Darbas yra viena iš svarbiausių kiekvieno asmens gyvenimo dalių. Užimtumas, dalyvavimas darbo rinkoje ne tik užtikrina nuolatines pajamas bei finansinę gerovę, bet yra ir labai svarbi asmens socialinės integracijos priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą.
Žmonių su negalia įdarbinimas yra svarbus socialinės įtraukties ir lygių galimybių užtikrinimo aspektas. Vienas iš įrankių, siekiant didinti užimtumą Lietuvoje - neįgaliųjų integracija į darbo rinką.
Apimtis ir mastas: skaičiai, rodantys iššūkius
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, 2019 m. Lietuvoje gyveno 236 tūkst. asmenų su negalia (8 proc. visų šalies gyventojų). Iš jų beveik 158 tūkst. buvo darbingo amžiaus, tačiau dirbo tik 46 tūkst., t.y. vos 29 proc. visų galinčių dirbti asmenų su negalia. 2018 m. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) (ang. International Labour Organization, ILO) atliktas tyrimas taip pat atskleidė, jog Lietuvoje egzistuojantis skirtumas tarp asmenų su (21.9 proc.) ir asmenų be negalios (6.1 proc.) nedarbo lygių yra bene didžiausias visoje Europos Sąjungoje (ES).
Šalyje gyvena 166 757 darbingo amžiaus žmonės su negalia. Iš jų aktyvūs atviroje darbo rinkoje yra 26,3 proc. (43 897). Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. buvo registruota 14,4 tūkst. riboto darbingumo dėl negalios asmenų. Sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 11,8 tūkst. klientų, turinčių negalią. Jie sudarė 7,3 proc. visų bedarbio statusu registruotų žmonių.
Negalią turinčių asmenų į(si)darbinimo problema yra itin svarbi dar ir todėl, kadangi negalia dažniausiai ir yra įgyjama esant darbingo amžiaus; SADM duomenimis, daugiau nei 6 iš 10 pirmą kartą pripažintų kaip negalią turinčių asmenų yra 25-54 m. amžiaus. Tai reiškia, jog darbingo amžiaus asmenys su negalia turi poreikį ne tiek įgyti kvalifikaciją, kiek prisitaikyti prie naujos pakitusios situacijos ir darbo rinkos reikalavimų.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
Pagrindinės sisteminės problemos
Iki šiol Lietuvoje žmonių su negalia įdarbinimas buvo paremtas darbo užmokesčio subsidijavimo priemone, kuri yra labai brangi, užtikrina tik menkos dalies šios grupės narių įdarbinimą ir yra nukreipta į darbdavio rėmimą, o ne darbuotojo su negalia kvalifikacijos kėlimą ir darbinių įgūdžių stiprinimą. Kita riboto darbingumo žmonių įdarbinimo politikos yda - siauras pagalbos paslaugų spektras ieškant darbo ir jau darbo vietoje, kur asmenims, turintiems negalią kyla daugiausiai iššūkių.
Šiandien asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose ir nenumatytas skirtingų institucijų veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija. 2019 m. Valstybinio audito vertintais atvejais tik 13 proc. asmenų, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) teikė rekomendacijas, kreipėsi ir gavo specialiąsias paslaugas ir kitą pagalbą atitinkamose institucijose, o įstaigų interneto svetainių, kuriose asmuo su negalia ir turi pradėti ieškoti informacijos apie paslaugas, prieinamumas tesiekė 3.4 proc.
Su šiuo aspektu glaudžiai siejasi ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos 2018 m. atliktos apklausos rezultatai, kurie atskleidė, jog 26 proc. asmenų su negalia nesikreipė dėl pagalbos užimtumui skatinti, nes nežinojo apie teikiamą įdarbinimo pagalbą, o 41 proc. nesikreipė, nes nežinojo, kur kreiptis. Pažymėtina, jog informacijos trūksta ir darbdaviams - 43 proc.
Jis išgyveno pragarą, kad šiandien įspėtų kitus | Tai privalo išgirsti kiekviena šeima. Ir mokykla
Užimtumo tarnybos vaidmuo ir iniciatyvos
Užimtumo tarnyba atlieka svarbų vaidmenį integruojant žmones su negalia į darbo rinką. Užimtumo tarnyboje pirmą šių metų pusmetį kas mėnesį registravosi stabilus turinčių negalią asmenų skaičius - vidutiniškai apie 677 asmenis per mėnesį. Nuo metų vidurio stebimas per mėnesį užsiregistruojančių neįgalių asmenų skaičiaus augimas.
Prie sklandesnės darbo vietų paieškos viešosiose įstaigose prisidėjo ir naujovė Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymų portale. Užimtumo tarnyba viešojo sektoriaus įstaigoms pasiruošusi padėti ne tik įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia. Pernai su Užimtumo tarnybos pagalba viešojo sektoriaus darbuotojų komandas papildė daugiau nei 400 žmonių su negalia.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų vaidmuo
Užimtumo tarnyba yra prisijungusi prie socialinės kampanijos „Jokio skirtumo“. Tarnyba ragina darbdavius darbo skelbimuose ir socialinių tinklų paskyrose rinktis specialų rėmelį su grotažyme #JokioSkirtumo. Tokia simbolinė žinutė būtų ženklas, kad šalyje yra darbdavių, pasirengusių įdarbinti žmones su negalia pagal jų žinias ir kompetencijas.
Struktūriniai paklausos ir pasiūlos neatitikimai
Specialistai pastebi, kad atviroje darbo rinkoje negalią turinčių asmenų įdarbinimas ir toliau išlieka problema. Kliūtys, trukdančios integruotis į darbo rinką, nesikeičia. „Išsiaiškinome ir identifikavome asmenų su negalia poreikius. Pagrindinė problema - kvalifikacijos trūkumas ir persikvalifikavimo galimybės. Negalią turinčio asmens profilis: kas antras - per 55 metų amžiaus ilgalaikis bedarbis, kas trečias neturi formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos (32 proc.) ir kas ketvirtas (27,9 proc.), kuriam nustatytas 30-40 proc. Pandemijos laikotarpiu daugiausiai išaugo asmenų, kuriems nustatytas darbingumas iki 25 proc. (+293 proc.) ir 30-40 proc. (98 proc.). Didėjo neįgalių moterų skaičius ir jų dalis bedarbių struktūroje, daugiausiai paaugo darbo neturinčių 55+ asmenų ir jaunimo su negalia skaičius (atitinkamai +41 proc. ir 40 proc.), labiausiai (56 proc.) šoktelėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų su negalia skaičius, ilgalaikių bedarbių dalis didėjo 20,3 proc.
Trys iš penkių (59,1 proc.) negalią turinčių asmenų ieško nekvalifikuoto darbo. Daugiausiai pageidauja pagalbinio darbininko, valytojo, sargo, budėtojo darbo. Specialisto darbas domina 15,6 proc., kvalifikuoto darbininko - 15,7 proc., paslaugų darbuotojo ar pardavėjo - 9,6 proc. Daugiausiai neįgalių asmenų įdarbino administracinę ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, statybos veiklas vykdančios įmonės.
Socialinės įmonės ir darbo vietų kūrimas
Šiuo metu šalyje veikia 109 socialinės įmonės. Sausį-spalį socialinėse įmonėse dirbo 5991 neįgalus asmuo, laikotarpio pabaigoje spalio 31 d. Per devynis mėnesius įsteigtos 132 darbo vietos neįgaliesiems, 2020 m. - 102. Daugiausiai naujų darbo vietų įsteigta 2017 m. - 219.
Visgi asmenų su negalia įdarbinimas nebuvo tvaresnis: neterminuotas įdarbinimas augo lėčiau nei terminuotam darbui. Nors didėjo 29,5 proc., tačiau lėčiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.). Labiausiai daugėjo vykdančių veiklą pagal verslo liudijimus - net 94,3 proc. - daugiau nei šalies vidurkis (33,7 proc.).
Taip pat skaitykite: Ar verslo liudijimas garantuoja nedarbingumo pašalpą?
Teisiniai instrumentai: kvotų sistema ir darbdavių atsakomybė
Darbo vietų kvotos: numatyta, kad neįgalių darbuotojų nuošimtis organizacijoje turi būti ne mažiau kaip 5 proc. „Šie pokyčiai - ne tam, kad būtų siekiama kažko reikalauti, o neįvykdžius - bausti. Norima, kad kiekviena institucija, įstaiga, organizacija įsivertintų socialinės atsakomybės ribas ir nenusigręžtų nuo potencialių kandidatų su negalia. Į pagalbą darbdaviams įsitrauks ir „Sodra“, kuri iki sausio 31 d. sudarys kiekvienos institucijos darbuotojų su negalia sąrašus. Planuojama susiekti su kiekviena įstaiga, kuriai aktualios šios naujovės. Iki kovo 15 d. tikimasi išsiaiškinti priežastis, kurios darbdaviui iki šiol trukdė pasiekti kvotos dydį. „Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams. „Kvotų sistema sukurta tam, kad atviroje darbo rinkoje galima būtų panaudoti žmonių su negalia potencialą, padėti sunkiau besiintegruojančioms asmenų grupėms tvariai įsilieti į darbo rinką bei atliepti jų poreikius ir galimybes. Visgi įstaigos turės laikytis lygių galimybių principo ir organizuodamos atrankų procesus turės vertinti visus kandidatus vienodai.
Tyrimai, metodika ir nustatytos kryptys
Darbo problema - nustatyti, kokie veiksniai sąlygoja neįgaliųjų integraciją į darbo rinką ir kokių priemonių tobulinimas lemtų aukštesnį neįgaliųjų įsidarbinimo lygį. Darbo tikslas - išanalizavus veiksnius, sąlygojančius neįgaliųjų užimtumą Lietuvoje, pateikti pasiūlymus neįgaliųjų integracijos į darbo rinką skatinančių priemonių gerinimui. Darbe atlikti literatūros analizės ir ekspertų interviu tyrimai.
Nustatyta, kad svarbu adaptuoti profesinės neįgaliųjų reabilitacijos programas atsižvelgiant į darbo rinkos paklausą, didinti darbdavių įsitraukimą pradiniame įdarbinimo procese, teikti darbo asistento paslaugas, didinti neįgaliųjų motyvaciją įsidarbinti iškeliant atitinkamus reikalavimus jų atsakomybėn ir stiprinti socialinių įmonių veiklos ir valstybės paramos panaudojimo kontrolę.
Jis išgyveno pragarą, kad šiandien įspėtų kitus | Tai privalo išgirsti kiekviena šeima. Ir mokykla
Rodikliai ir tendencijos: suvestinė
Per devynis mėnesius užimtumas suteiktas 9,2 tūkst. neįgaliųjų, iš jų - 5,9 tūkst. pradėjo dirbti pagal darbo sutartis, 2 tūkst. vykdė savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus, 1,2 tūkst.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Darbingo amžiaus žmonių su negalia | 166 757 |
| Aktyvūs atviroje darbo rinkoje | 26,3% (43 897) |
| Užimtumo tarnyboje registruota (2024-10-01) | 14,4 tūkst. |
Daugiausiai neįgalių asmenų įdarbino administracinę ir aptarnavimo, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių remonto, statybos veiklas vykdančios įmonės. Pradedančių veiklą pagal verslo liudijimą 2019 m.
Informuotumas ir prieinamumas kaip kritinės prielaidos
Pažymėtina, jog informacijos trūksta ir darbdaviams - 43 proc. Prie sklandesnės darbo vietų paieškos viešosiose įstaigose prisidėjo ir naujovė Užimtumo tarnybos darbo pasiūlymų portale. Tai reiškia, jog darbingo amžiaus asmenys su negalia turi poreikį ne tiek įgyti kvalifikaciją, kiek prisitaikyti prie naujos pakitusios situacijos ir darbo rinkos reikalavimų.
Asociacija "Lietuvos negalios organizacijų forumas". Žmonių su negalia įdarbinimo politika ir problemos. The integration of persons with disabilities into the labor market is one of the instruments to increase employment in Lithuania. Scientific problem - to determine what factors influence the in-tegration of disabled people into the labor market and improvement of what measures would lead to a higher level of employment of people with disabilities. Goal of the scientific paper - after analysis of factors that influence the integration of persons with disabilities in Lithuania, to present proposals for their improvement. Literature analysis and expert interviews were carried out for purposes of this scientific paper.
Praktinės kryptys: nuo paslaugų fragmentacijos iki tvarių sprendimų
Pažymėtina, jog informacijos trūksta ir darbdaviams - 43 proc. Su šiuo aspektu glaudžiai siejasi ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos 2018 m. atliktos apklausos rezultatai, kurie atskleidė, jog 26 proc. asmenų su negalia nesikreipė dėl pagalbos užimtumui skatinti, nes nežinojo apie teikiamą įdarbinimo pagalbą, o 41 proc. nesikreipė, nes nežinojo, kur kreiptis. Šiandien asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose ir nenumatytas skirtingų institucijų veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija.
Nustatyta, kad svarbu adaptuoti profesinės neįgaliųjų reabilitacijos programas atsižvelgiant į darbo rinkos paklausą, didinti darbdavių įsitraukimą pradiniame įdarbinimo procese, teikti darbo asistento paslaugas, didinti neįgaliųjų motyvaciją įsidarbinti iškeliant atitinkamus reikalavimus jų atsakomybėn ir stiprinti socialinių įmonių veiklos ir valstybės paramos panaudojimo kontrolę.
Jis išgyveno pragarą, kad šiandien įspėtų kitus | Tai privalo išgirsti kiekviena šeima. Ir mokykla
Sektorinis priemonių taikymas ir įtraukios kultūros svarba
Užimtumo tarnyba yra prisijungusi prie socialinės kampanijos „Jokio skirtumo“. Tokia simbolinė žinutė būtų ženklas, kad šalyje yra darbdavių, pasirengusių įdarbinti žmones su negalia pagal jų žinias ir kompetencijas. „Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.
Visgi įstaigos turės laikytis lygių galimybių principo ir organizuodamos atrankų procesus turės vertinti visus kandidatus vienodai. „Kvotų sistema sukurta tam, kad atviroje darbo rinkoje galima būtų panaudoti žmonių su negalia potencialą, padėti sunkiau besiintegruojančioms asmenų grupėms tvariai įsilieti į darbo rinką bei atliepti jų poreikius ir galimybes.
Darbo rinkos dinamika ir pandemijos poveikis
Pandemijos laikotarpiu daugiausiai išaugo asmenų, kuriems nustatytas darbingumas iki 25 proc. (+293 proc.) ir 30-40 proc. (98 proc.). Didėjo neįgalių moterų skaičius ir jų dalis bedarbių struktūroje, daugiausiai paaugo darbo neturinčių 55+ asmenų ir jaunimo su negalia skaičius (atitinkamai +41 proc. ir 40 proc.), labiausiai (56 proc.) šoktelėjo aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų su negalia skaičius, ilgalaikių bedarbių dalis didėjo 20,3 proc.
Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. buvo registruota 14,4 tūkst. riboto darbingumo dėl negalios asmenų. Šių klientų registravimosi pikas fiksuotas praėjusių metų trečią ketvirtį (5,6 tūkst.), kai buvo du kartus daugiau nei antrą. Palyginti su pandemijos pradžia 2020-aisiais, šiuo metu darbo ieško 3,4 tūkst.
Institucinis bendradarbiavimas ir informacijos prieinamumas
Šiandien asmenims su negalia pagalbos ir paslaugų poreikiai nustatomi keliose institucijose ir nenumatytas skirtingų institucijų veiksmų koordinavimas ir keitimasis informacija. 2019 m. Valstybinio audito vertintais atvejais tik 13 proc. asmenų, kuriems NDNT teikė rekomendacijas, kreipėsi ir gavo specialiąsias paslaugas ir kitą pagalbą atitinkamose institucijose, o įstaigų interneto svetainių, kuriose asmuo su negalia ir turi pradėti ieškoti informacijos apie paslaugas, prieinamumas tesiekė 3.4 proc.
