Dviejų žmonių santykiai sunkiai įsivaizduojami be sekso. Visgi kartais dėl tam tikrų priežasčių tenka patirti lytinę abstinenciją. Krikščionybėje lytiniai santykiai iki vedybų yra laikomi nuodėmingais, nes neatitinka žmogaus pašaukimo. Seksas negali būti skirtas vien tik pasitenkinimui ar malonumui, tai dviejų žmonių meilės ir pagarbos vienas kitam ženklas, neįsivaizduojamas be ištikimybės, atvirumo ir pasitikėjimo vienas kitu. Be to, susilaikymas iki vestuvių ugdo skaistumą ir prisideda prie santuokos tvirtumo. Lytinių santykių paskirtis - kurti gyvybę, meilę, bendrystę, tarpusavio santykį.
Judaizme lytiškai santykiauti draudžiama pasninko metu ir dvylika kiekvieno mėnesio dienų, islame negalima mylėtis pasninko metu ir žmonai kraujuojant (mėnesinių metu, po gimdymo ir pan.), o budizme kuo žmogus mažiau mylisi, tuo labiau priartėja prie ramybės. Pasak budistų, sveiką kūną palaiko žmogus, kuris dirba, medituoja, valgo vegetarinį maistą ir atsisako seksualinių troškimų; be to, susilaikymas nuo lytinių santykių esą ilgina gyvenimą, nes saugo spermą. Kinų imperatoriai nuo senų laikų dažnai mėgaudavosi kūniškais malonumais, todėl gyvendavo trumpai.
Psichologai įsitikinę, kad jei du žmonės bendru sutarimu nusprendžia susilaikyti nuo sekso iki vestuvių, jie tvirtina tarpusavio santykius, emocinį ryšį, stiprina charakterį. Neretai tiems, kurie iškart tenkina įsižiebusią aistrą (neretai net ir pirmą pažinties vakarą), mylėtis virsta mechaniniu veiksmu - jie tiesiog tenkina fiziologinį poreikį. Įdomų tyrimą atliko Brigham Young universiteto profesorius Deanas Busby. Jis internetu apklausė 2035 poras ir nustatė, kad tos poros, kurios lytinį gyvenimą pradėjo po vestuvių, savo santykius vertino geriau nei tos, kurios intymiai bendrauti pradėjo nesusituokusios.
Visgi yra ir kita medalio pusė. Seksualiniai santykiai - svarbus dalykas dviejų žmonių gyvenime, tad iš anksto išsiaiškinti abiejų partnerių seksualinius poreikius tikrai nėra blogai. O kas, jei jie nesutampa ir net praėjus kuriam laikui nepavyksta jų suderinti? Tada partneriai pasitenkinimo gali bandyti ieškoti už santuokos ribų. Apklausų duomenimis, daugiau nei 40 % respondentų yra įsitikinę, kad seksą reikia išbandyti iki vestuvių vien tam, kad ateityje būtų išvengiama nesusipratimų.
Jeigu žmogus kurį laiką susilaiko nuo lytinių santykių, vėliau patiria sublimaciją - geba susikaupusią seksualinę energiją nukreipti kurdamas ką nors naujo, ieškodamas vertybių ir atrasdamas dvasinius klodus. Tuomet jis visas savo mintis ir energiją nukreipia į vieną tikslą ir atkakliai jo siekia: pradeda studijuoti, profesionaliai sportuoti, ką nors kurti, t. y. užsiima savirealizacija. Tai ypač naudinga, kai lytinis susilaikymas įvyksta dėl skyrybų su antrąja puse. Tačiau ir šiuo atveju, kad ir kaip veiksmingai nukreipiama seksualinė energija, susilaikyti nereikėtų pernelyg ilgai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Lytinis susilaikymas - tai savanoriškas ar priverstinis lytinio gyvenimo nutraukimas tam tikram laikui. Priežasčių gali būti įvairių: nerandamas tinkamas partneris, bijoma užmegzti santykius su priešinga lytimi, moraliniai įsitikinimai, religija, vaikystės traumos ir pan. Priverstinai ar savanoriškai nusprendus susilaikyti nuo lytinių santykių, kai jau lytiškai santykauta, iš pradžių būna sunku visiems, kurie nepatyrę traumų šioje srityje. Mintys apie lytinį aktą neduoda ramybės, tačiau laikui bėgant noras vis mažėja ir galų gale gali išvis pradingti, tačiau pradėjus vėl gyventi reguliarų lytinį gyvenimą jis atsinaujina.
