Pensijų kaupimas gali atrodyti kaip dar vienas galvosūkis, ypač kai pajamos nėra stabilios. Ne visi gyvena pagal stabilų atlyginimo grafiką, todėl kyla klausimų, ar verta kaupti, jei pajamos nestabilios, ar dar ne per vėlu keisti fondą, ir ar kaupimas II pakopoje negali užkirsti kelio būsto paskolai.
Į dažniausiai gyventojams kylančius klausimus atsako „Swedbank“ Pensijų produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.
Kaip pasirinkti kaupimo būdą, kai pajamos nestabilios?
Nestabilios pajamos - viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės atidėlioja sprendimus dėl pensijos. Tačiau, pasak eksperto, būtent tokioje situacijoje sprendimų atsisakyti nereikėtų.
„Jei pajamos svyruoja, finansiškai naudingiausia pensijai kaupti abejose pakopose - tiek II, tiek III. Jos viena kitą papildo ir padeda lengviau pasiekti tikslą - kad būsima pensija sudarytų apie 70 proc. iki pensijos gautų pajamų“, - sako L. Grinevičius.
Vis dėlto realybė dažnai diktuoja kompromisus. Kai tenka rinktis, svarbus tampa lankstumas. „Jeigu vis dėlto tenka rinktis, III pakopa suteikia daugiau lankstumo. Joje galite bet kada stabdyti ar keisti įmokų dydį pagal savo finansines galimybes“, - pabrėžia ekspertas.
Taip pat skaitykite: Svarbūs teismo sprendimai pensijų klausimais
II pakopa veikia kitu principu. „Šioje pakopoje įmokos nuskaičiuojamos automatiškai - 3 proc. nuo jūsų atlyginimo, o valstybė papildomai prideda 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio siekiančią skatinamąją įmoką. Įmokų dydžio keisti negalima, tačiau nuo 2026 m. atsiras didesnis lankstumas: įmokų mokėjimą bus galima sustabdyti neribotą skaičių kartų, kiekvieną kartą - vieniems metams“, - aiškina pašnekovas.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. riba, iki kurios sukaupus visą turtą galite atsiimti vienkartine išmoka, padidinta daugiau nei 3 kartus - nuo 5 403 Eur 2025 m. iki 16 785 Eur 2026 m. Ši riba bus kasmet perskaičiuojama ir augs priklausomai nuo vidutinės senatvės pensijos dydžio.
Primename, jog kaupiantiesiems suteikiamas 2 metų laikotarpis (2026 01 01 - 2027 12 31) apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pensijų pakopoje.
Ar verta likti II pensijų pakopoje? SKAIČIUOKLĖ, anuitetai, online mokymai, Discordo grupė | #50
Ar galima keisti rizikos lygį artėjant pensijai?
Artėjant pensiniam amžiui, gali kilti nerimas: ar sukauptos sumos pakaks? Tuomet kyla noras rinktis rizikingesnius sprendimus tikintis didesnės grąžos.
„Taip - galite tai padaryti. Vis dėlto, prieš priimant tokį sprendimą svarbu suprasti, kad kuo mažiau laiko iki pensijos yra likę, tuo mažesnės rizikos instrumentus reikėtų rinktis“, - teigia ekspertas.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Dėl šios priežasties II pakopos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklą. „II pensijų pakopos fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą, kai investicijos dinamiškai keičiamos atsižvelgiant į jūsų amžių. Kuo jaunesnis esate, tuo daugiau investuojama į akcijų rinkas, siekiant gauti didesnę investicijų grąžą. Artėjant link pensinio amžiaus, akcijų dalis fonde (ir rizika) yra palaipsniui mažinama, o obligacijų ir kitų saugesnių investavimo instrumentų (indėlių, pinigų) dalis yra didinama, kad būtų apsaugotos sukauptos lėšos“, - aiškina L. Grinevičius.
Ar kaupimas II pakopoje turi įtakos būsto paskolai?
Pasak L. Grinevičiaus, bankai vertina ne tik pajamas, bet ir įsipareigojimus. „Priimdami sprendimą dėl būsto paskolos suteikimo, bankai vertina jūsų gaunamas grynąsias pajamas. Jei dalis pajamų automatiškai nukreipiama į II pakopos pensijų kaupimą, šios reguliarios įmokos taip pat yra įskaičiuojamos vertinant jūsų finansinius įsipareigojimus“, - sako ekspertas.
