Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis, atsiradęs dėl žmogaus įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių.
Ką reiškia specialieji poreikiai ir kam jie nustatomi
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai.
Specialieji poreikiai gali būti susiję su įvairiais aspektais, įskaitant ugdymąsi, sveikatos priežiūrą ir socialinę integraciją. Vaikams specialieji poreikiai gali būti susiję su įvairiais aspektais, įskaitant ugdymąsi, sveikatos priežiūrą ir socialinę integraciją.
Kam reikalingas vertinimas
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai? sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas. suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
Pagrindinis vertinimo tikslas - nustatyti švietimo pagalbos ir paslaugų reikmes, rekomenduoti ikimokyklinio ugdymo programos, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrosios programos, profesinio mokymo programos, neformaliojo vaikų švietimo programos pritaikymą, specialiąsias mokymo ir techninės pagalbos priemones, ugdymosi aplinkos pritaikymo būdus, siekiant sudaryti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui (vaikui) optimalias ugdymosi sąlygas.
Taip pat skaitykite: Teisės ir galimybės įsidarbinti asmenims su dideliais specialiaisiais poreikiais
Institucijos, atsakingos už nustatymą
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) yra pagrindinė institucija, atsakinga už specialiųjų poreikių nustatymą Lietuvoje. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau - tarnyba) yra pagrindinė institucija, atsakinga už specialiųjų poreikių nustatymą Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad tarnyba nustato specialiuosius poreikius tik gavusi gydytojo siuntimą, kuris galioja 60 kalendorinių dienų.
Specialieji poreikiai nustatomi asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje. Specialieji poreikiai gali būti nustatyti tiek nustačius neįgalumo lygį, tiek neįgalumo lygio nustatymo metu. Specialieji poreikiai nustatomi asmeniui dalyvaujant NDNT teritoriniame skyriuje.
Kreipimosi į NDNT tvarka
Norint kreiptis į NDNT dėl specialiųjų poreikių nustatymo, reikia atlikti šiuos veiksmus: Gydytojo siuntimas: Pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą (polikliniką ar ligoninę) ir paprašyti gydytojo, kad parengtų siuntimą į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti. Dokumentų pateikimas: Šį siuntimą, prašymą nustatyti specialiuosius poreikius, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę) ir 3×4 cm dydžio nuotrauką per 60 kalendorinių dienų (tiek galioja siuntimas) asmuo (arba jo atstovas) turi pateikti NDNT, kuri ir atliks jo specialiųjų poreikių vertinimą.
Todėl labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Kriterijai, lemiantys specialiųjų poreikių lygį
Įvertinus medicininį kriterijų ir savarankiškumą, nustatomas konkretus specialusis poreikis: Bazinį funkcionavimo lygmenį: Tai balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal vaiko sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje: Tai asmens veiklos gebėjimo koeficientas, nustatomas pildant klausimyną. Šis klausimynas yra pildomas per pokalbį su asmeniu.
Taip pat skaitykite: Išankstinės pensijos sąlygos
Tai vaiko gebėjimas dalyvauti kasdieniame fiziniame, socialiniame bei ugdomajame gyvenime atsižvelgiant į jo amžių. Svarbu pabrėžti, kad klausimyno pildymui reikia ruoštis iš anksto. Tėvai turėtų neleisti tarnybos darbuotojui esamus sunkumus vertinti tik kaip fizinius. Jei vaiko organizmo funkciniai sutrikimai neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodyto kriterijaus, asmens savarankiškumas nevertinamas ir asmeniui specialieji poreikiai nenustatomi.
Specialiųjų poreikių lygiai ir jų pasekmės
Specialiųjų poreikių lygis nustatomas vadovaujantis kitų tarnybų pagal kompetenciją pateikta informacija ir nustatytus specialiuosius poreikius bei pokalbiu su asmeniu. Nuo š. m. liepos 1 d. pensinio amžiaus žmonėms vietoj šiuo metu nustatomų trijų specialiųjų poreikių lygių bus nustatomi du - vidutinių ir didelių (nebelieka nedidelių specialiųjų poreikių lygio).
Didelių specialiųjų poreikių lygis bus nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0-30 proc. Vidutinių specialiųjų poreikių lygis nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35-55 proc.
Parama ir kompensacijos šeimoms
Valstybė teikia įvairią paramą šeimoms, auginančioms specialiųjų poreikių vaikus. Kompensacija skiriama šeimoms, kai vienas iš tėvų turi vairuotojo pažymėjimą ir slaugomam vaikui sukakus 18 metų, jeigu jam nepertraukiamai nustatyta visiška negalia ir (ar) specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos ir toliau kas 6 metus galės kreiptis į Sodrą ir gauti nustatyto dydžio išmoką, nepaisant vaiko amžiaus.
