Žmonių su negalia namų aplinkos pritaikymas yra susijęs su įvairiais aspektais. Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia yra viena svarbiausių jų savarankiškumo sąlygų, padedanti lengviau integruotis darbo rinkoje bei visuomenėje. Be to, keičiant namų aplinką svarbu atsižvelgti į individualius neįgaliojo poreikius ir pageidavimus.
Teisiniai aspektai ir reglamentavimas
Lietuvoje fizinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems reikalavimus reglamentuoja įvairūs teisės aktai. Svarbiausias iš jų - Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317.
Šis reglamentas nustato privalomus reikalavimus statiniams ir teritorijoms, siekiant užtikrinti, kad jie būtų prieinami ir patogūs naudoti žmonėms su negalia. 2019 m. lapkričio 4 d. Aplinkos ministras įsakymu patvirtino Statybos techninį reglamentą „STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ ir pripažino netekusiais galios senesnės redakcijos įsakymus.
Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. Nr. A1-146, vadovaujasi Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių administracijos ar savivaldybių administracijų įgaliotos įstaigos ir jų sudarytos Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos.
Pagrindiniai fizinės aplinkos reikalavimai
Viešose vietose aplinkos prieinamumas žmonėms su negalia turi būti pritaikytas judant vežimėliu, neregiams/silpnaregiams bei klausos negalią turintiems žmonėms. Neįgalieji dažnai akcentuoja įėjimus į įvairias viešąsias vietas. Durų platinimas. Slenksčių pašalinimas arba pritaikymas. Sanitarinių mazgų pritaikymas (WC, vonios, dušo). Grindų dangos keitimas. Įvažiavimo į būstą pritaikymas (pandusai, liftai). Kitų būsto elementų pritaikymas.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės šventė Obelių globos namuose
Svarbu ne tik galimybė nukeliauti nuo taško A į tašką B, bet ir žmogaus galimybės užsiimti mėgstama veikla. Vis daugiau yra kalbama apie universalų aplinkos pritaikymą visoms žmonių socialinėms ir amžiaus grupėms. Pavyzdžiui, įrengti nuolydžiai patogūs ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir motinoms, stumiančioms vežimėlius.
Pandusai, laiptai ir turėklai
Panduso juosta turi būti tiesi. Panduso juostos išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 6,0 %, kai neįmanoma įrengti kitaip, gali būti taikomas išilginis nuolydis ne didesnis kaip 8,3 %. Vienos ištisinės panduso juostos ilgis turi būti ne didesnis kaip 9 000 mm ir pakilimo aukštis ne didesnis kaip 750 mm. Neįgaliesiems pritaikyto panduso pradžioje bei pabaigoje ir ten, kur panduso juosta keičia kryptį, turi būti įrengta poilsio aikštelė ne mažesnė kaip 1 500 x 1 500 mm.
Abiejose panduso juostos ir aikštelių pusėse turi būti įrengti ištisiniai turėklai. Turėklai turi būti įrengti abiejose kiekvieno laiptatakio pusėse. Turėklai iš vidinės laiptų ar panduso pusės turi būti ištisiniai. Turėklai turi būti lygiagretūs su laiptų ar panduso pakilimo plokštuma, o pratęstos jų dalys - lygiagrečios su aikštelės paviršiumi.
Neįgaliesiems pritaikytos laiptų pakopos turi būti ne žemesnės kaip 75 mm ir ne aukštesnės kaip 150 mm, pakopų plotis - ne mažesnis kaip 300 mm. Nedengtų lauko laiptų pakopos turi būti ne aukštesnės kaip 120 mm ir ne siauresnės kaip 400 mm. Visos to paties laiptatakio pakopos turi būti vienodo aukščio ir vienodo pločio.
Būsto pritaikymo procesas
Laisvos formos prašymą pritaikyti būstą gali pateikti asmuo, turintis judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, arba tokiam asmeniui atstovaujantys asmenys - tėvai, vaikai, globėjai (rūpintojai), sutuoktinis ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas.
Taip pat skaitykite: Galimybės Gyvybės mokslų centre
Pareiškėjas prašymą pateikia tiesiogiai savivaldybės administracijai pagal gyvenamąją vietą arba internetu per Būsto pritaikymo neįgaliesiems apskaitos sistemą (BPNAS), kurios adresas yra www.unriis.lt. Savivaldybės administracijoje gautas prašymas užregistruojamas pažymint prašymo gavimo datą ir suteikiant registracijos numerį.
Prie prašymo reikia pridėti šiuos dokumentus: Neįgalumo pažymėjimo kopiją. Išrašą ar jo kopiją iš asmens medicininių dokumentų (Forma Nr. 027/a). Laisvos formos rašytinį pareiškėjo patvirtinimą, kad būstas nėra nuomojamas (išskyrus atvejį, kai prašoma pritaikyti socialinį būstą).
Pirmajame etape, jeigu pagal turimus dokumentus pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl būsto pritaikymo neįgaliajam ir jo prašomas pritaikyti būstas atitinka šio Aprašo II ir III skyriuose nustatytus reikalavimus, ne mažiau kaip vienas trečdalis (neįgaliųjų organizacijos atstovo dalyvavimas būtinas) komisijos narių ir specialistai vyksta apžiūrėti prašomo pritaikyti būsto. Komisija, atvykusi į prašomą pritaikyti būstą, šį būstą apžiūri, vertina būsto pritaikymo neįgaliajam poreikį ir pildo akto (1 priedas) III bei IV dalis.
Savivaldybės administracijos atsakingas darbuotojas praneša pareiškėjui apie komisijos sprendimą dėl prašymo pritaikyti būstą tenkinimo per 15 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo. Jei komisija siūlo finansuoti būsto pritaikymą neįgaliajam, savivaldybės administracija pasirašytinai supažindina pareiškėją su komisijos sprendimu, patvirtintu preliminariu būsto pritaikymo darbų aprašu.
Finansavimas
Būsto pritaikymo neįgaliesiems darbai atliekami bei šio Aprašo 93 punkte nurodytos kompensacijos išmokamos iš šiam tikslui skirtų lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete bei savivaldybių biudžetuose.
Taip pat skaitykite: kviečiame į atvirų durų dieną Elektrėnų PMC
Vieno būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidoms dengti iš valstybės biudžeto gali būti skiriama ne didesnė kaip 148 bazinių socialinių išmokų dydžio suma. Apskaičiuojant maksimalią sumą, taikomas komisijos sprendimo tenkinti būsto pritaikymo neįgaliajam poreikį priėmimo dieną galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis. Pasikeitus bazinės socialinės išmokos dydžiui, priimant komisijos sprendimą apskaičiuota maksimali būsto pritaikymo suma neperskaičiuojama.
Jeigu būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidos viršija būsto mokestinę vertę, nustatytą masiniu būdu, viršijama suma dengiama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Neįgaliųjų asociacijų atstovams dalyvauti komisijų darbe (darbo užmokestis, transporto išlaidos ir pan.) ir būsto pritaikymo priežiūrai vykdyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, kurių dydis yra 2 procentai visų būstui pritaikyti skiriamų valstybės biudžeto lėšų.
Problemos ir iššūkiai
Deja, dažnai į aplinkos prieinamumo ir universalaus dizaino reikalavimus atsižvelgiama tik formaliai. Net tos įstaigos, kurios įsikūrusios naujuose pastatuose, neprieinamos neįgaliesiems aplinkos kliūtis kartais šalina itin kurioziškai: įrengiamas atskiras įėjimas, kuris, beje, dažniausiai būna kur nors „galiniame kiemelyje“, o jo durys - užrakintos.
Moteris stebėjosi, kad dažnai pastatuose, kur įrengti keltuvai ar kopikliai, reikia pakviesti darbuotoją, o tai padaryti galima tik užlipus laiptais. Tačiau tokį mygtuką aklam žmogui rasti yra beveik neįmanoma.
Pareiškėjai, kuriems dėl lėšų trūkumo būsto pritaikymo neįgaliesiems darbai nefinansuojami, turi likti būsto pritaikymo neįgaliesiems eilėse.
