Socialinės problemos sukuria aplinkybes, kurios yra žalingos arba nepageidaujamos daugeliui žmonių, kelia jiems grėsmę. Šių aplinkybių ištakos ir priežastys yra socialinės, padariniai kenkia visuomenei, o problemoms išspręsti reikia tam tikrų socialinių priemonių. Problema vadinama socialine, kai jos žalą patiria ne vienas ar keli asmenys, bet didelis skaičius žmonių.
Socialinės problemos samprata ir teorinės gairės
Socialinė problema - tai socialiniai prieštaravimai, kurie asmeniui ar tam tikrai socialinei grupei reiškia susiklosčiusios ir trokštamos padėties, tikslų ir veiklos rezultatų neatitikimą. Socialiniuose moksluose egzistuoja socialines problemas aiškinančios 2 teorinės kryptys: objektyvistinė ir subjektyvistinė. Objektyvistinės krypties atstovai socialinę problemą laiko objektyvia tikrove, egzistuojančia visuomenėje taip realiai, kaip ligos kūne. Subjektyvistinės krypties aiškinimai yra daug labiau išplėtoti ir vyraujantys.
Šios krypties atstovai teigia, kad visuomenėje egzistuojantys reiškiniai gali būti realūs, bet kad jie taptų socialine problema, reikia didelio skaičiaus žmonių (arba kad tie žmonės būtų įtakingi), kurie įvardytų tuos reiškinius kaip problemą ir sutartų, kad ją reikia spręsti. Atsirandant socialinėms problemoms svarbų vaidmenį atlieka pavienių visuomenės grupių, kurios turi skirtingus politinius, ekonominius, kultūrinius, dorinius ir kitus interesus, galios kovos; tai paaiškina, kodėl nėra visuotinai pripažintų socialinių problemų standartų ar klasifikacijos.
Demografiniai iššūkiai: gyventojų senėjimas ir gimstamumas
Jau keletą dešimtmečių vykstanti depopuliacija, spartus visuomenės senėjimas yra vieni didžiausių iššūkių Lietuvos valstybės socialinei ir ekonominei raidai. Neigiama demografinių procesų raida lemia gyventojų skaičiaus mažėjimą, amžiaus struktūros kaitą. Mažėja darbingo amžiaus žmonių skaičius. Demografinė kaita glaudžiai susijusi su skurdo ir socialinės nelygybės, būsto politikos ir kitomis aktualiomis problemomis.
Dr. Sarmitė Mikulionienė, Lietuvos socialinių mokslų centro, Sociologijos instituto vyr., teigia, kad turi būti atpažįstama ir netoleruojama diskriminacija dėl amžiaus, didinamas skaitmeninis raštingumas ir profesinio perkvalifikavimo galimybės. Antra, lanksčių užimtumo formų skatinimas. Trečia, pastangos motyvuoti vyresnius žmones imtis verslų. S. Mikulionienės nuomone, kartais tiems sprendimams užtenka minimalios valstybės ar savivaldos institucijų paramos.
Taip pat skaitykite: patarimai, kaip apsaugoti savo paskyras socialinėje erdvėje
Dr. Daumantas Stumbrys, dirbantis LSMC Sociologijos instituto demografinių ir šeimų tyrimų skyriuje, tikina, kad pastaruosius kelerius metus gyvenome pandemijos, karo Ukrainoje, Baltarusijos migrantų krizės, didelės infliacijos iššūkių akivaizdoje. Visi šie procesai neabejotinai turėjo poveikį ir Lietuvos demografinei situacijai, t. y. „Dėl pandemijos išaugęs mirtingumas 2020 ir 2021 m. sutrumpino Lietuvos gyventojų vidutinę gyvenimo trukmę." Pandemija, karas Ukrainoje, didelė infliacija mažino gyventojų pasitikėjimą ateities perspektyvomis ir tai turėjo įtakos gimstamumo mažėjimui.
Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje sumažėjo reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius. D. Stumbrys teigia, kad pastaruosius kelerius metus mažėjo Lietuvos piliečių emigracijos srautai, o imigrantų iš Ukrainos srautai padėjo stabilizuoti Lietuvos gyventojų skaičių. Tikėtina, jog artimiausiu metu Lietuvos gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė sugrįš į ikipandeminį lygį. Įmanoma sudaryti sąlygas, garantuojančias Lietuvos demografinę pusiausvyrą.
Užimtumo ir nedarbo problemos
Nedarbas - tai globalus reiškinys, nors jo mastai skirtinguose pasaulio regionuose gerokai skiriasi. Tradiciškai nedirbančių žmonių skaičius tarp jaunimo nuo 15 iki 24 metų yra beveik dvigubai didesnis palyginti su vyresniais (per 25 metų ) žmonėmis ir siekia 17-25 proc. Tačiau, pvz., Jemene jaunimo nedarbo lygis siekia beveik 40 proc. O į šią problemą dėmesys buvo atkreiptas tada, kai Šiaurės Afrikoje kilo politiniai neramumai, kurių viena iš priežasčių ir buvo jaunimo nedarbas.
Europos Sąjungos šalyse nedarbo lygis labai skiriasi: nuo 3,7 proc. Austrijoje iki 21,2 proc. Ispanijoje. Anot B. Gruževskio, džiugina bendra Lietuvos ekonomikos būsena. Šalies BVP sumažėjo apie 0,2 proc., t. y. žymiai mažiau nei buvo prognozuojama, todėl galima teigti, kad ekonomika išsaugojo savo potencialą ir galės aktyviai jį panaudoti kitais metais, atsigaunant eksporto partneriams (ypač ES šalyse).
Antras teigiamų pokyčių blokas - tai darbo rinka. Nedarbo lygis padidėjo kiek daugiau nei 1 proc., tačiau žymiai labiau padidėjo laisvų darbo vietų skaičius, sumažėjo ilgalaikis nedarbas, o svarbiausia - padidėjo užimtumas bei „Sodros“ įmokas mokančių darbuotojų skaičius. Optimistiškai nuteikia ir vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas apie 12 proc.
Taip pat skaitykite: globalios socialinės apsaugos tendencijos
Skurdas, socialinė atskirtis ir priklausomybės
Skurdas ir nepritekliai žlugdo ir apsunkina didelę dalį mūsų tautos. Tai pasireiškia ekonominiu nepritekliumi, kuris užkerta žmonėms atrasti atsakymus į savo esminius gyvenimo poreikius. Kalbėdama šiuo klausimu, remiuosi prof. habil. dr. Algio Šileikos, (Darbo ir Soc.Pagal dr. Šileiką, šiuo metu pripažintas minimalus pragyvenimo lygis asmeniui 110 lt., o 1996 m. buvo 90 lt.
Žmonių asmeninės pajamos įvairios - vidutiniškai miesto gyventojui - 350 lt., kaimo -268 lt. mėnesiui. Bendras vaizdas gal ir neatrodytų labai baisus, bet išryškinus atskirų kategorijų žmonių įplaukas, paaiškėja, kad 1996 m. Vilniaus senamiestyje padaryti tyrimai parodė, kad tose šeimose, kur augo 1 vaikas -šeimos nariui per mėnesį teko 209 lt; kur 2 vaikai - 116 lt.; kur trys vaikai - 78,71 lt.
Turint galvoje, kad sostinės pajamų lygis yra aukštesnis, tai aplamai daugelis šalies socialinių-ekonominių grupių gal net 50 ar net 70% gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Siekiant išvengti ir pagerinti šią situaciją, sunkus atsakomybės vaidmuo teks Soc. Narkomanija ir alkoholizmas yra svarbios problemos.
Alkoholizmas yra svarbus ir ryškus problematinis pasireiškimas Lietuvoje. Neturiu statistikų, bet yra bendra nuomonė, kad alkoholizmas Lietuvoje yra giliai visuomenę griaunanti apraiška. Alkoholikai paprastai yra trapios asmenybės su giliais emociniais konfliktais. Jų asmeninio saugumo jausmas yra menkas - štai, kodėl jie mėgina bėgti nuo savęs, pasigerdami, kai susiduria su kokia sunkesne problema, nepasisekimu, nusivylimu.
Šiuo metu nėra pateikta konkrečios narkomanijos statistikos Lietuvoje, tačiau priklausomybė nuo narkotinių medžiagų išlieka rimta problema, reikalaujančia nuolatinio dėmesio ir prevencinių priemonių. Vakaruose mes žinome vadinamas “Hard to reach families”, kurios yra tos pačios “asocialių šeimų” problematikos. Dažnai vadinamose asocialiose šeimose atsiranda skriaudžiami, išnaudojami, neprižiūrimi vaikai - jaunuoliai, kurie atimami iš šeimų ir auga institucijose, o jų šeimos lieka atmestos, kaip nereikalingas elementas.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi saugumo poreikiai vyresniame amžiuje
Socialinė politika ir tarptautinės prievolės
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, žmogaus teisės ir laisvės yra skirstomos į pirmos, antros ir trečiosios kartos. Socialinės ir ekonominės teisės patenka tarp antros kartos žmogaus teisių, kurios įsivyravo tik po Antrojo pasaulinio karo. Nors tai ne pačios seniausios ir ne geriausiai išvystytos žmogaus teisės, tačiau jos taip pat labai svarbios. Šie bendrai pripažinti vertybiniai principai yra įtvirtinti ir tarptautinėje teisėje.
Pasirašydamos tarptautines bei regionines sutartis ar dokumentus, valstybės tampa atsakingos už jų įgyvendinimą nacionaliniame lygmenyje. Kaip pagrindinius valstybes teisiškai įpareigojančius dokumentus, kuriuos ratifikavusi ir Lietuva, galima įvardinti Jungtinių Tautų Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą bei Europos socialinę chartiją. Jos reiškia susirūpinimą socialinės apsaugos, tinkamų darbo sąlygų, aprūpinimo būstu, skurdo mažinimo, mokslo bei švietimo srityse.
Norint pagerinti situaciją šalyje, Lietuvai pirmiausia reikėtų klausytis konkrečių rekomendacijų ir patarimų. Pavyzdžiui, pakelti socialinių išmokų lygį, sukurti veiksmingą indeksavimo sistemą, minimalią algą, nedarbo pašalpas, pensijas ir kitus socialinės paramos būdus pritaikyti atsižvelgiant į žmonių pragyvenimo išlaidas. Reikia pripažinti, kad ekonominių bei socialinių teisių pažeidimai vertinami kur kas atlaidžiau nei tie, susiję su politinėmis ir pilietinėmis teisėmis.
Dažnai manoma, jog Lietuva, kaip ir kitos mažiau ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, rekomendacijų negali įgyvendinti dėl lėšų ir resursų stygiaus. Tą pabrėžia ir kritikai, kurie ekonomines ir socialines žmogaus teises vertina skeptiškai. Socialinių ir ekonominių teisių užtikrinimo atveju valstybei daug sunkiau, nes ji turi pozityvią pareigą imtis tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, aprūpinti žmones būstu.
Kibernetinis saugumas kaip socialinės ir ekonominės saugos dalis
Organizacijoms vis labiau skaitmenizuojant savo darbo procesus, kibernetinis saugumas ir toliau išlieka vienu iš svarbiausių prioritetų. Į ateitį orientuota kibernetinio saugumo strategija yra būtina, į ilgalaikę ir sėkmingą skaitmeninę transformaciją investuojančioms įmonėms. Visgi, daugelis organizacijų apsirinka, manydamos, kad siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą reikia rūpintis tik technologijomis.
Skaitmeninė informacija tapo gyvybiškai svarbi įvairiose verslo ekosistemose ir tuo pačiu itin vertinga kibernetiniams įsilaužėliams. Susiduriama su vis didesniais kibernetinio saugumo iššūkiais. Verslui labiau sukant link skaitmeninių verslo modelių, vis daugiau duomenų sugeneruojama ir dalijamasi tarp organizacijų, partnerių ir klientų. Nuo kompiuterinių žaidimų iki sveikatos apsaugos ir bilietų užsakymo sistemų, nuo tradicinių bankinių paslaugų iki naujausių finansinių sprendimų, šiuolaikiniai kibernetiniai pavojai kelia vis daugiau iššūkių, kurių sprendimui reikia ne tik aktyvių veiksmų, bet ir naujos kultūros daugelyje organizacijų.
