Lietuvos Vyriausybės programa numato esminius pokyčius pensijų didinimo srityje, kurie orientuoti į senatvės pensijų dydžio artinimą prie minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) bei pensininkų skurdo mažinimą. Šie pokyčiai yra svarbūs, siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių orumą, finansinį saugumą ir gyvenimo kokybę.
Minimalaus vartojimo poreikių dydis (MVPD) - kas tai ir kaip jis įtakoja pensijas?
MVPD yra rodiklis, kuris nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų poreikiams patenkinti per mėnesį. Ši reikšmė naudojama bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžių nustatymui. 2026 metais MVPD Lietuvoje siekia 466 eurus, o 2027 m. planuojama, kad jis pakils iki 488 eurų.
Vyriausybės prioritetas - didinti bazinės pensijos dydį, artinant jį prie MVPD. Šiuo metu bazinė pensija yra 327,91 euro, tad didinimas iki 488 eurų reikštų apie 160 eurų prieaugį bazinei pensijai.
Pensijos struktūra ir jos skaičiavimo tvarka
Senatvės pensija Lietuvoje susideda iš dviejų pagrindinių dalių: bendrosios ir individualiosios.
Bendroji pensijos dalis
Bendroji dalis priklauso nuo bazinės pensijos dydžio ir žmogaus turimo stažo. Stažas skaičiuojamas metais, o jo reikšmė didėja, kai viršijamas būtinasis stažas (2026 m. - 34,5 metų). Jei žmogus turi tik minimalų, 15 metų stažą, bet neturi būtinųjų 34,5 metų, jis gauna bazinę pensiją.
Taip pat skaitykite: Pensijų didinimas: kas pasikeitė?
Asmenims, turintiems būtinąjį stažą arba daugiau, bendroji pensijos dalis skaičiuojama taip:
- Turimas stažas dalijamas iš reikalingo būtinųjų metų stažo.
- Šis skaičius dauginamas iš bazinės pensijos dydžio.
Pavyzdžiui, asmuo su 42 metų stažu, pensiją išeidamas 2026 m., kai būtinas stažas yra 34,5, gaus:
42 / 34,5 × 327,91 euro = 399,2 euro
Individualioji pensijos dalis
Individualioji dalis priklauso nuo per visą gyvenimą sukauptų pensijų apskaitos taškų ir taško vertės metų, kai asmuo išeina į pensiją. Šiuo metu taško vertė siekia 8,11 euro. Taško vertė dauginama iš sukauptų taškų skaičiaus.
Jeigu žmogus turi 20 apskaitos taškų, individualioji pensijos dalis bus:
Taip pat skaitykite: Pensijų didinimas: kas pasikeitė?
20 × 8,11 = 162,2 euro
Sujungus abi dalis, bendra pensija būtų 561,4 euro (399,2 + 162,2).
Pensijų indeksavimas ir numatomas didėjimas
„Sodra“ kasmet perskaičiuoja pensijas pagal indeksavimo koeficientą (IK), kuris apskaičiuojamas kaip 7 metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkis. 2026 m. pensijų didėjimas prognozuojamas apie 8,51 proc., tačiau galutinis koeficientas bus patikslintas rugsėjį pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų.
Šis didėjimas reiškia, kad vidutinė pensija, siekianti apie 805 eurus, galėtų pakilti iki 873,5 euro, o našlių ir vienišo asmens išmokos padidėtų nuo 46,46 iki 50,46 eurų.
Kiekvienas pensijos gavėjas gaus skirtingą prieaugį, nes jo dydis priklauso nuo individualaus stažo ir sukauptų apskaitos taškų.
Taip pat skaitykite: kaip keisis pensijos Lietuvoje
Socialinės apsaugos plėtra ir skurdo mažinimas tarp pensininkų
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai kyla skurdo rizika, ypač pažeidžiamiausių grupių, kaip pensininkai ir vieniši tėvai. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) duomenimis, skurdo rizikos lygis 2025 m. siekė 22,6 proc., o didžiausias jos augimas fiksuojamas 50-64 metų amžiaus grupėje.
Vyriausybės programa numato stiprinti socialinę apsaugą didinant ne tik pensijas, bet ir šalpos pensijas, plėsti socialinių paslaugų prieinamumą, mažinti biurokratiją jų gavimui bei kurtis aiškesnę socialinės apsaugos sistemą.
Išskirtinis dėmesys bus skirtas ilgalaikei priežiūrai, globos ir slaugos paslaugų sistemų sujungimui bei socialinio pavežėjimo paslaugų stiprinimui. Siekiama, kad vyresnio amžiaus žmonės kuo ilgiau galėtų savarankiškai gyventi savo namuose ir bendruomenėse.
Siūlomi įstatymų pakeitimai pensijų skyrimo tvarkai
Seime svarstomos pataisos, kurios leistų žmonėms, kreipiantis dėl pensijos po 12 mėnesių nuo pensinio amžiaus sukakties, nebesusidurti su pinigų praradimu. Šiuo metu pavėlavus kreiptis, žmogus praranda tiek pensijos mėnesių, kiek mėnesių vėluoja (pvz., kreipusis po 13 mėnesių - prarandama 1 mėnesio pensija).
Siūloma atsisakyti tokių nuobaudų ir pavėlavimą traktuoti kaip prašymą atidėti pensijos mokėjimą, o atidėjus pensiją, ji didėtų po 8 proc. už kiekvienus papildomus metus iki 5 metų.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti 40 proc. ribą maksimaliam pensijos didėjimui, pagrindžiant administracine našta ir siekiu išvengti per didelio išmokų augimo dėl ilgo atidėjimo laikotarpio.
| Šalis | Padidinimo procentas už metus | Maksimalus padidinimas |
|---|---|---|
| Lietuva | 8% | 40% |
| Austrija | 5,1% | 15,3% |
| Kroatija | 5,4% | 27% |
| Kipras | 6% | nėra duomenų |
| Vokietija | 6% | nėra duomenų |
| Slovakija | 6% | nėra duomenų |
| Čekija | 6% | nėra duomenų |
Kitos svarbios socialinės išmokos ir paramos didinimo naujienos
2026 metais didėja ir kitos socialinės išmokos: vaiko pinigai pakilo iki 129,50 eurų per mėnesį, vienkartinės išmokos gimus vaikui - iki 814 eurų, o nuo birželio - 1 036 eurų. Išmokos besimokantiems ar studijuojantiems vaikų priežiūrai padidintos iki 444 eurų per mėnesį.
Žmonėms su negalia padidintos individualios pagalbos bei slaugos išlaidų kompensacijos. Valstybės remiamos pajamos išaugo nuo 221 iki 233 eurų, kas taip pat didina socialinės paramos apimtis.
Nuo 2026 m. „Sodra“ perėmė šalpos pensijų mokėjimą iš savivaldybių, siekiant sklandžiau ir efektyviau administruoti šias išmokas.
Dėl šių pokyčių numatomas vyresnio amžiaus žmonių finansinės gerovės ir socialinės apsaugos stiprinimas, kas turėtų sumažinti skurdo riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje.