Europos ateitis susiskaldžiusiame pasaulyje priklausys nuo stiprios demokratijos ir gebėjimo apginti vertybes, kurios suteikia europiečiams tokių brangių laisvių ir teisių. Remdamasi tuo, kas jau pasiekta, per šią naująją kadenciją ES dės daugiau pastangų demokratijai ir savo piliečiams nuo vidaus ir užsienio subjektų keliamų grėsmių apsaugoti, kartu stiprindama teisinę valstybę, kuri yra jos pagrindas ir yra be galo svarbi klestėjimui, konkurencingumui ir gerai veikiančiai bendrajai rinkai užtikrinti.
Šiuolaikinėje viešojoje ir politinėje diskusijoje demokratinės vertybės (laisvė, lygybė, žmogaus teisės, teisingumas, tolerancija, solidarumas) dažnai siejamos su socialinio teisingumo samprata. Socialinio teisingumo samprata grindžiama prielaida, kad visi žmonės lygūs. Socialinis teisingumas, kaip paskirstomasis teisingumas, rodo, ar įvairios institucijos teisingai paskirsto socialinio bendradarbiavimo naudą ir naštą.
Pagrindinės demokratinės vertybės ir jų reikšmė
Pagrindinės demokratinės vertybės: žmogaus teisės, laisvė ir lygybė, teisingumas ir teisėtumas, tolerancija, solidarumas. Demokratijos diena, kaip šventė ir atmintis, primena, kad demokratijos ir savo teisių negalime laikyti savaime suprantamais dalykais. Juos reikia stiprinti ir ginti kasdien.
Demokratiniuose procesuose piliečiams turi tekti pagrindinis vaidmuo. Juos būtina įtraukti į institucijų, kuriomis jie pasitiki, veikimą. Europos demokratinės sistemos ir institucijos atakuojamos. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat išbandomas mūsų demokratinių valstybių, visuomenių ir ekonomikos atsparumas, mūsų vertybės mus sieja ir stiprina.
Teisinės valstybės principas kaip demokratijos ir socialinio teisingumo garantas
Teisinės valstybės principas leidžia užtikrinti, kad mūsų visuomenė bei ekonomika veiktų ir būtų apsaugotos pagrindinės teisės, kovojama su korupcija ir sutartys būtų vykdomos. Stiprindama teisinį pagrindą, visuomenė įtvirtina mechanizmus, kurie saugo socialinio teisingumo įgyvendinimą ir demokratinių sprendimų teisėtumą.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Dezinformacija, užsienio kišimasis ir piliečių pasitikėjimas
86 proc. europiečių sutinka, kad spartus dezinformacijos plitimas yra didelė problema demokratijai. 81 proc. europiečių mano, kad užsienio šalių kišimasis į mūsų demokratines sistemas yra rimta problema, kurią reikia spręsti. Šie duomenys rodo, kad demokratijos atsparumas šiandien priklauso ne tik nuo institucijų juridinio tvirtumo, bet ir nuo gebėjimo apsaugoti informacinę erdvę ir piliečių pasitikėjimą viešuoju diskursu.
Socialinis teisingumas: teorinis pagrindas ir praktinės implikacijos
Socialinio teisingumo samprata buvo formuojama nuo antikos laikų. Aristotelis išskyrė teisingas ir neteisingas valstybės valdymo formas. Filosofas Brian Barry teigė, kad individualus teisingumas nusako individų, o socialinis teisingumas - institucijų dorą. Pasak B. Barry, socialinis teisingumas, kaip susitarimas, reiškia abipusį naudingumą ir nešališkumą priimant sprendimus.
Socialinis teisingumas įvairiose srityse reiškia skirtingus praktinius reikalavimus: švietime - lygias galimybes dalyvauti pagal įgimtus gebėjimus ir nuopelnus, sveikatos politikoje - svarbiausių medicininių paslaugų visuotinumą, ypač nepasiturintiems.
Socialinis teisingumas globos namuose
Socialinio teisingumo principas ypač svarbus socialinės globos namuose, kur gyvena pažeidžiami asmenys, priklausomi nuo priežiūros ir pagalbos. Pagrindiniai socialinio teisingumo aspektai globos namuose: lygiateisiškumas, prieinamumas, dalyvavimas, orumas ir pagarba, teisė į gynybą.
Iššūkiai: nepaisant teisinio pagrindo ir gerų intencijų, socialinio teisingumo užtikrinimas globos namuose susiduria su įvairiais iššūkiais. Siekiant įveikti šiuos iššūkius, būtina investuoti į globos namų infrastruktūrą ir personalo mokymus, skatinti gyventojų dalyvavimą ir įgalinimą, šviesti visuomenę apie socialinio teisingumo svarbą ir kovoti su stereotipais, stiprinti priežiūros ir kontrolės mechanizmus.
Taip pat skaitykite: Socialinės informacijos perdirbimas: apžvalga
Siūlomi sprendimai: finansavimo didinimas, personalo mokymai, gyventojų įgalinimas, visuomenės švietimas, priežiūros ir kontrolės stiprinimas. Socialinis teisingumas socialinės globos namuose yra ne tik teisinis reikalavimas, bet ir moralinė būtinybė.
Socialinės vertybės ir jų įtaka socialinio teisingumo suvokimui
Mokslinėje literatūroje skiriamas dėmesys socialinėms vertybėms rodo, kad vertybės yra svarbūs veiksniai, lemiantys visuomenių elgesio skirtumus ir socialinio teisingumo suvokimą. Straipsnyje socialinį teisingumą formuojančios vertybės nagrinėjamos pilietiškumo ir vartotojiškumo kontekste.
Tyrimas parodė, kad individualiame (mikro) lygmenyje jaunuolių preferencijos yra vartotojiškos, tačiau visuomenės (makro) lygmenyje - socialdemokratinės ir konservatyvios, o tai pat kad „Millennial“ kartos jaunuoliai daugiau pasitiki savo jėgomis nei „X“ karta. Kadangi tiek skirtingos gyventojų kartos, tiek visuomenės grupės jaučiasi nevienodai ekonomiškai saugios ir todėl nevienodai jautrios socialinei rizikai, tad jų socialinio teisingumo supratimas skiriasi.
Gerovės valstybė, ideologemos ir technologijų įtaka
Straipsnyje nagrinėjama gerovės valstybės nunykimo ideologema ir svarstomas klausimas - ar gerovės valstybė šiuolaikinėje visuomenėje vis dar yra galima? Teigiama, kad gerovės valstybės neįmanomumo tezė iš tiesų yra ideologinė, o tariamai objektyvus gerovės valstybės nunykimas yra tai, ką M. Foucault įvardijo kaip „tiesos režimą“.
Tezė apie „gerovės valstybės mirtį“ cirkuliuoja jau beveik pusšimtį metų. Vis dėlto empirinė analizė rodo, kad gerovės valstybės svarba nesumenko, o kai kuriais atvejais netgi sustiprėjo (pvz., COVID-19 atveju). Kita vertus, technologinė pažanga, automatizacija ir dirbtinis intelektas kelia diskusijas apie gerovės valstybės pokyčius: vieni švenčia technologijų teikiamą laisvę, kiti įspėja apie ideologines pasakas, pateikiamas kaip „negrįžtama pažanga“.
Taip pat skaitykite: Etika socialinių paslaugų teikime: esminiai aspektai
Gerovės valstybės ideologizavimas apima ne tik diskusijas dėl turinio ar perskirstymo priemonių, bet ir pačių problemų apibrėžimą. Pavyzdžiui, pensijų sistemos problematikos konstruojant kaip demografijos ir finansavimo klausimą gali būti ideologiškai pateisinami sprendimai, mažinantys valstybės vaidmenį.
Demokratija, Platono kritika ir piliečių vaidmuo
Platonas neigiamai vertina demokratiją. Jo nuomone, demokratija yra artima anarchijai, nes esant tokiai santvarkai klesti savivalė, paisoma tik asmeninių interesų ir tikslų, o pernelyg didelė laisvė netgi lemia vergijos atsiradimą. Jis teigia, jog dėl demokratijos atsiranda chaosas, o iš chaoso tironija. Tačiau Platonas nutyli, kokie tikrosios demokratijos ir anarchijos skirtumai.
Klausimai, kylantys Platono kritikai: kaip demokratija sudaro sąlygas išspręsti mūsų problemas arba palengvinti jų sprendimo būdą? Koks turėtų būti mūsų visų mąstymas ir vertybės, kad būtume demokratiški savo šalies piliečiai? Kaip vertini Platono požiūrį į demokratinę valstybės valdymo formą? Kuris principas geriausiai atitinka demokratijos įsigalėjimą valstybėje?
