Smurtas artimoje aplinkoje yra jautri ir sudėtinga problema, su kuria susiduria daugelis žmonių, ypač moterys. Dažnas įvykus smurtui matydami ar girdėdami apie jį, linkstame manyti, kad tai ne mūsų reikalas, kad tai - „jų“ problema: moterų, policijos ar socialinių tarnybų reikalas. Tačiau toks abejingumas kainuoja brangiai - smurtas artimoje aplinkoje yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis.
Jeigu įtariate, kad vyksta smurtas, labai svarbu neignoruoti situacijos. Fizinio smurto atveju, jei manyte, kad situacija yra kritinė moters sveikatai, galite pradžioje bandyti atkreipti smurtautojo dėmesį į jo veiksmus - pavyzdžiui, paskambinti į duris ar šūktelėti. Dažnai tai būna pakankama, kad smurtautojas liautųsi. Vėliau būtina pranešti policijai skubios pagalbos numeriu 112.
Jei girdite riksmus, šaukimą, smūgių garsus, mėtomus daiktus ar kitokį triukšmą, panašų į smurtą, neignoruokite. Skambutis į duris arba šūktelėjimas gali padėti sustabdyti incidentą. Visuomet būtina skambinti policijai ir nepatarina eiti patiems į situaciją, nes tokiu būdu rizikuojate patirti smurtą patys ir sukelti pavojų nukentėjusiajam. Smurtautojas gali vėliau atkeršyti savo aukai.
Radus tinkamą progą, galima pabandyti diskretiškai ir asmeniškai pasikalbėti su smurtą patiriančiu asmeniu, kad kalba nevyktų trečiųjų asmenų akivaizdoje. Labai svarbu nespausti, jei nukentėjusysis nenori kalbėtis.
Teisinė bazė ir pagalbos sistema Lietuvoje
2011 m. Lietuvoje priimtas LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris numato specializuotą kompleksinę pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims. Nuo to laiko Lietuvoje veikia specializuoti kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), teikiantys nemokamą pagalbą visoje šalyje.
Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje
2018 m. buvo įkurta Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, vienijanti visas organizacijas, vykdančias SKPC funkcijas. Asociacijos tikslas - koordinuoti informacinę, konsultacinę ir patariamąją veiklą, stiprinti smurto prevenciją ir užtikrinti kokybišką pagalbą nukentėjusiems asmenims.
Įstatymas nurodo savivaldybėms pareigą numatyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones savo strateginiuose planuose ir jas įgyvendinti. Taip siekiama užkirsti kelią smurtui šeimoje ir užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą.
Smurto artimoje aplinkoje problema Lietuvoje: statistika ir faktai
Smurtas artimoje aplinkoje yra latentiška problema, todėl sunku tiksliai įvertinti jos mastą. Viena iš priežasčių - aukų kaltinimas - verčia nukentėjusius nesikreipti pagalbos. Net kai kreipiamasi, ikiteisminiai tyrimai pradedami tik 15-20 % atvejų.
1997-1998 m. atliktas viktimologinis tyrimas rodo, kad kas trečioje šeimoje smurtaujama, o 63,3 % suaugusių moterų patyrė fizinį ar seksualinį smurtą iš vyro ar joms buvo grasinta. Policijai apie pavojingiausius išpuolius pranešė tik 10,6 % nukentėjusiųjų.
Oficiali statistika rodo, kad 2019 m. užfiksuota net 53 tūkstančiai pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. apie 145 pranešimus per dieną arba po vieną pranešimą kas 10 minučių. Net 80,2 % šių nusikaltimų aukų buvo moterys, 10 % - vaikai, o smurtautojai dažniausiai yra vyrai - 89,8 % visų užfiksuotų atvejų.
Taip pat skaitykite: Prevencinės priemonės prieš smurtą
2020 m. apklausa parodė, kad 18 % Lietuvos gyventojų patyrė smurtą artimoje aplinkoje - tai kas penktas žmogus (23 % moterų ir 12 % vyrų). Moterys dažnai patyrė smurtą iš esamų ar buvusių sutuoktinių arba partnerių (85 %), o vyrai - iš tėvų (44 %). 53 % nukentėjusių asmenų patvirtino, kad neprašė jokios pagalbos ir niekas jiems jos nepasiūlė.
Per karantiną smurtas padidėjo: 7 % nukentėjusiųjų teigė, kad paskutinį kartą smurtą patyrė šiuo laikotarpiu.
Specializuota pagalba nukentėjusiems nuo smurto
2020 m. per 9 mėnesius SKPC užregistravo 12 655 smurto artimoje aplinkoje atvejus, iš kurių 8 647 buvo suaugę asmenys, o 4 008 - vaikai, patekę į smurto situacijas kaip liudininkai. Iš nukentėjusiųjų 80,6 % buvo moterys, 88,9 % smurtautojų - vyrai. Net 96,2 % moterų nukentėjo nuo vyrų, o 57,6 % vyrų - nuo vyrų.
Dažnai nukentėjusieji kreipiasi pagalbos tik po kelių ar net keliolikos smurto atvejų. Specialistų požiūris į smurto problemą kartais skiriasi - vieni kaltina auką, kiti smurtautoją, o dar kiti daugiausiai dėmesio skiria vaikams, ignoruodami suaugusiųjų problemas. Taip pat kyla problemų dėl nepakankamo SKPC paslaugų žinomumo.
Smurto artimoje aplinkoje prevencijos svarba
Tarptautiniai ir nacionaliniai dokumentai pabrėžia, kad smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas lyties pagrindu yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai. ES pagrindinių teisių agentūros tyrime (2014 m.) konstatuota, kad vaikystėje patirtas ar matytas smurtas didina suaugusiųjų pažeidžiamumą šioje srityje.
Taip pat skaitykite: Kova su smurtu artimoje aplinkoje Lietuvoje
Dėl to itin svarbu kuo ankščiau pastebėti smurtinį elgesį, užkirsti jam kelią ir ugdyti sveikus bei pagarbius tarpusavio santykius, kuriuose smurtas yra nepriimtinas jokiu atveju.
Teisingas informavimas, pagalbos prieinamumo didinimas, švietimo iniciatyvos ir tinkamas specialistų bendradarbiavimas yra pagrindiniai prevencijos elementai, kurie padeda mažinti smurto artimoje aplinkoje atvejus ir apsaugoti nukentėjusius.