Pensijų tema Lietuvoje yra sudėtinga ir daugiasluoksnė: ji apima pensinį amžių, būtinojo stažo reikalavimus, pensijų dydžių skaičiavimą ir galimybes likti dirbti bei kaupiant papildomas lėšas. Ekspertai teigia, kad pensinio amžiaus nustatymas priklauso nuo keleto veiksnių. Tačiau dabar Lietuvoje nustatytas pensinis amžius neva yra tinkamiausias ir veikiausiai keičiamas nebus.
Koks pensinis amžius ir kodėl jis keitėsi
Įstatymas, pagal kurį palaipsniui didinamas senatvės pensijos amžius, priimtas dar 2011 m., pagal jį nuo 2012 m. sausio 1 dienos ir kiekvienų vėlesnių metų sausio 1 d. senatvės pensijos amžius kasmet didinamas: moterims - keturiais mėnesiais per metus, vyrams - dviem mėnesiais per metus, kol pasieks - 65 metus 2026 m. (2022 metais senatvės pensijos amžius vyrų yra 64 metai 4 mėnesiai, moterų - 63 metai 8 mėnesiai)“ - pasakojo M. Lingė. Nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Nuo 2026 metų Lietuvoje nebelieka jokio skirtumo tarp vyrų ir moterų pensinio amžiaus. Jūs galėsite pretenduoti į senatvės pensiją tik sulaukę 65 metų, nepriklausomai nuo lyties.
Politiko teigimu, toks pensinis amžius mūsų šalyje buvo pasirinktas dėl stebimų demografinių tendencijų ir europinių reikalavimų dėl lyčių lygybės. „Įstatymas priimtas įvertinus demografines tendencijas, kitų ES šalių patirtį šiuo klausimu, juo siekta suvienodinti vyrų ir moterų senatvės pensijos amžių. Pastebėtina, kad senatvės pensijos amžiaus didinimas sušvelnina demografinių tendencijų poveikį“, - kalbėjo komiteto pirmininkas.
Kada pensinis amžius bus galutinai pasiektas
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pabrėžė, kad Lietuvoje galutinio pensinio amžiaus padidėjimo sulauksime po ketverių metų. Jis teigė, kad dabartinis pensinis amžius yra tinkamas ir artimiausiu metu tikriausiai nebus keičiamas. „Dėl senatvės pensijos amžiaus tinkamumo - pažymėtina, kad įvertinus šalies situaciją, vidutinės gyvenimo trukmės prognozes, stabilumo lūkestį - pasirinkta riba yra optimali ir kitų sprendimų ši valdančioji dauguma dėl to neplanuoja“, - kalbėjo M. Lingė.
Ką reiškia „būtinasis stažas“ ir kaip jis veikia pensijas
Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių. Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Kuo daugiau stažo ir apskaitos taškų, tuo didesnė pensija. Būtinasis stažas yra pagrindinis kriterijus, lemiantis, ar gausite visą senatvės pensiją. Pensijos stažas 2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus.
Taip pat skaitykite: Išankstinės pensijos sąlygos
Nuo 2018 metų jis didinamas kasmet. Tai reiškia, kad jei jūsų darbo istorija trumpesnė, pensija bus mažesnė. Todėl svarbiausias žingsnis dabar yra pasitikrinti savo darbo stažą jau dabar. Jūs galite būti dirbę ilgai, bet pertraukomis, dalį laiko užsienyje ar savarankiškai, ir tai gali reikšti, kad iki pilnos pensijos pritrūks kelių mėnesių ar net metų.
Kokios sąlygos suteikia teisę į senatvės pensiją
Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie:
- Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių;
- Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Minimalus darbo stažas šiuo metu yra 15 metų. Jei jūs esate sukaupę bent tiek, turite teisę gauti senatvės pensiją ir nesumažintą bendrąją jos dalį. Neįgijusieji minimalaus 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Kaip skaičiuojama pensija: bendroji ir individualioji dalys
„Sodra“ skelbia, kad senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus turi įgijęs nuo 15 iki 33 metų stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis šiais metais bus 246,21 euro (2023 metais metais tai bazinis pensijos dydis). Jei žmogus turi sukaupęs daugiau nei būtinąjį stažą (daugiau nei 33 metus), bendroji pensijos dalis proporcingai padidėja.
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Taško vertė 2023 metais - 5,70 euro. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokiniams su dideliais specialiaisiais poreikiais
Koks yra vidutinis pensijų lygis ir jo skirtumai
„Sodra“ komentuoja „Delfi“, kad vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia 538 eurus. Remiantis „Euromonitor International“, per pastaruosius 20 metų realios (atskaičius infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui padidėjo 212,1 proc. Vidutinė senatvės pensija persikėlus į 2026 metus siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų.
„Sodros“ kovo mėn. duomenimis, 87 žmonės Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. „Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, kovo mėnesio duomenimis, 87 asmenys Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. „Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokio dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams - taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai“, - nurodė M. Kozič.
Pensijų paskirstymas pagal dydį (Sodros duomenys)
| Pensijų intervalas (EUR) | Gavėjų skaičius (apytiksliai) |
|---|---|
| 250-270 | 22 |
| 270-290 | 404 |
| 290-320 | 4,6 tūkst. |
| 320-350 | per 16 tūkst. |
| 350-380 | kiek daugiau nei 30 tūkst. |
| 380-410 | 33,3 tūkst. |
| 410-450 | 44,5 tūkst. |
| 450-500 | beveik 60 tūkst. |
| 550-596,12 | apie 63 tūkst. |
| 596-636 | 50,2 tūkst. (tam tikra interpretacija) |
| 636-700 | 64,9 tūkst. |
Ką reiškia atidėjimas, dirbimas pasiekus pensinį amžių ir išankstinė pensija
„Demografinės tendencijos yra tokios, kad žmogui būtų paranku kuo ilgiau išlikti užimtu ir savarankišku, todėl artėjant priešpensiniam amžiui netgi reikėtų svarstyti ir persikvalifikavimo galimybes. Dirbantiems po senatvės pensijos amžiaus sukakties asmenims mokama viso dydžio senatvės pensija, nepriklausomai nuo to, kiek asmuo dirba ir uždirba“, - teigė M. Lingė. Jei gaunantis pensiją žmogus vis dar dirba, jam toliau skaičiuojamas stažas ir taškai.
Jeigu žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Vienas iš didžiausių tokių pavyzdžių - trys didžiausios Lietuvoje gaunamos senatvės pensijos siekia 2354, 2366 ir 2476 eurus. „Visų šių pensijų gavėjai dirbo iki 80+ metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, - sako M. Kozič. Be to, visi trys gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe. „Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 procentų“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.
Išeiti į išankstinę pensiją yra įmanoma, tačiau tai turi nuostolių: „Išankstinė pensija gali būti skirta žmogui, kuriam iki pensijos lieka ne daugiau kaip 5 metai, kuris yra sukaupęs būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, bei kuris neturi kitų pajamų, negauna kitų pensinio pobūdžio išmokų, taip pat nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos“, - teigė skyriaus patarėja. Išeiti į išankstinę pensiją yra nerekomenduojama, nes taip prarandama galimybė užsidirbti daugiau pinigų. „Išeiti į išankstinę pensiją nenaudinga, nes senatvės pensija pasirinkusiems ją gauti anksčiau yra mažinama tiek iki pensinio amžiaus sukakties, tiek ir po jos, išskyrus nustatytas išimtis, kai po senatvės pensijos amžiaus sukakties ji nemažinama tik itin didelį stažą sukaupusiems asmenims“, - atkreipė dėmesį M. Lingė.
Taip pat skaitykite: Ugdymo Strategijos vaikams su PUPP
Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį taikomas mažinimas po 0,32 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Pavyzdžiui, žmogaus pensijos dydis yra 440 eurų. Jeigu asmuo apsisprendžia gauti išankstinę senatvės pensiją likus 5 metams iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, pensija bus sumažinta 19,2 proc. (0,32 proc. mažinimas x 60 mėnesių likusių iki senatvės pensijos amžiaus). Taigi, tokio žmogaus išankstinės senatvės pensijos dydis sieks 355,20 eurų.
SEIMAS DIRBA! UŽ KĄ JIEMS MOKAMAS ATLYGINIMAS?
Dirbančių pensininkų situacija ir darbo rinkos poveikis
Šiuo metu nemaža dalis iš daugiau nei 600 tūkst. senatvės pensininkų ir toliau tęsia savo ankstesnius darbus. „Šiuo metu Lietuvoje yra apie 68 tūks. dirbančių senatvės pensininkų. Vidutinė dirbančių senjorų senatvės pensija 2021 metais siekė 491 eurą. Palyginti, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2021 m. buvo apie 413 eurų“, - kalbėjo skyriaus patarėja. Ji atkreipė dėmesį, kad didesnę galimybę likti darbo vietoje sulaukus pensinio amžiaus lemia jau sukauptas darbo stažas. „Tendencijos rodo, kad ilgiau darbo rinkoje išlieka tie pensininkai, kurie jau turi sukaupę būtinąjį stažą. Šiuo metu dirbančiųjų pensininkų vidutinis darbo stažas - 40,6 metų.
