimtai ruoštis visą gyvenimą. Rekomenduotina naudotis profilaktinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis (skiepytis, kontroliuoti cholesterolio lygį, stebėti traumas ir lėtines ligas).
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje