Kampanija skirta - paaugliams, jų tėvams ir specialistams, dirbantiems su jaunimu. Sekstingas (angl. sexting) - tai angliškų žodžių „sex“ ir „texting“ junginys. Įvairūs tyrimai, atlikti užsienio šalyse, rodo, kad 1 iš 5-10 paauglių siuntė kitam žmogui seksualias savo nuotraukas internetu. Be to, 1 iš 3-8 paauglių gavo tokių nuotraukų internetu. 30 sekundžių vaizdo klipas ir plakatas. Vaizdo klipas nufilmuotas novatoriška ir patrauklia forma - visas veiksmas vyksta telefone. Scenarijus paremtas jaunimo bendravimu ir elgesiu. Plakatas - užrašai ant merginos liemenėlės yra jaunimo pokalbis internetu, kiek galima daugiau išlaikant jaunimo žargoną.
Antradienį šilumvežiui Neveronyse mirtinai kliudžius moterį, juodo humoro nevengiantis, o gal miestiečių sauga kuo rimčiausiai susirūpinęs skaitytojas pasidalijo reklaminio stendo atvaizdu Šilainiuose. To esą siekiama ne tik viešųjų ryšių kampanija, bet ir investicijomis į techninius pervažų patobulinimus. „Reitinguojant pervažas pagal rizikingumą nusakančius parametrus buvo atrinktos 24 pervažos, kurias iki 2022 metų bus planuojama modernizuoti diegiant papildomas pėsčiųjų ir traukinių eismo saugumo priemones - vaizdo stebėjimo sistemas ir signalizacijos įrenginius, įrengiant ar rekonstruojant pėsčiųjų takus“, - teigiama projekto puslapyje. 2023 m. ruože Lentvaris-Vievis ties susikirtimu su 108 keliu esančioje pervažoje taip pat ketinama įrengti tunelį, o ruože Kyviškės-Valčiūnai ties susikirtimu su A15 magistraliniu keliu pastatyti viaduką.
„Lietuvos geležinkeliai“ primena laikytis universalios taisyklės „sustok, apsižvalgyk, klausyk“ ir kirsti geležinkelį tik tam skirtose vietose. Bendrovės duomenimis, kasmet šalies pervažose įvyksta apie 10 eismo įvykių, iš kurių 2-3 baigiasi mirtimi ar sunkiais sužalojimais, užfiksuojama virš 2000 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su netinkamais pervažų naudotojų veiksmais.
Paskutinis incidentas, kai traukinys mirtinai kliudė moterį, įvyko antradienio rytą Neveronyse. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė, kad 10.10 val. gautas pranešimas apie šilumvežio parblokštą bėgiais ėjusią moterį (g. 1952 m.). Atvykusioms tarnyboms beliko konstatuoti mirties faktą.
Reklama dažnai laikoma viena stipriausių visuomenės nuotaikų ir vertybių išraiškų. Ji ne tik parduoda produktus ar paslaugas, bet ir atspindi mūsų požiūrį į šeimą, lyčių vaidmenis, sėkmę, grožį bei socialinius santykius. Tačiau kyla klausimas - ar reklama tiesiog atspindi visuomenę, ar pati aktyviai formuoja mūsų požiūrį į tai, kas yra normalu, gražu ir siektina?
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto partnerystės docento, reklamos eksperto Tomo Bartninko, stereotipai savaime nėra tik neigiamas reiškinys. Jie veikia kaip tam tikri orientyrai, leidžiančiai greitai suprasti informaciją. „Pavyzdžiui, viešose vietose naudojami simboliai - moters figūra su sijonu ar vyro figūra platesniais pečiais - yra stereotipiniai ženklai, tačiau jie padeda lengvai susiorientuoti aplinkoje. Nors realybėje dauguma moterų kasdien dėvi kelnes, toks simbolinis vaizdavimas vis dar atpažįstamas ir funkcionalus“, - pavyzdį pateikia reklamos ekspertas.
Jis pasakoja, kodėl stereotipai reklamoje neišvengiami, kada jie tampa žalingi ir kaip reklama keičiasi kartu su visuomene. Pasak jo, reklama yra kur kas daugiau nei kūrybiniai šūkiai ar gražūs vizualai - tai nuolatinis balansas tarp dėmesio, verslo tikslų, auditorijos pažinimo ir etikos. Stereotipai reklamoje gali būti ir naudingi: jie leidžia greitai komunikuoti ir kurti atpažįstamus vaizdinius, tačiau gali įtvirtinti ribotą požiūrį į skirtingas socialines grupes. Anksčiau reklamoje dominuodavo standartizuoti vaizdiniai - „tobula šeima“. Tačiau dabar visuomenė tampa įvairiapusė, todėl reklama keičiasi.
