Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, reikalaujanti ankstyvo atpažinimo ir tinkamų veiksmų. Norint užtikrinti smurto prevenciją ir užkirsti kelią jo pasikartojimui, svarbu kuo anksčiau atpažinti sisteminės prievartos požymius ir imtis tikslingų veiksmų.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo paskirtis - užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje. Šis įstatymas sudaro teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje, taikyti prevencijos ir apsaugos priemones, teikti specializuotą kompleksinę pagalbą.
Atkreipkite dėmesį į galios ir kontrolės strategijas, kurias smurtautojas naudoja baugindamas ir kontroliuodamas aukas, manipuliuodamas sistema. Siekdami valdyti padėtį ir priversti paklusti savo valiai, agresoriai pasitelkia įvairias dominavimo taktikas, kurios leidžia terorizuoti, kontroliuoti partnerę, palaužti jos valią ir apsunkinti jos galimybes deramai pasirūpinti vaikais.
Šis įstatymas apibrėžia:
- Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį - prevencinę apsaugos priemonę.
- Smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį - asmenį, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaiką, tapusį smurto liudininku, ir (ar) vaiką, gyvenantį artimoje aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
Lietuvos probacijos tarnyba organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą teisės aktų nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje
Institucijų ir įstaigų funkcijos apima:
- Informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą.
- Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pagal kompetenciją organizuoja mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos teikimo temomis, veiklą.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos priemonės planuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Nevyriausybinės organizacijos skatinamos vykdyti ir dalyvauti vykdant smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo veiklas.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje taryba (Taryba) yra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus dėl apsaugos nuo smurto valstybės politikos.
Apsaugos nuo smurto orderis
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis.
Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Kai smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens išsikėlimą.
Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas
Apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti praėjus 15 dienų nuo jo paskyrimo momento arba kai pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir skiriama bent viena kardomoji priemonė.
Smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys policijos pareigūnų sprendimus neskirti apsaugos nuo smurto orderio per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti apylinkės teismui per policijos įstaigos padalinį.
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.
Kaip atskirti konfliktą nuo sisteminio smurto?
Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti nagrinėjamą situaciją svarbu atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Konfliktams būdinga tai, kad jie yra atsitiktiniai, nereguliarūs, abu santykio dalyviai gali juos ir išprovokuoti, ir aptarti, o diskusija keičia asmens, kuris sukėlė konfliktą, elgesį. Konflikto kurstytoja(s) jaučiasi atsakinga(s) už tai, kas įvyko. Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, konflikto tikimybė mažėja, nes tai - abiejų žmonių, kurie atsižvelgia į vienas kito požiūrį, problema. Konfliktas yra spontaniška reakcija, kurią (dažniausiai) išprovokuoja išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, nusiminimas, nuovargis, baimė).
Sisteminis smurtas, priešingai, vyksta reguliariai. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia, todėl tokie santykiai negali būti sėkmingai aptarti, o diskusija šiuo klausimu neatneša pokyčių. Smurtas nuolat stiprėja. Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį. Tokiuose santykiuose pripažįstamas tik vienas - stipresniojo - požiūris ir smurtauti pasirengiama sąmoningai. Už padarytą žalą, negali būti tiesiog atleista, nes tai - nusikaltimas.
Fizinė prievarta (smurtas) yra itin aktuali problema visame pasaulyje. Statistika rodo, kad Lietuva - ne išimtis. Smurtas artimoje aplinkoje tapo ypač diskutuotina problema COVID-19 pandemijos kontekste, kai daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, buvo įvestas karantinas.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2020 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 7338 nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, nukentėję asmenys, tuo tarpu 2019 m. - 9283.
Kriterijai tam tikro atvejo, kaip smurto artimoje aplinkoje kvalifikavimui, yra smurto padariniai - žala sveikatai bei priežastinis kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių ryšys. Padarytos žalos dydis sveikatai ir sveikatos sutrikdymo laipsnis gali būti labai įvairūs ir tai labiausiai lemia nusikalstamos veikos sunkumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktiką, vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tik gyvenimas kartu, lydimas nuolatinių išgertuvių, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, būdingą šeimai, nerodo šeimos (atitinkančios partnerystės formą) santykių susiformavimo.