Karantino metu buvo stebimas stabilesnis vyresnių žmonių darbo vietų išlaikymas. „Sodros“ duomenimis, per pirmąjį karantiną vyresnių negu 45 metų darbuotojų, dirbusių visa mėnesį, skaičius sumažėjo 2 proc., o iki 45 metų amžiaus darbuotojų skaičius sumažėjo 8 proc.“, - teigė komiteto pirmininkas. Praėjusiais metais mažėjo bendras dirbančių asmenų skaičius, tačiau tarp vyresnio amžiaus žmonių šis rodiklis buvo geresnis.
Socialinė rizika, skurdas tarp pensinio amžiaus žmonių ir priemonės jam mažinti
Jis atkreipė dėmesį, kad pensinio amžiaus žmonės yra viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. „Statistika rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu pažeidžiamiausi Lietuvoje yra vieniši asmenys, senatvės pensininkai, žmonės su negalia. Skurdo rizikos lygis 2020 metais Lietuvoje sudarė 20,9 proc., o senatvės pensininkų grupėje - 39,5 proc., vienišų asmenų - 46,8 proc.“, - pasakojo M. Lingė.
Norint sumažinti skurdo lygį buvo imtasi išmokų ir pensijų apskaičiavimo pakitimų. „Siekiant mažinti skurdą, pagerinti pensininkų, ypač vienišų asmenų padėtį priimti sprendimai skurdui amortizuoti - vienišo asmens išmoka, bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo pakeitimas mažiausias pensijas gaunantiems, spartesnis individualiosios pensijos dalies indeksavimas“, - komentavo komiteto pirmininkas.
„Sodra“ taip pat primena, kad socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 354 eurai, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei 354 eurai.
Priklausomybė nuo kaupimo, privataus sektoriaus vaidmuo ir ilgalaikės problemos
Šiaulių banko vyr. ekonomistės nuomone, mažos pensijos ir, palyginti su Vakarų valstybėmis, žema pensijų pakeitimo norma - opios ilgalaikės Lietuvos struktūrinės problemos. Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai, sako Šiaulių banko ekonomistė.
Valdžios sektoriaus biudžeto dalis, skiriama senatvės pensijoms, palyginti su BVP, - trečia mažiausia Europos Sąjungoje (ES). Vidutiniškai ES senatvės pensijoms 2022 m. buvo skiriama 10,4 proc. BVP, t. y. 4,2 proc. punktais daugiau nei Lietuvoje. Patį senatvės pensijų pasiskirstymą lemia ir tokie dalykai kaip Lietuvos praeičiai būdingi šešėliniai procesai: „Darbas šešėlyje, atlyginimų vokeliuose paplitimas ir pan.“, - komentuoja I. Genytė-Pikčienė.
Daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius. LIPFA vadovas T. Gudaitis pažymi, kad privataus kaupimo nauda dalyviams kryptingai auga, nes ilgėjantis kaupimo laikotarpis didina sukauptą lėšų sumą ir sudėtinių palūkanų efektą.
Ką daryti dabar: patarimai gyventojams
- Patikrinkite savo darbo stažą ir apskaitos taškus - tai lems, ar gausite pilną pensiją.
- Apsvarstykite pensijos atidėjimą, jei galite dirbti dar keletą metų - už atidėjimą pensija auga 8 proc. už kiekvienus metus.
- Venkite išankstinio išeinimo į pensiją, jei neturite svarių priežasčių - išankstinė pensija mažinama pagal nustatytą formulę.
- Jeigu įmanoma, kaupkite papildomai II ar III pakopose - tai padidina galimybes turėti didesnę pensiją.
- Pasinaudokite pensinio amžiaus skaičiuokle, kad sužinotumėte savo tikslią teisę išeiti į pensiją.
Pensija daugeliui jūsų atrodo dar tolima tema, kurią galima atidėti vėlesniam laikui. Tačiau 2026 metai tampa riba, kai anksčiau priimti sprendimai pradeda veikti realiai ir labai konkrečiai. Nuo šiol nebeužteks vien pasiekti tam tikrą amžių.
Dėl visų pokyčių valstybės institucijos pabrėžia, kad sistema keičiasi siekiant ilgalaikio stabilumo. Kartu žadamas ir reikšmingas pensijų augimas, tačiau jis tiesiogiai priklausys nuo jūsų sukaupto darbo stažo. Todėl svarbiausias klausimas dabar yra paprastas, bet labai svarbus: pasitikrinkite savo stažą, suplanuokite kaupimą ir apsvarstykite darbo tęsimą, jei siekiate išvengti nemalonių staigmenų ateityje.
tags: #dideli #staza #turintiems #pensiju #lengvatos