Kibernetiniai nusikaltimai verslui kainuoja milijardus eurų kasmet, o pasekmės - prarasti duomenys, reputacijos krizės ir net veiklos sustabdymas - gali būti nepataisomos. Kibernetiniai išpuoliai pasaulio ekonomikai kasmet kainuoja 400 mlrd. 2/3 kibernetinių atakų vyksta finansinių paslaugų sektoriuje. Virš 2,5 mln. Vadovaujantis Jungtinės Karalystės nacionaline statistika, per metus užfiksuojama daugiau kaip 2,5 mln. žinomų kibernetinių incidentų bankų ir finansų sektoriuje vien tik šioje šalyje.
Žmogiškasis faktorius ir socialinė inžinerija
Nors technologijos vaidina itin svarbų vaidmenį (siekiant suvaldyti kibernetines grėsmes), net ir pažangūs technologiniai sprendimai gali neįveikti didžiausios kibernetinio saugumo problemos - žmogaus. Remiantis „Verizon“ 2022 m. duomenų saugumo pažeidimų tyrimų ataskaita, net 82 proc. pažeidimų yra susiję su žmogiškuoju faktoriumi. Tai yra incidentai, kai darbuotojai tyčia arba netyčia atskleidžia informaciją, kuri leidžia kibernetiniams nusikaltėliams gauti prieigą prie organizacijos sistemų.
Socialinė inžinerija - tai taktika, kai kibernetiniai įsilaužėliai manipuliuoja vartotojais, siekdami įtikinti juos atlikti tam tikrus veiksmus (pvz.: atskleisti prisijungimo duomenis ar kitą slaptą informaciją). Pastaruoju metu tokio pobūdžio įsilaužimų drastiškai padaugėjo ir tai išryškino nemenką kibernetinio saugumo problemą.
2022 m. rudenį įvykęs „Uber“ duomenų saugumo pažeidimas tik įrodė kokia svarbi kibernetinė apsauga yra įvairiuose sektoriuose dirbančioms įmonėms. Daug dėmesio sulaukęs incidentas įvyko, kai aštuoniolikmetis paauglys įsilaužė į pavėžėjimo paslaugų bendrovės IT sistemas ir gavo darbuotojo prieigą prie svarbiausios organizacijos vidinės informacijos bei išteklių.
Įsilaužėlis teigė, kad gavęs darbuotojo slaptažodį, autentifikavimo programėlėje pakartotinai įjungė daugiafaktorinio autentifikavimo (angl. trump. MFA) stumiamuosius pranešimus. Ši kibernetinė ataka suteikė paaugliui prieigą prie VPN, per kurį jis galėjo prisijungti prie „Uber“ įmonės intraneto. Iš ten jam pavyko pasiekti svarbias „Uber“ IT sistemas, įskaitant bendrovės el. pašto skydelį, „Slack“ serverį, saugumo programinę įrangą ir „Windows“ domeną.
Debesijos ryšio platformos teikėja „Twilio“ taip pat neseniai paskelbė apie rimtą pažeidimą, kuris įvyko dėl socialinės inžinerijos atakos prieš darbuotojus. Šio incidento metu kibernetiniai nusikaltėliai išviliojo kelių „Twilio“ darbuotojų prisijungimus ir jais pasinaudoję pateko į bendrovės vidaus sistemas. Apsimetę „Twilio“ IT skyriaus darbuotojais sukčiai gavo prieigą prie 125 „Twilio“ klientų duomenų.
