Šalies gyventojai, patiriantys finansinių sunkumų, gali pasinaudoti valstybės parama. Valstybės pagalbos spektras yra platus, o ji skiriama atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją. „Netekus darbo ir patiriant finansinių sunkumų, šalies gyventojai gali pasinaudoti valstybės pagalba, tačiau ne mažiau svarbu dėti pastangas sugrįžti į darbo rinką. Tai ne tik pagerina visos šeimos finansinę padėtį, bet ir mažina socialinę atskirtį. Net ir pradėjus dirbti socialinė pašalpa mokama dar vienerius metus.
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtoms įstatymo pataisoms, numatančioms, kad piniginė socialinė parama būtų labiau prieinama pažeidžiamoms gyventojų grupėms, taiklesnė, o paramos gavėjai būtų skatinami integruotis į darbo rinką. „Svarbu, kad piniginė socialinė parama būtų lengviau prieinama nepasiturintiems žmonėms ir ji būtų skiriama būtent tiems, kuriems labiausiai paramos reikia. Sprendžiame paramos prieinamumo problemą vaikus auginantiems vienišiems tėvams, taip pat didiname paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Pakeitimų naudą pajustų bemaž 15 tūkst. žmonių.
Kas yra socialinė pašalpa ir kada ji priklauso?
Socialinė pašalpaŠią pašalpą gali gauti žmogus, jeigu vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 141,9 euro. Socialinę pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 161,7 Eur. Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir dalis su darbo santykiais susijusių pajamų bei nedarbo socialinio draudimo išmokos (nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties). Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos.
Kokio dydžio socialinę pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gali gauti asmuo ar šeima, priklauso nuo šeimos sudėties, gaunamų pajamų ir pan. Socialinės pašalpos dydžio apskaičiavimas turi proporcijų logiką: antram šeimos nariui - 90 proc. trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. Savivaldybės administracijai Įstatymo pakeitimuose nustatytos pareigos: 6 mėn. - skirti socialinę pašalpą, kai asmuo atitinka Įstatyme nustatytus reikalavimus, tačiau jo pajamos ne daugiau kaip 20 proc. viršija valstybės remiamų pajamų dydį (350 Lt +70 Lt = 420 Lt): vienam asmeniui ar dviem bendrai gyvenantiems asmenims - 25 proc. VRP dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims - 50 proc.
Socialinė pašalpa pradėjus dirbti: motyvacinė dalis
Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs gali ir toliau kurį laiką gauti papildomą socialinę pašalpą. Pirmus 3 mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio. Socialinę pašalpą gavęs asmuo, net ir įsidarbinęs gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
SVARBU! Būtinosios sąlygos - iki įsidarbinimo žmogus turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba minimalus valandinis atlygis, socialinė pašalpa turėjo būti mokama bent 1 mėnesį per paskutinius tris mėnesius iki įsidarbinimo. Siekiant motyvuoti darbingo amžiaus darbingus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimas: 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, bus mokama 6 mėnesius (vietoj 3 mėnesių); trumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių; išplečiamas gavėjų ratas ir papildomai skiriama socialinę pašalpą įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Kreipimosi terminai ir mokėjimo trukmės ribojimai
Įsigaliojus Įstatymo pataisoms, pasikeitė kreipimosi terminai dėl socialinės pašalpos skyrimo. Mažinant nepasiturinčių gyventojų ilgalaikę priklausomybę nuo piniginės socialinės paramos, sutrumpintas į statymu nustatytas socialinės pašalpos gavimo laikotarpis (buvo nuo 36 mėn.), nuo kurio ši pašalpa pradedama proporencingai mažinti darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims, išskyrus socialinę pašalpą vaikams:1) kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 - 24 mėn., socialinės pašalpos dydis mažinamas 20 procentų; 2) kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 - 36 mėn. - mažinamas 30 procentų; 3) kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 - 48 mėn. - mažinamas 40 procentų; 4) kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 - 60 mėn. - mažinamas 50 procentų; 5) gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių - socialinė pašalpa 24 mėnesius neskiriama (išskyrus socialinę pašalpą vaikams). Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpis skaičiuojamas nuo šio Įstatymo į sigaliojimo -2013 m. birželio 1 d.
Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos
Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, iki 2024 m. balandžio 30 d. Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. Kompensacijai už būsto šildymą apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y.
Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Valstybės parama būstų renovacijai
Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą) ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, gaunančius būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokant kredito ir palūkanų įmokas. Jeigu kompensacijos už būsto šildymą gavėjas įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, siekiant skatinti būstų renovaciją ir į šį procesą įtraukti nepasiturinčius gyventojus, daugiabučio namo buto savininkams teikiama valstybės parama - 100 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Papildoma išmoka vaikams ir parama mokiniams
Papildoma 43,26 eurų dydžio išmoka prie vaiko pinigų mokama visiems vaikams iš nepasiturinčių šeimų. Ji gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba ilgiausiai iki 23 metų, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa. Papildoma išmoka vaikams iš nepasiturinčių šeimų mokama kiekvienam tos šeimos vaikui. Nepasiturinti šeima yra tokia, kurioje vidutinės mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 258 eurų (į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų bei nedarbo socialinio draudimo išmokos - nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties). Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.
Visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai turi teisę į nemokamus pietus mokykloje nevertinant šeimos pajamų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti piniginę socialinę paramą vaikus su negalia auginančioms šeimoms, į gaunamas pajamas nebus įskaitomos šalpos negalios pensijos, mokamos vaikams, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, ir asmenims, pripažintiems netekusiais 45 procentų ir daugiau dalyvumo, jeigu pirmą kartą jie tokiais pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, kol jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Parama maisto produktais
Parama maisto produktaisMaisto produktus gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 193,5 euro per mėnesį. Esant objektyvioms priežastims, savivaldybių administracijos nustatyta tvarka parama gali būti skiriama, kai pajamos per mėnesį viršija nurodytą sumą.
Turto vertinimo nuostatos skiriant piniginę socialinę paramą
Nuostatos, Susijusios Su Turto Vertinimu Skiriant Piniginę Socialinę Paramą2 kartus padidinamas piniginių lėšų normatyvas, taikomas bendram turto normatyvui apskaičiuoti: vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių; šeimai - vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP. Piniginių lėšų normatyvo dydžiai didinami atsižvelgiant į finansų ekspertų nuomonę, kad darbo netekimo, ligos ar nelaimės atveju žmogus turėtų turėti „finansinę pagalvę“.
Pavyzdžiui, 4 asmenų šeimai piniginių lėšų normatyvas padidėtų nuo 7 735 iki 16 310 Eur (kai 2026 m. VRP - 233 Eur). Tai reiškia, kad nepasiturintys gyventojai nepraras teisės gauti socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, jeigu turi sukaupę didesnę nei iki šiol nustatytą pinigų sumą. Taip pat 1,5 karto didinamas būsto ploto normatyvas individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvas šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidintas nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Užimtumo skatinimas ir visuomenei naudinga veikla
Keičiama Pasitelkimo Visuomenei Naudingai Veiklai Atlikti TvarkaSiekiant didinti piniginės socialinės paramos gavėjų įgalinimą dalyvauti savivaldybių institucijų parengtose užimtumo didinimo programose, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, pirmiau turi siūlyti piniginę socialinę paramą gaunantiems asmenims dalyvauti savivaldybės institucijos parengtoje užimtumo didinimo programoje, nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų vykdomose užimtumą skatinančiose programose ir (ar) projektuose, o visuomenei naudingai veiklai atlikti gali būti pasitelkiami tik atsisakę juose dalyvauti ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys), nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės.
Prognozuojamas poveikis ir biudžeto poreikis
Pasiūlymai įsigalios nuo 2026 m. birželio 1 d. Siūlomų pakeitimų naudą pajus apie 15 tūkst. asmenų, o siūlomoms nuostatoms įgyvendinti nuo 2026 m. birželio 1 d. prireiks apie 11 mln. Eur. Prognozuojama, kad teigiamą teikiamų priemonių poveikį turėtų pajusti visi šeimų ūkiai (skurdo spąstai sumažės visiems šeimos ūkiams (nuo 0,4 iki 1.1 procentinio punkto), didžiausią poveikį patirs dviejų suaugusių asmenų su vaikais šeimos (nuo 1,06 iki 1,1 p. p.).
Kur ir kaip kreiptis dėl paramos
Dėl socialinės pašalpos, papildomos socialinės pašalpos įsidarbinus, kompensacijų, papildomai skiriamos išmokos vaikui ar socialinės paramos mokiniams, nepasiturintys žmonės gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba el. Pareiškėjas turi kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijoje dirbantį Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės apsaugos ir sveikatos skyriaus socialinio darbo organizatorių ir pateikti reikalingus dokumentus. Reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
| Priemonė | Kada priklauso | Esminės sąlygos |
|---|---|---|
| Socialinė pašalpa | Vidutinės pajamos ≤ 141,9 Eur arba ≤ 161,7 Eur | Neįskaičiuojami vaiko pinigai ir dalis darbo/nedarbo pajamų |
| Papildoma pašalpa įsidarbinus | Po įsidarbinimo | 100% 3 mėn., 80% 4-6 mėn., 50% 7-12 mėn.; registracija UT |
| Šildymo kompensacija | Išlaidos > 10% pajamų | Taikomas būsto ploto normatyvas; VRP atskaitymai |
| Vandens kompensacijos | Geriamas > 2%, karštas > 5% pajamų | Skaičiuojama nuo šeimos pajamų |
| Papildoma išmoka vaikams | Nepasiturinčioms šeimoms | 43,26 Eur; iki 18 m. (iki 23 m. besimokant) |
| Parama mokiniams | Priešmokyklinukai, 1-2 klasės | Nemokami pietūs nevertinant pajamų |
Atkreipiame dėmesį , kad, skiriant būsto šildymo išlaidų, išlaidų karštam ir geriamajam vandeniui kompensacijas, papildomai mokama socialinė pašalpa neį skaitoma į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas.
Mažinant piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybes, nustatyti atskiri turto vertės normatyvai kilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms, kad asmenys, turintys piniginių lėšų, kuriomis gali disponuoti, nesikreiptų dėl piniginės socialinės paramos.
Iki šiol papildoma socialinės pašalpos dalis buvo mokama tik asmenims, auginantiems vaikus.
tags: #del #socialines #pasalpos #skyrimo #bei #pagristumo