Galimi sprendimai ir gerosios praktikos
Vis daugiau yra kalbama apie universalų aplinkos pritaikymą visoms žmonių socialinėms ir amžiaus grupėms. Silpnaregiams ir akliesiems labai praverstų peronų kraštų žymėjimas geltona iškilia linija. Dar vienas itin naudingas išradimas naudojamas užsienyje - garsiniai švyturiai. Jie labai praverčia regėjimo negalią turintiems žmonėms. Įprastomis sąlygomis jie neaktyvuojami, todėl nedrumsčia praeivių ramybės. Švyturys įjungiamas tuomet, kai neregys specialiu pulteliu ar mobiliuoju telefonu jį „suaktyvina“.
Svarbu ne tik galimybė nukeliauti nuo taško A į tašką B, bet ir žmogaus galimybės užsiimti mėgstama veikla. Įranga, pritaikyta įvairių sutrikimų turinčių žmonių poreikiams, gali būti laisvai naudojama ir visiškai sveikų asmenų, kas ne visada veikia atvirkščiai.
Vonios kambarys be barjerų
Tinkamai suprojektuota vonia ir gerai parinkta įranga yra pagrindas užtikrinant savarankiškumą vonios kambaryje. Pirma, verta prisiminti, kad vonios kambaryje ar tualete turėtų būti pakankamai vietos, kad, pavyzdžiui, patogiai manevruoti neįgaliojo vežimėliu. Optimalaus dydžio manevro laukas vežimėliui yra 150 x 150 cm.
Reikia pasirūpinti, kad būtų patogus priėjimas prie kriauklės, klozeto ar bidė. Todėl negalima per daug pastatyti baldų ar papildomų skalbinių krepšių ir pan. Taip pat gerai atsisakyti kilimėlių prie tualeto ar vonios, šis dekoratyvinis elementas gali užblokuoti vežimėlio ratus arba sukelti pavojų paslysti ir pargriūti.
Dėl poreikio lengviau patekti į vonios kambarį ar tualetą reikia atsisakyti slenksčių šiose patalpose ir sumontuoti duris, kurių plotis ne mažesnis kaip 90 cm, su rankena įrengta tinkamame aukštyje.
Vonia ar dušas?
Teks pasirinkti tarp patogumo ir funkcionalumo. Be abejo, vonia leidžia ilgai atsipalaiduoti, tačiau, deja, neįgaliesiems žmonėms, neturintiems pagalbininko, tai yra sunkus ir pavojingas sprendimas. Savarankiški neįgalūs asmenys aiškiai renkasi dušą. Patogiausias sprendimas būtų „walk in“ tipo kabina, kurios matmenys ne mažesni kaip 100 x 100 cm.
Atsisakymas dušo padėklo arba pasirinkimas kuo žemesnio tipo „super slim“ padėklo leis patogiai įvažiuoti į dušą vežimėliu. Siekiant užtikrinti saugumą dušo zonoje, reikėtų įrengti patogias rankenas, kurios leistų persikelti iš vežimėlio į sėdynę po dušu arba leistų patogiai laikytis stovint prie dušo.
Vyresnio amžiaus ir neįgalūs žmonės jausis saugiau sėdėdami prausiantis po dušu. Specialiai jiems galima įrengti sėdynę ant sienos, sulankstomą, kai nenaudojama, taip pat galima įstatyti specialią kėdutę. Baldai, skirti naudoti po dušu, yra pagaminti iš patvarių medžiagų su ažūriniais paviršiais.
Patogumas tualete
Pakeičiantieji įrenginiai, vietoj standartinių stovinčių bidė ir tualetų, yra puikus sprendimas palengvinti tualeto naudojimą neįgaliesiems žmonėms. Dėl sumontavimo tinkamame aukštyje, jie galės savarankiškai atvažiuoti ar prisiartinti prie tinkamos vietos ir pasirūpinti intymių vietų higiena.
Jeigu nėra galimybės sumontuoti klozeto tinkamame aukštyje, verta įsigyti patogias klozeto sėdynes, padidinančias klasikines klozeto sėdynes. Saugumą užtikrina šalia esančios tvirtos arba pasukamos rankenos. Taip pat verta apsvarstyti specialios tualeto sėdynės, skirtos neįgaliesiems žmonėms, montavimą.