Kaip suvaldyti riziką
Šie incidentai tik įrodo, kad net ir didelius išteklius turinčioms įmonėms neįmanoma visiškai apsaugoti nuo socialinės inžinerijos grėsmių. Įmonių kibernetinio saugumo paslaugų teikėja „ZeroFox“ savo 2022 m. II ketvirčio grėsmių ataskaitoje teigia, kad „socialinė inžinerija vis dar yra viena iš dažniausiai pasitaikančių kibernetinio įsilaužimo taktikų ir beveik neabejotina jog išliks tokia ir artimiausioje ateityje“.
Laimei, egzistuoja technologiniai sprendimai, kurie gali padėti sumažinti šią riziką. „Bitdefender“ XDR (angl. Extended detection and response) bei MDR (angl. Managed Detection and Response) sprendimai užtikrina didesnį matomumą, palyginti su tradicinėmis kibernetinio saugumo priemonėmis, ir reaguoja į pažangias kibernetines grėsmes (įskaitant ir socialinės inžinerijos atakas).
Kaip tai vyksta? Įsivaizduokite, kibernetiniai sukčiai išvilioja prisijungimus iš įmonės darbuotojo ir patalpina šiuos duomenis tamsiajame internete (angl. dark web) pardavimui. Tuo tarpu „Bitdefender“ MDR komanda, atlikdama rutininę „Tikslinės grėsmių medžioklės“ (angl. Targeted Threat Hunting) paslaugą, aptinka šiuos duomenis juodojoje rinkoje ir iš karto informuoja įmonę apie grėsmę bei nurodo jog visi prisijungimai turi būti tuoj pat atnaujinti.
Remiantis tyrimais, net 50 % visų įsilaužimų įvyksta per neatsakingus tiekėjus, kurie saugai neskiria pakankamo dėmesio. Vieni garsiausių pasaulyje atvejų - „Walmart“ incidentai, kai įsilaužėliai patekdavo į įmonės sistemas per paslaugų tiekėjus, net ir itin smulkius. Modernios įmonės supranta, kad duomenų prieigos kontrolė privalo likti viduje.
Užuot perdavus duomenis tiekėjams, reikia kurti atskiras vidines aplinkas, skirtas programavimui ir testavimui, kuriose tiekėjams suteikiama ribota prieiga. „Idealiu atveju, tiekėjo prieigos turi būti kontroliuojamos pagal vidines įmonės politikas laikantis gerųjų praktikų ir suteikiant tik tiek privilegijų tiekėjui, kiek yra būtina jo funkcijoms atlikti.
Anot pašnekovo, pažangios išorinės IT priežiūros paslaugų įmonės naudoja modernias teisių valdymo sistemas, tokias kaip PAM. Vienas PAM sistemų privalumų yra tai, kad jos visiškai pašalina poreikį dalintis slaptažodžiais. Būtina nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistema RMM, kuri leidžia centralizuotai realiuoju laiku stebėti ir valdyti įmonės IT infrastruktūrą, įskaitant IT priežiūros tiekėjų veiksmų žurnalizavimą.
Visi tiekėjo darbuotojų prisijungimai ir veiksmai įmonės sistemose yra detaliai registruojami, o prireikus fiksuojamas ekrano vaizdas, kad būtų galima atlikti auditą. „Renkantis išorinį IT paslaugų tiekėją, būtina žinoti, kad šių IT įrankių naudojimas rodo IT paslaugų tiekėjo brandą ir paslaugų kokybę.
Organizacinės priemonės ir reguliavimo svarba
Būtina pradėti nuo požiūrio pakeitimo. Visų pirma reikia turėti tris efektyviai veikiančias gynybos linijas pačioje organizacijoje - vidaus kontrolė, prieigos kanalai, stebėsena. Ne mažiau svarbu gerai žinoti savo IT ūkį, išteklius, kokia programinė įranga naudojama kokioje aplinkoje, tinkamai inventorizuoti duomenų šaltinius.
Kitas žingsnis - vidinis rizikos vertinimas, kiek tai susiję su kibernetinėmis grėsmėmis ir rizikos matricos sudarymas. Valdymo organai, vyresnieji pareigūnai, vidaus audito funkciją atliekantiems darbuotojai atsakingi už kibernetines ir IT rizikas taip pat turi numatyti ir žinoti apie reguliavimo ir priežiūros institucijų pokyčius.