Vis dėlto dažniausiai tai netampa esmine kliūtimi. „Daugeliu atvejų, jei klientas gauna tvarias, reguliarias ir pakankamas pajamas, kaupimas II pakopoje neturi reikšmingos įtakos galimybei gauti būsto paskolą“, - pabrėžia jis.
Tam tikrais atvejais poveikis galimas, tačiau jis - ribotas. „Tik pavieniais atvejais, siekiant užtikrinti, kad po naujų finansinių įsipareigojimų prisiėmimo liktų pakankamai lėšų pragyvenimui, II pakopos įmokos gali turėti įtakos maksimaliai siūlomai paskolos sumai, tačiau ne pačiai galimybei gauti paskolą“, - paaiškina pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
2026 m. II pakopos pensijų reforma: ką svarbu žinoti?
Nuo 2026-01-01 įsigalios visi pakeitimai, susiję su kaupimu II pensijų pakopoje, tad kreiptis dėl dalies sukaupto turto atsiėmimo ar kaupimo nutraukimo galite tik nuo 2026-01-01.
Taip, valstybės priemoka (1,5% nuo užpraeitų metų VDU (vidutinio darbo užmokesčio)) išliks. Šiais metais tai yra 30,33 Eur per mėnesį, o 2026 m. valstybės priemoka sieks 33,49 Eur per mėnesį.
Vieną kartą per kaupimo laikotarpį galėsite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Jei nemokėjote įmokų savo lėšomis, išsiimti dalies sukaupto turto negalite.
Likus 5 ar mažiau metų iki pensijos, galėsite atsiimti visą sukauptą turtą, jeigu jis neviršys pusės privalomo anuiteto sumos (2026 metais - 8 392,5 Eur).
Pasitraukiant iš II pakopos pensijų kaupimo bus galima atsiimti tik dalį sukaupto turto - savo sumokėtas įmokas ir uždirbtą investicinį prieaugį. Likusi sukaupto turto dalis bus pervesta „Sodrai“, už ją bus skiriami papildomi pensijų apskaitos vienetai. 2026 metais 1 apskaitos vienetas lygus 8,11 Eur / mėn prie „Sodros“ pensijos.
SVARBU! Tai papildomas, savanoriškas būdas kaupti pensijai privačiuose pensijų fonduose. Šios lėšos pervedamos į asmeninę pensijų sąskaitą pasirinktame pensijų fonde.
Jei norite keisti pensijų kaupimo bendrovę, turite sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje.
SVARBU! Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote.
Kokia nauda toliau kaupiant II pakopoje?
Toliau kaupdami II pakopos pensijų fonde, jūs kaupsite papildomas lėšas savo ateičiai prie savo „Sodros“ pensijos. Prie jūsų kaupimo prisideda ir valstybė, skirdama papildomai 402 eurus per metus.
Lietuvos banko duomenimis, kaupiant pensijai II pakopos pensijų fonduose, II pakopoje sukauptos lėšos kartu su „Sodros“ pensija galėtų sudaryti net iki 50 proc. to, ką uždirbate šiandien.
Kaip elgtis finansų rinkų svyravimų metu?
Kai vyksta finansų rinkų svyravimai, svarbiausia išlikti ramiems ir vengti spontaniškų sprendimų. Tai yra cikliškas ir normalus procesas, kai rinkų pakilimus lydi nuosmukiai, ir atvirkščiai.
Atminkite, kad investicinės vertės sumažėjimas nėra reikšmingas ilguoju laikotarpiu - finansų rinkos atsigauna ir laikui bėgant kaupiamų lėšų vertė vėl padidėja. Kaupiant II pakopos pensijų fonde, kuris atitinka jūsų gimimo metus, jums nereikia keisti pensijų fondo per visą kaupimo laikotarpį.
Ar galima padidinti įmokas į II pakopos fondą?
Taip, galite padidinti savo įmokas į II pakopos pensijų fondą. Prisijunkite prie savo SEB interneto banko ir pasirinkite „Mokėjimai“ → „Periodiniai pervedimai“.
Atsiverkite savo sutartį ir, spustelėję „Keisti duomenis“, laukelyje „Įmoka“ įrašykite norimą įmokos sumą. Tada spustelkite mygtuką „Keisti“→ „Patvirtinti“.
Žinių trūkumas veda link emocionalių sprendimų
„Daug Lietuvos gyventojų dar nėra priėmę sprendimo dėl tolesnio kaupimo. Tyrimas taip pat rodo, kad žmonėms trūksta informacijos. Beveik pusė respondentų (45% proc.) teigia, jog nesijaučia gerai suprantantys pensijų reformos pokyčius ir kokį poveikį tai turės jų pensijai. Tai skatina emocijomis paremtus sprendimus, kai pasirinkimą lemia ne faktai ar individualūs skaičiavimai, o neapibrėžtumo jausmas. Todėl akivaizdu, kad visuomenei reikia laiko susipažinti su pokyčiais ir atidžiai pasverti sprendimus, kurie turės įtakos galimybėms ateityje gyventi oriai ir aprūpintai“, - komentuoja Iveta Pigagienė, „SEB Life and Pension Baltic SE“ vadovė.
Apklausos duomenys rodo, kad geriau reformos pokyčius supranta vidutines ir didesnes nei vidutinės pajamas gaunantys gyventojai - 2 iš 3 (66%) teigė suprantantys pasitraukimo pasekmes jų pensijai. Tarp šių apklaustųjų taip pat yra ir mažiau ketinančių pasitraukti iš kaupimo - 1 iš 3 (37%) vidutines ir didesnes pajamas gaunančių ketina pasitraukti iš kaupimo.
„Šiek tiek paradoksalu, kad iš tiesų kaupimas II pakopos fonduose ir tam skiriama valstybės paskata didžiausią naudą suteikia mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms. Mūsų skaičiavimais, minimalų atlyginimą gaunantis gyventojas dėl valstybės paskatos gali sukaupti net dvigubai daugiau, o vidutinį atlyginimą gaunančio dalyvio turtą - valstybės paskata gali padidinti trečdaliu. Taip pat mažesnes pajamas gaunantys žmonės, nutraukę kaupimą II pakopos fonduose, į savo sąskaitą gaus mažesnę dalį sukaupto turto, kadangi nutraukiant kaupimą žmogui grąžinama tik jo sumokėtų įmokų dalis ir sukaupta investicinė grąža, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grąžinama „Sodrai“ ir konvertuojama į „Sodros“ apskaitos vienetus, kurie bus pridedami prie žmogaus būsimos pensijos. Todėl svarbu gerai išsiaiškinti, kaip vienas ar kitas sprendimas galėtų paveikti asmens ar jo šeimos ateitį. Žinios ir supratimas susikaupia per laiką, tad neskubantys nieko nepralošia. Sprendimus galima priimti ir kitų metų pavasarį ar vasarą“, - sako I. Pigagienė.
Konsultacijos padeda rasti racionalų sprendimą
SEB banko duomenimis, artėjant kitų metų sausiui, kai pertvarkos įsigalios, konsultacijų galimybe banke jau pasinaudojo per 20 tūkst. klientų. Po pokalbių su specialistais, kas antras pakeičia savo sprendimą dėl kaupimo ir apsisprendžia kaupti toliau.
Pasak I. Pigagienės, tai rodo, jog faktais ir skaičiais pagrįsti argumentai padeda įveikti emocinius impulsus, kylančius mąstant apie pinigų sumas, kurias būtų galima atsiimti iš pensijų fondų. „Klientams labai svarbu aiškiai pamatyti du skirtingus scenarijus, kokia gali būti jų ilgalaikė finansinė padėtis ateityje, jeigu rytoj bus priimtas vienas ar kitas sprendimas“, - sako „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė, rekomenduojanti neskubėti ir pasinaudoti skaičiuokle.
Įvertinę savo investicijų istoriją ir grąžą, dauguma žmonių įsitikina, kad toliau kaupti lėšas yra racionalu. Pirma, juos tenkina grąžos perspektyvos, antra, ilgainiui galinti susikaupti lėšų dalis atrodo reikšminga, siekiant užsitikrinti galimybę išlaikyti norimą gyvenimo lygį senatvėje.