Įrengiant tualeto sėdynę ir bidė, jas reikia nutolinti nuo sienos ne mažiau kaip 70 cm, tai suteiks galimybę patogiai pastatyti vežimėlį. Rekomenduojamas neįgaliesiems skirto tualeto dydis yra mažiausiai 2200 mm x 1500 mm. Mentelės tipo tualeto nuleidimo mechanizmai, kurie leidžia vandenį žemyn minimaliomis pastangomis, geriausiai tinka tiems, kurių raumenų judesiai riboti.
Praustuvai, baterijos ir smulkmenos
Pirmas elementas yra tinkamas praustuvo pasirinkimas. Kai kurios vonios keramiką gaminančios įmonės savo asortimente turi praustuvus, kurių specialiai išformuota priekinė dalis leidžia patogiai atsikelti su vežimėliu ir nusiplauti rankas be būtinybės keltis. Optimalus aukštis, kuriame reikia sumontuoti praustuvą, yra 80 cm.
Geras sprendimas gali būti ir vadinamieji medicininiai baterijos, kurių srauto ir vandens temperatūrą galima reguliuoti net naudojant alkūnę. Vyresnio amžiaus ir neįgalūs asmenys taip pat galės naudotis besiliečiančiaisiais baterijomis, kurie automatiškai įsijungia naudojant fotoląstelę.
Vonios kambaryje negalima pamiršti apie smulkmenas, palengvinančias rūpinimąsi savimi, tokias kaip vonios veidrodžiai. Tikri aukštyje kabinami lenkiami veidrodžiai leis patogiai šukuotis ar atlikti makiažą.
Technologijos ir pritaikanti įranga
Įrenkite porankius ir ranktūrius: įrenkite ranktūrius vonios kambariuose, prie tualetų ir dušuose, kad judėjimo negalią turintiems asmenims būtų užtikrintas stabilumas ir atrama. Išmaniosios namų technologijos: įdiekite išmaniuosius namų įrenginius, pavyzdžiui, balsu valdomus asistentus, išmanųjį apšvietimą ir automatinius durų atidarymo įrenginius, kad neįgaliesiems būtų lengviau atlikti kasdienes užduotis.
Rekomenduojami matmenys ir specifikacijos (santrauka)
| Elementas | Rekomenduojami matmenys / reikalavimai |
|---|---|
| Manevro zona vežimėliui | 1500 x 1500 mm |
| Tvirtas padidintas tualetas (vienam naudotojui) | klozeto priekinė dalis ≥ 750 mm nuo galinės sienos |
| Padidintas abiejų lyčių naudojimui tualetas | 2300 x 2500 mm |
| Pusiasalinės planuotės tualetas (pagal poreikį) | 2700 x 2500 mm |
| Durų plotis | ne mažiau kaip 900 mm |
| Panduso nuolydis | ≤ 6,0 % (išimtiniais atvejais ≤ 8,3 %) |
| Panduso poilsio aikštelė | ≥ 1500 x 1500 mm (ne rečiau kaip kas 9 000 mm arba kas 750 mm vertikalaus pakilimo) |
| Praustuvo montavimo aukštis | apie 800 mm |
Pastabos dėl dizaino ir įrangos
Kambarys turi būti bent 1800 mm pločio ir 2500 mm ilgio. Išdėstymas parodytas šalia esančiame paveikslėlyje. Praustuvės visiems prieinamuose tualetuose turi būti įrengtos tokiame aukštyje, kad jas lengvai pasiektų sėdintys ant klozeto žmonės. Kriauklė dažniausiai būna nedidelė (maždaug 450 mm x 300 mm), kad netrukdytų manevruoti kabinoje ar pasiekti klozetą.
Jeigu pastate yra daugiau nei vienas padidintas, abiejų lyčių naudotojams skirtas tualetas, tai jų išdėstymas turėtų būti vienodas. Papildomai įrengta praustuvė turi būti didesnė už esančiąją šalia kampinio klozeto, skirtą rankų ar kitų kūno dalių plovimui.
tags: #duru #pritaikytu #neigaliesiems #matmenys