Neįgalumas yra vienas iš pagrindinių socialinės atskirties rizikos veiksnių. Siekiant užtikrinti lygias galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, žmonių su negalia teisės įtvirtintos tarptautiniuose dokumentuose.
Pasaulyje vis geriau suvokiama, kad informacijos ir ryšių technologijų pažanga turi atitikti poreikius visų visuomenės narių, įskaitant ir neįgaliuosius, kuriems labiausiai gresia socialinė atskirtis. Labai svarbu, kad neatsirastų skaitmeninė takoskyra, kai atsiranda skirtumai tarp tų, kurie turi prieinamumą prie technologijų ir žinių bei jomis naudojasi, ir tų, kurie tokių galimybių neturi. Naujausios technologijos padeda negaliems žmonėms bei sudaro galimybes atlikti tam tikrus veiksmus savarankiškai be kitų žmonių pagalbos.
Šiais laikais problemai spręsti buvo reikalingi medicininiai sprendimai - gydyti arba skatinti asmens prisitaikymą ir elgesio keitimąsi. Šiuo metu pasaulyje vis labiau įsigali socialinis negalios sampratos modelis, kuris negaluma traktuoja kaip socialinę problemą. 2001 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) parengė tarptautinę funkcionalumo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją, kurioje negalia nėra tik asmens savybė, o yra sudėtingas aplinkybių derinys, kai dauguma iš jų yra socialinės kilmės ir priklauso nuo visuomenės požiūrio.
Svarbu, kad valstybė priimtų tolerantiškus, socialiai jautrius sprendimus, kurie kitokius poreikius ir galimybes turintiems žmonėms - neįgaliesiems - sudarytų sąlygas prieinamam gyvenimui visuomenėje ir mažintų socialinės atskirties grėsmes.
Teisinis Reglamentavimas
Neįgaliųjų teisės įtvirtinamos ir ginamos tiek bendraisiais, tiek specialiaisiais teisės aktais. Invalidumo nustatymą 1991 - 2005 metais reglamentavo Invalidų socialinės integracijos įstatymas, kuriuo vadovaujantis buvo nustatomos trys invalidumo grupės. Pagrindinis kriterijus, kuriuo buvo vadovaujamasi nustatant invalidumo grupę - žmogaus organizmo būklė. Visiškai nebuvo atsižvelgiama į darbingumo netekimo, reabilitacijos, aplinkos ir aplinkybių sąveikos veiksnius.
Taip pat skaitykite: Socialinė pašalpa: ką reikia žinoti
Nuo 2005 m. liepos 1 d., įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, pasikeitė invalidumo nustatymo tvarka. Jei asmeniui nustatoma 60-100 proc. darbingumo, jis laikomas darbingu. Taip pat neįgaliesiems nustatomi specialieji poreikiai (buityje ir asmeniniame gyvenime, darbinėje veikloje, ugdyme, visuomeniniame gyvenime), kuriems tenkinti teikiamos finansinės, techninės pagalbos priemonės, paslaugos. Pereinamajame 2 metų laikotarpyje (iki 2007 metų liepos 1 d.) galiojo ir invalidumo grupės ir naujai nustatomas darbingumo lygis.
Neįgaliųjų Statistikos Duomenys
Žmonės su negalia sudaro apie 10-12 proc. visų gyventojų. Sunkiausios negalios asmenys, t.y. tie, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis ar I invalidumo grupė, sudaro 14 proc. visų neįgaliųjų. Didžiausią dalį neįgaliųjų sudaro asmenys, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis ar II invalidumo grupė - 148586, šie asmenys sudaro net 60 proc. visų neįgaliųjų. Neįgalieji, kuriems nustatytas 45- 55 proc. darbingumo lygis ar III invalidumo grupė, 2005 m. buvo 50035 arba 20 proc. visų neįgaliųjų, vaikų su negalia iki 18 metų buvo 16002 arba 6,4 proc. visų neįgaliųjų.
2005 metais 36 proc. neįgaliųjų sudarė asmenys, sulaukę pensinio amžiaus. Darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatyta invalidumo grupė ar 0-55 procentai darbingumo, sudarė apie 58 proc. visų neįgaliųjų. Daugiausiai neįgaliųjų gyvena Vilniaus ir Kauno apskrityse.
Neįgalieji (pvz., aklieji, silpnaregiai, kurtiesiems, su proto negalia, su judėjimo funkcijos sutrikimais) negali įprastais būdais priimti ir apdoroti informacijos, o dalis neįgaliųjų dėl nepritaikytos fizinės aplinkos negali pasiekti informacijos šaltinių.
Neįgalus jaunimas profesinėse mokyklose ir išaugo kolegijose bei universitetuose 2006 metais jose mokėsi per 500 neįgaliųjų. Neįgaliųjų užimtumas šalyje per 15 nepriklausomybės metų buvo viena iš skaudžiausių problemų ir 1996-2004 m. buvo tik apie 10 proc. visų neįgaliųjų. 2005-2006 metais neįgaliųjų užimtumo situacija pradėjo gerėti. Užimtumas 2005 metais sudarė apie 13 proc. visų neįgaliųjų, kai Europoje siekė 35 proc. 2006 m. užimtumas išaugo iki 20 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinio būsto dokumentai
Pagrindinis neįgaliojo pragyvenimo šaltinis buvo darbo užmokestis, kaime - tik kas dvidešimt septinto. Kaime gyvenantys neįgalieji dažniau buvo išlaikomi valstybės arba gaudavo pensiją.
Šie sunkumai riboja neįgaliųjų dalyvavimą socialiniame gyvenime, politikoje, darbe bei siekiant išsimokslinimo. Todėl didinti informacinių technologijų produktų ir elektroninių paslaugų prieinamumą tapo Europos prioritetu. Jei technologijos ir elektroninės paslaugos bus prieinamos neįgaliesiems bei vyresnio amžiaus asmenims, tai bus naudinga visiems vartotojams tarp jų ir vaikams, ir asmenims, nesusipažinusiems su naujomis technologijomis.
E. prieinamumas yra dalis platesnės e. įtraukties koncepcijos, kuri skirta padėti įveikti kitas kliūtis (finansines, geografines, išsimokslinimo).
Svarbiausi Įvykiai ir Teisinis Reglamentavimas
Neįgaliųjų teisės įtvirtintos tarptautiniuose dokumentuose, kurie turi įtakos Lietuvos teisės aktams. Toliau pateikiama svarbiausių dokumentų apžvalga:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1950 | Pasirašyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija. |
| 1961 | Pasirašyta Europos socialinė chartija kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos ekonominė ir socialinė dalis. |
| 1992 | Europos Taryba parengė rekomendaciją Nr. R(92)6 "Nuosekli politika žmonėms su negalia", kurią patvirtino Ministrų komitetas. |
| 1993 | Jungtinių Tautų Organizacijos Asamblėja priėmė Lygias galimybes teikimo žmonėms su negalia bendrąsias taisykles (toliau vadinama - Bendrosios taisyklės) rekomendacijas. |
| 1996 | Europos Taryba paskelbė 1996 metus Neįgaliųjų metais ir paskatino visos Europos šalis spręsti neįgaliųjų problemas ir sudaryti lygias galimybes gyventi visuomenėje. |
| 2000 | Europos Sąjungos Taryba patvirtino Įdarbinimo direktyvą 2000/78/EB, kurioje draudžiama neįgalaus asmens diskriminacija inter alia užimtumo srityje ir numatomos tinkamas patalpų įrengimas, įskaitant informacines technologijas. |
| 2000 | Europos Sąjungos Viršūnių Taryba patvirtino 10 metų trukmės planą - Lisabonos strategiją ir iškėlė tikslą iki 2010 metų Europos Sąjungą padaryti konkurencingiausiu pasaulio regionu spartinant ekonomikos augimą, siekiant visiško užimtumo. Taip pat buvo susitarta, kad valstybės narės kovos su socialine atskirtimi derinant ir koordinuojant bendrus veiksmus. |
| 2002 | Europos Komisija parengė veiksmų planą "E. Europa 2005: informacinė visuomenė visiems, numatantį, kad 2005 m. bus didelės greitaveikos nebrangaus ryšio infrastruktūra. |
| 2003 | Ispanijoje vykusioje Europos šalių ministrų, atsakingų už neįgaliųjų socialinę integraciją konferencijoje, buvo priimta Malagos deklaracija, kurioje nustatytas tikslas - parengti neįgaliųjų socialinės integracijos politikos veiksmų planą, kad per dešimtmetį pagerėtų žmonių su negalia ir jų šeimų gyvenimo kokybė. |
| 2003 | Europos Taryba patvirtino rezoliuciją "E. įgaliųjų". |
| 2005 | ES Europos Tarybos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas, kurio metu priimtas Varšuvos veiksmų planas. Europos Sąjungos valstybių ir Vyriausybių vadovai sprendžiant neįgaliųjų problemas susitarė parengti dešimties metų veiksmų planą, kurio įgyvendinimas užtikrintų ženklų pažangą neįgaliesiems ir lygias teises. |
| 2006 | Europos Taryba parengė Neįgaliųjų veiksmų planą 2006-2015 metams ir sieks įgyvendinti tikslus, susijusius su neįgalaus žmogaus teisių gynimu, nediskriminacija, lygiomis galimybėmis, pilnu neįgaliųjų dalyvavimu Europos negalumo politikos sistemoje. |
| 2006 | Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė konvenciją, kuria ginamos neįgaliųjų teisės. |
| 2007 | Paskelbti Europos lygių galimybių metais. |
Šios nuostatos, mitologinės sampratos ir ideologijos, valstybės priimti tolerantiškus, socialiai jautrius sprendimus, kurie kitokius poreikius ir galimybes turintiems žmonėms - neįgaliesiems sudarytų sąlygas prieinamam gyvenimui visuomenėje ir mažintų socialinės atskirties grėsmes.
Taip pat skaitykite: Saulės elektrinės: ką reikia žinoti?
tags: #dokumentai #reglamentuojantys #pagalba #neigaliesiems #referatas