Gyventojams teks daugiau atsakomybės
I. Pigagienė atkreipia dėmesį, kad siekdamos įveikti su demografinius iššūkius, daugelis Europos šalių stiprina II pensijų pakopą ir skatina gyventojus kaupti pensijai papildomai, taip mažinant valstybei tenkančią naštą.
„Reforma Lietuvoje pirmiausia reiškia ne dovanas ir padidėjusias finansines galimybes, o atsakomybę. Atsakomybė už savo ateitį atitenka kartu su teise nutraukti kaupimą. Tad sprendimas turi būti priimtas apgalvotai ir atsakingai - be emocijų, o su racionaliais skaičiavimais. Savo ruožtu SEB bankas laikosi pozicijos, kad norėdamas gauti 70-80 proc. buvusių pajamų siekiančią pensiją, asmuo turėtų kaupti visose trijose pensijų pakopose. Taigi kaupti II pakopoje daugumai yra racionalus sprendimas“, - dėsto I. Pigagienė.
Finansų ekspertė primena Lietuvos banko komentarus, kuriuose aiškiai įvardijama, jog II pakopa yra geriausias įrankis kaupti pensijai, nes sistemoje veikia valstybės paskata, maži mokesčiai, investicinio prieaugio neapmokestinimas laikotarpio pabaigoje, be to, automatiškai parenkamas rizikos lygis ir t. t. Nemažai konsultuojamų žmonių apie tai būna tarsi pamiršę, sako I. Pigagienė.
Atsivėrus 2026-2027 m. pensijų reformos „langui“, kai kurie gyventojai skuba atsiimti savo sukauptas lėšas. Tačiau 2019 m. Lietuvoje jau buvo sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą II pakopoje, dalis gyventojų ja pasinaudojo ir tai jiems kainavo tūkstančius eurų.
„2019 m. daliai žmonių atrodė, kad stabdyti kaupimą yra racionalu. Šiandien jau yra duomenų, leidžiančių įvertinti, kiek tokie sprendimai kainavo“, - teigia L. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, 2019 m. sausį kaupimą nutraukę gyventojai prarado ne tik laiko, kai pinigai galėjo dirbti už juos.
„1975 m. gimęs žmogus, kuris kaupė pagal 3+1,5 proc. sistemą (anksčiau galiojusį 2+2+2 principą), o jo atlyginimas „ant popieriaus“ šiandien siekia apie 4 tūkst. eurų (apie 2,42 tūkst. Eur „į rankas“), nusprendė nutraukti kaupimą 2019 m. sausį. Jei jis būtų kaupęs toliau, iki 2025 m. gruodžio, nepriklausomai nuo pasirinkto pensijų fondo, jo pensijos sąskaitoje greičiausiai būtų apie 6 tūkst. Eur daugiau“, - aiškina L.
Panaši situacija ir jaunesnių gyventojų atveju. 2000 m. gimęs žmogus, kaupęs pagal tą pačią sistemą ir dabar gaunantis apie 2 tūkst. Eur atlyginimą „ant popieriaus“ (apie 1,27 tūkst. Eur „į rankas“), iki 2025 m. pabaigos galėjo sukaupti apie 3,4 tūkst.
„Pensijų fondai yra plačiai diversifikuotas investicinis portfelis, sukurtas generuoti galimą grąžą ir valdomas profesionalų. 2026-2027 m. „lango“ metu L. Načajienė ragina į galimybę atsiimti pensijos lėšas žiūrėti atsargiai. II pakopos fondų istorinė grąža siekia 7-9 proc. per metus, o valstybės priemokos kasmet didėja, todėl tie, kurie lieka kaupti, ilgainiui sukaupia daugiau. „Pasitraukus per „langą“ dalį lėšų teks grąžinti „Sodrai“, valstybės paskata grįš taškais į I pakopą, o ateityje pensija bus mažesnė. Jeigu abejojate, ar likti kaupti, galite laikinai sustabdyti įmokas ir pabandyti investuoti savarankiškai. Tai leis įsivertinti, kaip sekasi ir ar toks kelias jums tinkamas. L. Načajienė priduria, kad norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70-80 proc.
„Prognozuojama, kad Lietuvoje „Sodros“ pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad šis skaičius galėtų išaugti iki 50-60 proc. buvo sukurta galimybė papildomai kaupti II pakopoje.
tags: #del #pensijos #sprendimas