Šiame straipsnyje apžvelgsime senovinių baltų ir kai kurių giminingų mitologijų deivių, sietinų su žemės, ugnies, derliaus bei gyvulių globos temomis, kilmę, funkcijas ir ritualus. Priminsime nuotaikingas akimirkas iš balandžio ir Jurginių tradicijų, kai gyvuliai, augmenija bei šeimos apeigos buvo glaudžiai susietos su dieviškųjų jėgų palaikymu. Leisime sau keliauti per mūsų regionų mitologiją nuo Aukštaitijos Perkūno kalnų iki Platoniškai įprasmintų ugnies deivės Gabijos bei Žemėpacio kultų.
Šv. Jurgio kulto įtaka ir gyvulių globos samprata
Šv. Jurgis lietuvių mene vaizduojamas kaip karys su ietimi ant žirgo, po kurio kanopomis raitosi blogio slibinas. Anot senolių, Jorė, arba Joris, - pavasario Perkūnas, kuris vaizduojamas kaip raitelis, valdantis žemės raktus ir prikeliantis augaliją. Jorė po žiemos šalčių atrakina žemę, pasiunčia į ją lietų; ši dievybė - tai ir naminių gyvulių, ypač žirgų, globėja. Per Jurgines gyvuliai buvo saugomi nuo įžeidžiantų jėgų, apeigose vyravo išankstinis lauko aprūpinimas ir šventinis jo globos ritualas.
Tą dieną arkliaganiai pasiruošdavo vaišių ir iki vėlumos linksmindavosi, laikydamiesi senųjų papročių: „Per Jurgines žmogui draudžiama dirbti su gyvuliais, nes dirbama gali pakenkti gyvuliams.“ Net ir dabar daugelyje vietų statomos Jurginių koplytėlės su šv. Jurgio skulptūrelėmis. Šv. Jurgio dieną žmonės laikė gyvulių švente, gindavosi gyvulius į ganyklą, o kai kuriose vietose laikomasi ritualų su duonos kepalėliais, kiaušiniais ir velykinių margučių lukštais, kurie užkasdavomi ant ežios šv. Jurgiui prašant gero derliaus ir apsaugos nuo vilkų.
Ritualai, apsisaugojimo nuo negatyvių jėgų papročiai
- Prie tvarto durų padedami du kiaušiniai, tikima, kad per juos gyvuliai būsią riebūs ir sveiki.
- Medžio šakelėmis nuimama banda vedama į lauką ir atliekami apsisaugojimo ritualai prieš vilkų bei raganų įtaką.
- Per Jurgines tikėta, kad šventė „atskleidžia“ vasaros raktus - Dievas Perkūnas gali atrakinti dangų lietui, o Jurginių metu laukai būdavo šviesūs ir žaliuojantys.
Ši šventė taip pat buvo laikoma gyvulių globėjos Jurgos diena - kariuomenės, jaunimo ir giliosios senovės apsaugos globimo diena. Sakoma: „visi gyvuliai turi būti saugomi, kad jie išliktų sveiki ir derlingi.“ Laikui bėgant Jurginės sutapo su krikščionybės laikais, kuomet pavadinimas įgijo Šv. Jurgio atspalvį, tačiau senovės ritualai su gyvulių globėju liko gyvi daugelyje šeimų ir kaimų.
Gabija, Žemėpatis ir Laimos - ugnies bei žemės ritualų simbolika
Gabija - ugnies deivė, namų židinio globėja, kurios ugnei buvo nuolat aukojama, kad ji liktų švari. Žmonės tikėjo, kad ugnies negalima teršti, todėl apeigose ugniai buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Židinys ir ugnies šviesa buvo būtinos maldų tarpinių atsinešėjimo priemonės, o Rasos šventėse ugnis buvo deginama šventoje ugnies vietoje.
Taip pat skaitykite: mitai apie Kartaginos įkūrėją Aną
Žemėpatis - pirmosios saulės ir mėnulio kultas, apeigose pradžioje pagerbiamas vietovės dievybė. Uždegama 3-4 ugnelės, ant jų padedama duonos kepalėlių ir kaušelių gėrimui, dėkojama už derlių ir prašoma apsaugos nuo piktų jėgų. Žemėpatis - tai ritualinė nuoroda į visų darbų pradžią ir pabaigą, o jo maldose dėmesys skiriamas žemės teisingumui ir vaisingumui.