Tam tikrų sunkumų kyla ir tiriant smurto artimoje aplinkoje bylas - daugumoje atvejų figūruoja asmenų neblaivumas, kai arba auka, arba smurtautojas, arba abi pusės yra apsvaigę nuo alkoholio. Dažnai, tiek nukentėję asmenys, tiek įtariamieji kitą dieną nieko neatsimena, painiojasi duodami parodymus, o ir dažnai nebūna akivaizdžiai matomų sužalojimų. Nereti atvejai, kai nukentėjusysis keičia parodymus ir teigia, kad smurtauta nebuvo, vyko tik žodinis konfliktas. Šiais atvejais kreipiamasi į teismo medicinos ekspertą. Dažniausiai parodymai keičiami išsiblaivius ir suvokus, kad nukentėjusiajam artimas žmogus gali netekti laisvės. Dėl šių trūkumų praktikoje bylos gali būti nutraukiamos Baudžiamojo proceso kodekso 212 str. 2 p.
Taigi, ne bet koks buitinis konfliktas gali būti suprantamas kaip smurtas artimoje aplinkoje.
Jeigu patiriate smurtą artimoje apinkoje arba pažįstate asmenis, kurie tai patiria, nebijokite kreiptis į policiją. Bendrasis pagalbos telefono numeris - 112.
„Vilties linija“ telefonu 116 123 (visą parą), el. Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Informacija skrajutėse kviečia susimąstyti apie smurto artimoje aplinkoje naudojamo prieš moteris mastus. PSO duomenimis, partnerio smurtą patiria viena iš trijų moterų. Tyrimai rodo, kad moterys dažniausiai patiria ilgalaikį sisteminį artimo vyro smurtą, prieš jas naudojamos įvairios manipuliavimo ir kontrolės strategijos: bauginimas, menkinimas, moters pasitikėjimo savimi žlugdymas, vertimas tapti vis labiau nuo jo priklausoma. Kai moteris ima priešintis, smurtautojas, siekdamas išsaugoti savo kontrolę, paprastai griebiasi fizinės ir (arba) seksualinės prievartos.
Vaiko teisių apsaugos specialistai ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į smurtautojams būdingą polinkį manipuliuoti vaikais. Tai padėtų išvengti atvejų, kai institucijos funkcijas (vaiko teisių apsaugą) agresorius pasitelkia savo tikslui - nukentėjusiosios kontrolei ir gniuždymui - pasiekti. Specialistams tenka atsakinga užduotis įvertinti, kas yra tikroji grėsmės, kylančios vaiko gerovei, priežastis: neatsakingas motinos elgesys ar motinos patiriamas smurtas, kurią apsaugojus būtų užtikrinti ir vaiko interesai.
Vaiko gerovės samprata grindžiama požiūriu, kad vaikams geriausiai augti su abiem tėvais. Tačiau ši nuostata negali būti taikoma, kai šeimoje vienas iš tėvų (dažniausiai - tėvas) smurtaują prieš kitą (dažniausiai - motiną). Tiek situaciją, tiek savo reakciją į ją specialistai turėtų vertinti kritiškai.
Esame įpratę, kad moterims deleguojamos pagrindinės vaiko globos pareigos. Viešojoje erdvėje (pavyzdžiui, reklamose) apstų priminimų, kad gera mama vaiku turi rūpintis 24/7. Vadovaujantis tokiomis kultūrinėmis normomis nei viena moteris negali jaustis pakankamai gera mama, nes šių reikalavimų paprasčiausiai neįmanoma atliepti. Tuo tarpu vaikus prižiūrintys vyrai mūsų visuomenėje vis dar suvokiami kaip teigiama išimtis. Atsižvelgus į šias aplinkybes visi atvejai turi būti kruopščiai įvertinti.
Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį. Tokiuose santykiuose pripažįstamas tik vienas - stipresniojo - požiūris ir smurtauti pasirengiama sąmoningai.
Nedvejokite kreiptis pagalbos, jei įtariate smurtą artimoje aplinkoje. Pagalba yra prieinama ir svarbi.
Kur kreiptis pagalbos:
- Bendrasis pagalbos telefono numeris - 112.
- „Vilties linija“ telefonu 116 123 (visą parą).
Smurto artimoje aplinkoje statistika Lietuvoje:
| Metai | Nukentėjusių asmenų skaičius |
|---|---|
| 2019 | 9283 |
| 2020 | 7338 |