Žmonės, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, be kita ko, gali pasinaudoti transporto lengvatomis ir lengvata nemokėti rinkliavos gaminantis tapatybės kortelę ar pasą. Asmenims, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, be kita ko, gali pasinaudoti transporto lengvatomis.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokiniams su dideliais specialiaisiais poreikiais
Asmeninio asistento ir mokytojo padėjėjo paslaugos
Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.
Sukurti naują individualizuotą pagalbą bendruomenėje ypač aktualu dabar, kai pertvarkoma socialinės globos sistema. Asmeninio asistento paslaugą galės teikti fizinis asmuo, kuris su neįgaliuoju nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės už 256 eurų, už asmeninę pagalbą jam nereikėtų mokėti. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti ne daugiau kaip 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, o asmens įmoka neturėtų viršyti 20 proc.
NAUDINGA: Kada reikalinga mokytojo padėjėjo pagalba? Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius.
Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo procesas vaikams
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas.
Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą. PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį.
Pažymos ir dokumentai
Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo. Pažymoje įvertinimo pateikiami specialistų vertinimai, išvada apie vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijos (kokių specialistų pagalba skiriama, kaip pritaikomas mokymo turinys, kokiais būdais mokomoji medžiaga turi būti pateikiama). Tėvai pasirašo, kad su pažyma susipažino.
Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo. Pažymoje teikiama išvada apie vaiko SUP grupę (negalia, sutrikimas, mokymosi sunkumai), poreikių lygį (nedideli, vidutiniai, dideli, labai dideli) ir išvada dėl specialiojo ugdymo skyrimo. Kartu su šiomis pažymomis pildoma lentelė, kurioje nurodomi mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, priskyrimo specialiųjų ugdymosi poreikių grupei kriterijai ir įverčiai.
Vaiko gerovės komisija ir individualaus pagalbos plano sudarymas
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis.
Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius.
Kaip pasiruošti vertinimui ir kas vyksta praktikoje
Prieš kreipiantis į PPT, rekomenduojama aptarti vertinimo poreikį su ugdymo įstaiga arba medikais, pasiimkite reikiamus dokumentus ir užsiregistruokite. Kreipimasis į PPT: Tėvai (globėjai, rūpintojai) turėtų kreiptis į PPT dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT.
Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Institucijų bendradarbiavimas ir tolimesnė priežiūra
Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas. Pagrindinis „Galių dėžutės“ tikslas - dalintis informacija, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams. Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams.
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Teisinis pagrindas
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarką reglamentuoja šie teisės aktai: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas "Dėl Specialiojo Nuolatinės Slaugos, Specialiojo Nuolatinės Priežiūros (Pagalbos), Specialiojo Lengvojo Automobilio Įsigijimo Ir Jo Techninio Pritaikymo Išlaidu Kompensacijos Poreikių Nustatymo Tvarkos Aprašo Patvirtinimo". Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka Lietuvoje yra reglamentuota įvairiais teisės aktais, siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą asmenims, turintiems specialiųjų poreikių.
Specialiųjų poreikių nustatymo tvarka Lietuvoje reglamentuojama įvairiais teisės aktais. Vienas iš jų - Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 17 d. įsakymas Nr. I. Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2005 m. Remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1116 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymą“.
Kam kreiptis ir praktiniai patarimai tėvams
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. Parengti dokumentai perduodami PPT / ŠPT specialistams. Ugdymo įstaigos nelankančio vaiko tėvai patys registruojasi į PPT/ŠPT.
Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Naudinga žinoti
- Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas - tai vaiko pedagoginių, psichologinių, asmenybės sunkumų, specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir pagalbos priemonių rekomendavimas.
- Vertinimą atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai - psichologai, logopedai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, neurologai.
- Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo pateikia specialistų vertinimus, išvadą apie vaiko grupę, lygį ir ugdymo rekomendacijas.
- Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.
| Specialiųjų poreikių lygis | Pagrindiniai požymiai | Pagalbos priemonės |
|---|---|---|
| Nedideli | Gali judėti, bendrauti, mokytis su nedidele pagalba | Nesudėtingos techninės priemonės, minimalus būsto pritaikymas |
| Vidutiniai | Reikia dalinės pagalbos judėjimui, bendravimui, mokymuisi | Dalinis būsto pritaikymas, specialiųjų priemonių naudojimas, mokytojo pagalba |
| Dideli | Reikalinga nuolatinė priežiūra, sunku savarankiškai bendrauti ar judėti | Visapusiškas būsto pritaikymas, brangios techninės priemonės, specialusis ugdymas |