„Būtent todėl reklamoje vis dažniau ne tik naudojami stereotipai, bet ir sąmoningai su jais žaidžiama. Vienas iš kūrybinių būdų - stereotipą apversti aukštyn kojomis ir taip nustebinti auditoriją“, - teigia pašnekovas. Tačiau jis pabrėžia, kad šiuolaikinė reklama turi būti vertinama pagal etikos kriterijus ir tikslus. „Jeigu 10 procentų žmonių tave perka, tu jau gali būti labai sėkmingas“, - priduria T. Bartninkas, iliustruodamas selektyvų tikslų rinkimąsi.
Lyčių stereotipai keičiasi: tradicinis modelis „moteris namuose, vyras išlaikytojas“ silpnėja. Daugėja emancipuotų moterų, ekonominė ir socialinė galia auga, todėl reklamoje vis dažniau orientuojamasi į savarankišką, finansiškai stiprią moterį. Tačiau seksizmas reklamoje vis dar egzistuoja kaip priemonė pritraukti dėmesį, nors auditorija tampa jautresnė ir platesnė.
Anot eksperto, reklama turi būti aiški ir koncentruota: „reklama yra labai trumpo formato komunikacija - kartais mažiau yra daugiau. Net jautrios socialinės temos veikia tik tada, kai už jų slypi realūs veiksmai.“ Technologijų pokyčiai keičia priemones, bet pagrindiniai principai lieka: įtraukti, informuoti ir būti etiški. Žmonės nesižiūri į nuobodžią ar šablonišką reklamą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto mokslininkai tiria socialinių reklamų psichologinius efektyvumo veiksnius. Tyrimai rodo, kad neigiama reklama dažnai sukelia priešingą efektą: ji sukelia neigiamas emocijas, priverčia vengti reklamą, jausti stereotipus ir net prisiminti jos tik trumpą laiką. Mokslo duomenys rodo, kad pozityvios, šmaikščios ir emociškai dera reklamos skatinamos geros nuotaikos ir įsitraukimo į norimą elgesį.
Reklamos specialistams rekomenduojama naudoti pozityvius elementus, emocinį ryšį ir aiškius veiksmų raginimus. Teigiamų pavyzdžių iliustracijos ir toliau skatins įsitraukimą, o tarpusavio suderinamumas su tekstu didina poveikį. Tačiau svarbu, kad kūrėjai būtų elgsiantis profesionalai ir atsakingi - „reklama nėra meno kūrinys, o įrankis pasiekti tikslą“.
Apie socialinę reklamą kalbant su tyrėjais, paminėti atvejai Lietuvoje - plakatai su žiniomis, kuriose dalyvauja viešosios įstaigos, labdaros fondai ir kampanijos „Palaikyk“ - kelia diskusijas apie žinomumą ir prekės ženklo atpažįstamumą. Ekspertai pabrėžia, kad organizacijoms reikia daugiau nuoseklumo ir įvairovės komunikacijos kanalų, kad pasiektų platesnę auditoriją ir išlaikytų svarbius pranešimus ištisiniu laikotarpiu.
KOG instituto tyrimai rodo, kad socialinės reklamos gali būti žiūrimos ir įvertinamos laikantis kritiško požiūrio. Tarp penkių analizuotų kampanijų dominuoja liūdnos istorijos ir pozityvus požiūris; pačių žmonių reakcijos skaitmeninėje erdvėje svyruoja, tačiau įsitraukimas išlieka gana aukštas. Tačiau prekės ženklo atpažįstamumas gali būti iššūkis - kai žmonės nežino, kokiai organizacijai atstovauja reklama, reikia stiprinti žinomumą ir aiškius prekės ženklo elementus.
Kalbant apie etiką, svarbu atsižvelgti į kultūrinį kontekstą, religinius įsitikinimus ir socialinį nuostatų pasikeitimą. Kampanijos turi būti jautrios įvairioms auditorijoms, o kunigų ar kitų socialinių grupių įtraukimas turi būti atliktas atsakingai ir siejamas su pagarba bei pagalba. Žmogaus teisių perspektyva ir savivertė turi būti prioritetai projektuojant socialinę reklamą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Rezultatai ir rekomendacijos profesionalams
- Naudoti pozityvius, šmaikščius ir empatiškus elementus; negatyvumas dažnai sukelia priešingą efektą.
- Lyčių stereotipus reikia kritiškai vertinti: keisti požiūrį į moteris ir vyrus, skatinti įvairovę ir lyčių lygybę.
- Būti sąžiningiems: reklama neturėtų būti kemšama suintonuotais faktais ar netikromis citatomis; etika turi būti prioritetas.
- Teikti realius veiksmus: už žinutę turi sekti konkretūs veiksmai ir įrodyti pavyzdžiai, kad žmonės gali įsitraukti į sprendimus.
- Skuopinti prekės ženklo atpažįstamumą ir rinkti žinių apie auditoriją, kad kampanijos būtų lengvai identifikuojamos.
- Naudoti įvairius kanalus: spauda, transportas, prekybos vietos, internetas ir radijas gali pasiekti platesnę auditoriją net su ribotu biudžetu.