Reikia aiškiai apsibrėžti atsakomybes organizacijos viduje, paskirstyti tinkamai funkcijas, nusistatyti produktų savininkus ir t.t. Galiausiai, ne mažiau svarbu tinkamai vykdyti trečiųjų asmenų kontrolę, pavyzdžiui, verslo partnerių ar užsakomųjų paslaugų pirkimo atveju (angl. outsourcing).
Tiek tarptautinis, tiek regioninis reguliavimas išskiria elementus, kuriuos privalu įgyvendinti finansų rinkos dalyviams: aiškūs saugumo stebėsenos procesai viduje turi būti tinkamai reglamentuoti vidaus aktais ir įpareigoti atsakingus asmenis skubiai informuoti apie naujas grėsmes ir pažeidimų objektą. Audito funkcija taip pat turėtų apimti kibernetinės rizikos kontrolę, vertinimą, kaip kelių metų veiklos plano sudedamąją dalį, tai turi būti tinkamai dokumentuota.
Rekomenduojama dėti daugiau pastangų, kuriant informacines sistemas, kurios galėtų įvertinti ir valdyti pasikeitimus pagrindinėse sistemose. Galimos ir konsoliduotos investicijos, susijusios su kibernetinių rizikų valdymu. Pavyzdžiui, visa bankų industrija galėtų keistis informacija tarpusavyje, įtraukiant ir priežiūros institucijas, tai paskatintų geriau suprasti ir valdyti kibernetines rizikas, jas iš anksto identifikuoti.
Nereikėtų pamiršti ir sisteminio užkrato efekto. Pavyzdys galėtų būti “WannaCry” ataka 2017 m., užkrėtusi daugiau nei 200 000 sistemų daugiau nei 150 šalių per mažiau nei dieną. Šis atvejis puikiai atskleidė, kaip greitai kibernetinės atakos gali turėti neigiamą poveikį ir tai, kad vien tik izoliuotų nacionalinių įstatymų ir institucijų nepakanka, ypač finansinių paslaugų sektoriuje.
Akivaizdu, kad kibernetinis saugumas yra svarbi reguliavimo darbotvarkės dalis, ir priežiūros institucijos ateityje bus vis mažiau tolerantiškos toms įmonėms, kurios atsilieka nuo atitikties reikalavimų įgyvendinimo ir yra netinkamai pasiruošusios kibernetinių rizikų valdymui. Kibernetinės atakos paprastai išnaudoja “skyles” procesuose ir žmonėse, todėl reikia tinkamai naudotis tiek regioniniais, tiek tarptautiniais reguliavimo standartais, gerąja praktika ir apmokyti personalą.
Vartotojo atsakomybė ir naujos technologijos
Ne tik pačios organizacijos turi vis labiau rūpintis kibernetiniais pavojais, bet ir vartotojai. Ar vietoje informacijos saugumo užduočių delegavimo yra įmanomas vartotojų asmeninės atsakomybės prisėmimas? Kompetentingų apklausų ir įvykusių incidentų tyrimo duomenimis IT sistemų vartotojai rimčiausiai rūpinasi IT sistemų prieigos saugumu, kai tiesiogiai supranta galimas prieigos teisių pažeidimo pasekmes.
Žiūrint iš decentralizuotų (distributed ledger) sistemų perspektyvos, situacija kardinaliai keičiasi. Tokių Blockchain sistemų kaip Bitcoin prieigos teisės yra išskirtinai vartotojo pusėje. Vartotojas, turintis interesą Bitcoin platformoje (turintis Bitcoin žetonų) yra atsakingas už savo privačių raktų, susiteikiančių teisę valdyti tam tikrą Bitcoin resursų dalį, apsaugą.
Nesant galimybės atstatyti privačių Bitcoin ar kitos decentralizuotos Blockchain platformos raktų, juos pametus, vartotojui kyla visiškai kitos jų saugumo užtikrinimo užduotis. Pametus privatų tokios platformos raktą, nėra jokios paslaugos, kuri padėtų atstatyti galimybę naudotis platformos resursus. Įvairių vertinimų duomenimis manoma, kad iki 20% visų šiuo metų esančių Bitcoin žetonų yra neapsiekiami, nes jų prieigą užtikrinantys privatūs raktai yra pamesti.