Socialinis teisingumas aukštojo mokslo prieinamumo kontekste (empiriniai duomenys)
Šis straipsnis yra vienas iš nedaugelio bandymų įvertinti kai kuriuos studijų socialinio teisingumo aspektus Lietuvoje. Antroje dalyje pateikti empirinio tyrimo, kurio metu buvo vertinamas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos teisingumas studijų prieinamumo ir naudos pasiskirstymo po studijų aspektais, rezultatai.
Naudojantis namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, apskaičiuotas studijų socialinio teisingumo indeksas. Jame nustatyta, kad svarbiausios kliūtys, siekiant aukštojo išsilavinimo, yra neįgalumas ir kitų asmenų (paprastai tėvų) menkas išsilavinimas. Jaunuoliai iš skurdžių namų ūkių turi mažesnes galimybes studijuoti.
Kritika ir alternatyvios perspektyvos dėl socialinio teisingumo
Vis dėlto ne visi pripažįsta paskirstomojo teisingumo reikšmę. Pagal sampratą, kilusią iš 19 a. liberalizmo tradicijos, valstybės kišimasis į žmonių gyvenimą (išskyrus nedideles išimtis) yra moraliai klaidingas. Neoliberalizmo atstovai (F. A. von Hayekas, M. Friedmanas) tokį požiūrį grindžia ne dorine nuostata, o gerovės didinimu.
Jų požiūriu, gerovės nuostoliai neišvengiami dėl valstybės kišimosi į žmonių gyvenimą siekiant socialinio teisingumo, todėl valstybės veikla turi būti labai apribota. Socialinio teisingumo siekimas ne tik nevaisingas, bet ir žalingas, nes gali pažeisti individualią laisvę. F. A. von Hayekas socialinį teisingumą, kaip valstybės perskirstomosios politikos principą, supriešino su laisvės, kaip žmogaus prigimtinės teisės, principu.
Praktiniai pasiūlymai demokratijai ir socialiniam teisingumui stiprinti
- Stiprinti teisinę valstybę ir kovos su korupcija mechanizmus, užtikrinant įstatymų vykdymą.
- Saugoti informacinę erdvę nuo dezinformacijos ir užsienio kišimosi priemonėmis, didinant piliečių kritinį mąstymą.
- Skatinti piliečių dalyvavimą demokratiniuose procesuose ir įtraukti juos į institucijų veiklą.
- Investuoti į socialinės globos infrastruktūrą, darbuotojų mokymus ir priežiūros mechanizmus globos įstaigose.
- Užtikrinti švietimo ir sveikatos prieinamumą kaip socialinio teisingumo prioritetus.
- Plėtoti progines ir kompensacines priemones, kurios pagerintų silpnesnių visuomenės narių padėtį.
Trumpa lentelė: pagrindinės vertybės ir praktiniai reikalavimai
| Vertybė | Praktiniai reikalavimai |
|---|---|
| Laisvė | Žodžio, asociacijų laisvė; kritinis švietimas |
| Lygybė | Lygios galimybės švietime, sveikatos prieigai |
| Teisingumas | Skaidri teisinė sistema, kovos su korupcija priemonės |
| Solidarumas | Perskirstomosios priemonės, socialinė parama pažeidžiamiems |
Pagrindiniai iššūkiai ir galimybės
Svarbu, kad socialinio teisingumo vertinimas būtų grindžiamas ne tik objektyviais statistiniais rodikliais, bet ir subjektyvia piliečių nuomone, nes nėra vienos ir absoliutos socialinio teisingumo sampratos. Technologinis vystymasis ir automatizacija nesuteikia neišvengiamo rezultato: tai - ekonominis ir politinis pasirinkimas, kuris gali būti nukreiptas tiek gerovės, tiek anti-gerovės linkme.
Nors gerovės valstybės transformacijos tendencijos yra realios, empiriniai duomenys rodo, kad socialinio saugumo poreikiai išlieka, o krizės metu (pvz., pandemijos) išryškėjo gerovės valstybės vaidmens svarba. Todėl diskusija apie gerovės valstybės formą turi būti ne tik ideologinė, bet ir institucijų, piliečių ir mokslinių tyrimų pagrįsta.
Galiausiai demokratinės vertybės ir socialinis teisingumas yra tarpusavyje susijusios: stipri teisinė valstybė, įtraukianti piliečius demokratiniuose procesuose, ir socialiai teisingi instituciniai sprendimai kartu stiprina visuomenės atsparumą, ekonominę plėtrą ir piliečių pasitikėjimą.
tags: #demokratines #vertybes #ir #socialinis #teisingumas