Susilaikant nuo lytinių santykių lieka laisvos seksualinės energijos. Niekur nenaudojama ji kaupiasi ir gali turėti neigiamų psichologinių bei fiziologinių pasekmių. Žmogus tampa irzlus, priekabus, nepatenkintas gyvenimu. Jam gali vystytis neurozė, varginti depresyvi nuotaika. Jauni vyrai, patiriantys seksualinę abstinenciją, gali jaustis menkaverčiai, nevyriški, krenta pasitikėjimas savimi. Tačiau vyresniame amžiuje abstinencija gali sukelti impotenciją, sutrikdyti erekciją. Moterims seksualinis susilaikymas sukelia daugiau psichologinių pokyčių - jos tampa irzlios, nervingos, neurotiškos, priekabios, keičiasi jų charakteriai (dažniausiai ne į gera), gali tapti ypač emocionalios, įkyrios. Lytinis susilaikymas moteriai gali sukelti kraujo užsistovėjimą mažojo dubens organuose, vadinasi, sutrinka lytinių hormonų veiklos procesai. Moterims, kurios tik pradėjo lytinį gyvenimą, gali lengviau ištverti lytinį susilaikymą, nei seksualiai subrendusios.
Tačiau seksualinę energiją lytinės abstinencijos metu galima sublimuoti - nukreipti kita linkme, pavyzdžiui, į sportą, meną, darbą su dvasinėmis ar materialiomis vertybėmis. Dažnai žmones patraukia kūryba ar visuomeninė veikla, tuomet psichologiniai sunkumai būna lengvesni arba jų iš viso nebūna. Tai padeda žmogui tobulėti, galbūt geriau pažinti save, tačiau jei susilaikoma labai ilgai, sutrinka fiziologija, nes, kaip žinoma, nenaudojami organai nyksta, tampa neveiksnūs. Tad visiškai atsisakyti sekso nepatartina. Svarbu stebėti savo organizmą, psichologinę būklę ir pagal ją vadovautis. Med. dr. Vienareikšmiškai lytinis susilaikymas daugiau žalingas, nei naudingas. Tik neilgai trunkantis galėtų paaštrinti poros jausmus ir seksualinį gyvenimą - kai kurį laiką (dėl kelionės, ligos ar pan.) intymiųjų santykių neturėjusi pora svajoja kuo greičiau pulti į meilės guolį. Iki pirmųjų lytinių santykių susilaikymas laikomas norma ir išgyvenamas lengviau nei patyrus sekso, nes organizmas dar nėra pripratęs prie reguliaraus lytinio gyvenimo. Lytinį gyvenimą jau gyvenantiems vyrams seksualinis susilaikymas gali sukelti erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimų, priešlaikinę ejakuliaciją. Moterims nevisavertis seksualinis gyvenimas keičia charakterį, be to, didėja tikimybė susirgti depresija. Minėti sutrikimai jauniems žmonėms dažniausiai būna laikini, nes pradėjus reguliariai santykiauti problemos išsisprendžia savaime.
Susilaikymas nuo sekso jauniems vaikinams ribotos sveikatos problemai didesni padariniai gali būti. Vyro genuose užprogramuota apvaisinti kuo daugiau patelių, todėl ilgai nesimylėdamas vyras gali pasijusti nevisavertis. Po ilgo susilaikymo sutrumpėja lytinio akto trukmė, gali būti kiek sunkiau lytiškai susijaudinti ir pasiekti orgazmą nei reguliariai mylintis. Lytinių santykių metu žmogaus organizme išsiskiria feromonų, jie didina žmogaus seksualumą ir troškimą mylėtis. Dažni lytiniai santykiai moterims mažina krūties vėžio riziką. Škotų tyrėjai nustatė, kad asmenims, susilaikantiems nuo lytinių santykių, sunkiau susidoroti su stresinėmis situacijomis, pvz., kalbėti prieš didelę auditoriją, negu tiems, kurie per dvi savaites bent kartą mylėjosi.
Sekso metu smegenys išskiria cheminių medžiagų (hormonų oksitocino ir endorfinų), kurios padeda jaustis gerai. Moterims lytinių santykių metu mažėja makšties sausumas, didėja makšties sienelių elastingumas. Be to, seksas - tai šlapimo nelaikymo prevencinė priemonė, nes lytinio akto metu aktyviai dirba dubens raumenys, kurie ir atsakingi už šlapimo sulaikymą. Vyrams, kurie mylisi bent 2-3 kartus per savaitę, sumažėja rizika sirgti prostatos ligomis. Sergantiems lėtiniu prostatitu rekomenduojama kuo dažniau mylėtis, nes įvykstant ejakuliacijai prostatos liauka išsivalo. Būtina paminėti, kad vyresniems nei 50 m. vyrams bent kartą per metus būtina ištirti PSA (prostatos specifinio antigeno) kiekį ir apsilankyti pas gydytoją urologą. PSA - tai prostatos vėžio žymuo, kuris nustatomas visiškai neskausmingai atliekant bendrą kraujo tyrimą. Jį turi žinoti kiekvienas vyras.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Šiuolaikinės mąstysenos kontekste žmogaus seksualinis gyvenimas gali būti ne tik biologinis poreikis, bet ir psichologinis bei socialinis reiškinys. Tyrimai rodo, kad miegas ir seksas yra glaudžiai susiję: pakankamas miegas padeda reguliuoti emocijas, hormonų balansą ir sutvirtina gebėjimą palaikyti santykius. Taip pat pastebima, kad intelektas ir patrauklumas vaidina vaidmenį - apibendrintai sakytina, kad aukštesnis išsilavinimas ir socialinė aplinka gali lemti mažesnį seksualinį aktyvumą, tačiau tai priklauso nuo daugelio veiksnių.
Priklausomybė nuo sekso nėra oficialiai pripažinta liga, bet vis daugiau gydytojų ir priklausomybių specialistų pripažįsta, kad egzistuoja rizika ir reikia atitaikyti pagalbą. Terminas „priklausomybė nuo sekso“ pirmą kartą nuskambėjo 1983 metais, psichologui Patrickui Carnesui išleidus knygą „Iš šešėlių“. Priežastys gali būti kompleksiškos: nuo vaikystės traumos iki pasikeitusio dopamino ir prolaktino balanso smegenyse.
Priklausomybės nuo sekso simptomai dažnai apima įkyrias mintis, potraukį ir planavimą, socialinį atsiribojimą bei neigiamus jausmus, tokius kaip gėda ar kaltė. Priklausomybė gali pasireikšti įvairiomis formomis: nuo nenutrūkstamo fantazavimo iki rizikingo elgesio ir net nusikalstamų veiksmų. Gydymas dažnai taiko dvylikos pakopų programas ir grupinę terapiją, o kartais - medikamentinį gydymą.
Todėl svarbu kalbėtis apie savo jausmus, ieškoti paramos ir kreiptis į specialistus, kai seksualinis potraukis pradeda kenkti gyvenimui. Tyrimai rodo, kad sąmoningas požiūris į savo poreikius, atvirumas partneriui ir partnerių abipusis supratimas gali stiprinti santykius ir padėti išlikti sveikiems socialiniuose ir profesiniuose kontekstuose.
Priklausomybės nuo sekso tipai ir jų poveikis
Priklausomybės nuo sekso apibrėžimas - seksualinių minčių, potraukių ir impulsų nekontroliavimas, kuris gali paveikti kasdienį gyvenimą. Nimfomanija ar hiperseksualumo sutrikimas istorijoje kartais taikomas moterims ar vyrams, tačiau diagnozės laikomos sunkiai nustatomomis dėl individualių skirtumų. Tyrimai rodo, kad apie 3-10 % gyventojų gali patirti didesnį potraukį seksualiniam elgesiui, o kai kuriose šalyse skaičiai gali svyruoti priklausomai nuo kultūrinių ir socialinių veiksnių.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Priklausomybės nuo sekso priežastys dažnai yra daugiafaktorinės: genetiniai veiksniai, dopamino sistema smegenyse, psichologiniai veiksniai (žema savivertė, vienišumas), traumos ar negebėjimas užmegzti intymių ryšių be seksualinės veiklos. Taip pat svarbu atsižvelgti į socialinius ir kultūrinius kontekstus bei technologijų įtaką (kiberseksas, interneto pornografija).
Kalbant apie realias pasekmes, priklausomybė nuo sekso gali sutrikdyti asmeninį gyvenimą, darbus, santykius su partneriais ir draugais. Gydymas gali apimti psichoterapiją, grupinę pagalbą, kai kuriais atvejais - farmakologinį gydymą, ir būtina ieškoti pagalbos kai potraukis trukdo kasdieniai veiklai ir sukelia skaudžių emocijų.
tags: #priklausomybe #nuo #lytiniu #santykiu #moksliniai #straipsniai