Su šiuo aspektu glaudžiai siejasi ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos 2018 m. atliktos apklausos rezultatai, kurie atskleidė, jog 26 proc. asmenų su negalia nesikreipė dėl pagalbos užimtumui skatinti, nes nežinojo apie teikiamą įdarbinimo pagalbą, o 41 proc. nesikreipė, nes nežinojo, kur kreiptis. Tai reiškia, jog darbingo amžiaus asmenys su negalia turi poreikį ne tiek įgyti kvalifikaciją, kiek prisitaikyti prie naujos pakitusios situacijos ir darbo rinkos reikalavimų.
Pagrindinės rekomendacijos ir prioritetai
- Nustatyta, kad svarbu adaptuoti profesinės neįgaliųjų reabilitacijos programas atsižvelgiant į darbo rinkos paklausą.
- Didinti darbdavių įsitraukimą pradiniame įdarbinimo procese.
- Teikti darbo asistento paslaugas.
- Didinti neįgaliųjų motyvaciją įsidarbinti iškeliant atitinkamus reikalavimus jų atsakomybėn.
- Stiprinti socialinių įmonių veiklos ir valstybės paramos panaudojimo kontrolę.
Užimtumo tarnyba viešojo sektoriaus įstaigoms pasiruošusi padėti ne tik įdarbinti reikiamos kvalifikacijos žmones su negalia. „Įmonės turėtų objektyviai įvertinti darbo vietas, kuriose galėtų dirbti žmonės turintys negalią, jų pritaikymo galimybes, išgryninti funkcijas, paskelbti laisvas darbo vietas ir nurodyti, kad jos tinkamos tokiems kandidatams.
Koncentrinė suvestinė: problema, tikslas, priemonės
Darbo problema - nustatyti, kokie veiksniai sąlygoja neįgaliųjų integraciją į darbo rinką ir kokių priemonių tobulinimas lemtų aukštesnį neįgaliųjų įsidarbinimo lygį. Darbo tikslas - išanalizavus veiksnius, sąlygojančius neįgaliųjų užimtumą Lietuvoje, pateikti pasiūlymus neįgaliųjų integracijos į darbo rinką skatinančių priemonių gerinimui.
Literatūros analizės ir ekspertų interviu tyrimai. Literature analysis and expert interviews were carried out for purposes of this scientific paper. The integration of persons with disabilities into the labor market is one of the instruments to increase employment in Lithuania. Scientific problem - to determine what factors influence the in-tegration of disabled people into the labor market and improvement of what measures would lead to a higher level of employment of people with disabilities. Goal of the scientific paper - after analysis of factors that influence the integration of persons with disabilities in Lithuania, to present proposals for their improvement.
Užimtumo tarnyba yra prisijungusi prie socialinės kampanijos „Jokio skirtumo“. Darbo vietų kvotos: numatyta, kad neįgalių darbuotojų nuošimtis organizacijoje turi būti ne mažiau kaip 5 proc. Užimtumo tarnyboje 2023 m. rugsėjo pradžioje dirbo 5,4 proc. darbuotojų su negalia. Dabar jų - 5,9 proc.
„Šie pokyčiai - ne tam, kad būtų siekiama kažko reikalauti, o neįvykdžius - bausti. Norima, kad kiekviena institucija, įstaiga, organizacija įsivertintų socialinės atsakomybės ribas ir nenusigręžtų nuo potencialių kandidatų su negalia. Į pagalbą darbdaviams įsitrauks ir „Sodra“, kuri iki sausio 31 d. sudarys kiekvienos institucijos darbuotojų su negalia sąrašus. Planuojama susiekti su kiekviena įstaiga, kuriai aktualios šios naujovės. Iki kovo 15 d. tikimasi išsiaiškinti priežastis, kurios darbdaviui iki šiol trukdė pasiekti kvotos dydį.
tags: #dirbantys #neigalieji #esame #maitinami #pazadais #ir