Tai reiškia, kad tiek Bitcoin žetonų yra nepasiekiami ir nebus niekada daugiau prieinami. Panaši situacija susidaro, kai dėl menko saugumo užtikrinimo vartotojas praranda privačių raktų kontrolę, ir jie yra perimami kitų platformos vartotojų. Tam, kad vartotojui nereikėtų rūpintis Blockchain resursų saugumu, vartotojas, panašiai kaip ir tradicinėse IT sistemose, gali deleguoti savo privačių raktų saugumą trečiosioms šalims, tokioms kaip kripto valiutų keityklos.
Prie tokių keityklų paslaugas teikiančių sistemų prisijungimas vyksta vartotojo vardu ir slaptažodžiu. Vartotojo paskyroje yra matoma elektroninė piniginė su vartotojui priklausančių kripto valiutų sumomis. Šis privačių raktų delegavimo būdas taip pat nėra absoliučiai patikimas. Vien tik per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius buvo atakuotos septynios didelės kripto valiutų keityklos, buvo pasisavintos vartotojų lėšos.
Tokiu atveju vartotojų nuostolių kompensacijos procesas yra labai ilgas, sudėtingas, o daugeliu atveju ir sunkiai įmanomas procesas. Vartotojui, nenorinčiam rūpintis savo privačių raktų saugumu ir norinčiam deleguoti šią užduotį kryptovaliutų keityklai, potencialiai didesnį pasitikėjimą kels licencijuotos, Elektroninių pinigų įstaigos (Electronic Money institution - EMI) licenciją turinčios sistemos.
Į EMI licenciją pretenduojanti, kriptovaliutų keityklos paslaugą siūlantį organizacija turi užtikrinti vartotojų lėšų saugumą tiek iš teisinės bei reguliavimo, tiek ir iš techninių pusių. Tokiu atveju EMI licenciją turinti kriptovaliutų keitykla įgauna pranašumą prieš nelicencijuotas paslaugas. Šiuo metu eilė konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių jau pradeda siūlyti vieno langelio principo EMI licencijavimo paslaugas su elektroninių pinigų paslaugomis dirbančioms organizacijoms.
Rekomendacijos ir praktiniai žingsniai
Kibernetinis saugumas šiandien yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjungos verslai. Remiantis Nacionalinio kibernetinės saugos centro ataskaita, per 2023 m. Lietuvoje buvo registruoti 2 378 kibernetiniai incidentai, tarp kurių 12 % augo pavojingesnių, vidutinės kategorijos incidentų, skaičius. Investicijos į saugumą nėra tik technologinis sprendimas - tai strateginis verslo pasirinkimas. „Saugumas jau nėra antrinė sritis, kur galima taupyti.
Tradicinės ataskaitos, siunčiamos el. paštu, yra viena nesaugiausių duomenų pateikimo formų. „Jei jūsų įmonės duomenys yra pas ataskaitų kūrimo paslaugas teikiantį IT partnerį, negalite kontroliuoti, kaip duomenys saugomi ir ar laikomasi tinkamų saugos standartų. Sukčiai dažnai taikosi į el. paštą, nes tai viena lengviausiai pažeidžiamų sistemų. Pavogus bent vieną failą, kuriame gali būti konfidencialūs ar asmens duomenys, įmonė rizikuoja veiklos stabilumu.
Modernios praktikos skatina pereiti prie interaktyvių analitinių sprendimų, kurie leidžia realiuoju laiku filtruoti ir analizuoti duomenis pagal konkrečiam asmeniui suteiktą prieigą. Šis būdas apsunkina ataskaitų persiuntimą konkurentams ar į privačias el. pašto dėžutes. Būtina užtikrinti, kad procesų aprašai apimtų ne tik išorinių, bet ir vidinių rizikų kontrolę.
tags: #saugumo #ir #socialines #apsaugos #geroves #problemos