Laima - gimimo ir likimo deivė, susijusi su vaikų gimimu. Ji gali pasirodyti kaip siuvėja, gadintoja ar nukirpėja, o kūnas yra tarsi verpštas siūlo, kurio gijos lemia žmogaus likimą. Giltinė - Laimos yin pusė, mirties deivė, pranešanti apie mirtį ir kitus svarbius įvykius. Laimos bei Giltinės kultas rodo, kaip gimimas ir mirtis buvo glaudžiai susiję su kasdieniu gyvenimu ir ritualais.
Laumės, ragana ir gamtos dvasios
Laumės - vandens ir miško dvasios, kartais pagarbiai pagarbiai aukojamos; jos globojo paliktus kūdikius ir bausdavo godžias moteris. Ragana - gamtos dėsnio saugotoja ir mirties nešėja, turinti galių uždelsti Aušrinę ar užtemdyti saulę. Kartais ragana galėjo pavirsti gyvate, vabalu ar rupūže, o rupūžė laikyta nemirtinga.
Žemyna - motina žemė, derlingumo deivė; ji laikyta dangaus dievo žmona ir žemės globėja. Žemė buvo laikoma tyra ir teisinga; derlius buvo šventas po derliaus nuėmimo. Žemyną dažnai bučiavo, o jėga glūdėjo plokščiuose akmenyse, kurie teikdavo vaisingumą. Kiekvieną darbą pradėdavo ir baigdavo pagerbiant Žemyną.
Šimtmečių simbolių pasaulis ir mitologiniai vaizdiniai
Baltų pasaulio simbolių svarba - ratas, svastika, saulės ir mėnulio ženklai, gyvulių bei augalinių motyvų ornamentai, kurie atspindi gyvybės ritmą ir žmogaus ryšį su kosmosu. Perkūno kalnas - pagrindinė Perkūno kulto vieta Aukštaitijoje. Laima, Laumės, Žemyna - šios deivės atspindi gimimo ritmą, teisingumą, derlių bei gamtos tvarką. Medeina Baltuosiuose kraštuose - miško deivė, mylima medžioklėje, o Jakutijoje Bajus Bajanajus - miško šeimininkas ir medžiotojų globėjas, kurio apeigos dar tebevykdomos senovės tradicijose.
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
Artemidė ir Diana - senovės graikų medžiotojų globėjų paralelės
Artemidė - mėnulio, medžioklės ir gydymo deivė, kuri buvo svarbi kai kuriose kultūrose kaip vaisingumo ir gimdymo dievė, dažnai asocijuojama su Hekatė. Graikijoje jos kultas buvo svarbus įvairiuose regionuose, ypač Efese ir Perge.
Medžioklės tradicijų globėjai ir šventų kalendoriaus niuansai
Šv. Hubertas - medžiotojų, miško darbininkų ir amatininkų globėjas; jo istorija siejama su elniu ir kryžiumi. Šv. Trifonas laikomas medžioklės, žvejų globėju, o jo diena švenčiama vasario 1 arba 14 dienomis. Jakutų mitologijoje Bajus Bajanajus - miško šeimininkas, kurio aukojimai ir tabu išlaiko medžioklės sėkmę.
Turinys įrodo, kad baltų ir netolygių kultūrų mitologinės figūros - tai tvirtas gyvų tradicijų tinklas, kurioje simboliai ir dievai atlieka gyvybės jėgos, derliaus ir gamtos ritmų funkcijas. Šiandien šias temas galima pamatyti ir Rimtuose, Mieleikiuose, Panevėžio traukinių stotyse, kur Romualdo Petrausko eskizai ir tapyba apibendrina baltų dievų ir deivių motyvų įvairovę.
Tarp kultūros ir šiuolaikinės interpretacijos
Baltų mitologijos motyvai vis dar įtraukti į šiuolaikinį meną, filmus ir literatūrą. Medeinos, Žemynos, Perkūno bei Gabijos tematikos dažnai pasikartoja šiuolaikinių kūrinių vaizduotėje, o tai liudija senovės dievų ir dvasijų aktualumo mūsų kultūroje. Lietuvos ir kaimyninių regionų tautosaka vis dar įtraukia šias figūras į pasakas, dainas ir dailę, kurių dėka galime geriau pažinti ankstesnį žmonių santykį su gamta ir dieviškąją tvarką.
Duomenų lentelė: kai kurios mitologinės figūros ir jų pagrindinės sferos
| Figūra | Sfera | Pastabos |
|---|---|---|
| Gabija | Ugnis, namų židinys | Aukojo ugnį, saugojo židinį |
| Žemėpatis | Žemė, derlius | Apeigos pradžia nuo vietovės dievybės pagerbimo |
| Laima | Likimas, gimimas | Kūdikio likimas ir gimimas |
| Giltinė | Mirtis | Praneša apie mirtį |
| Perkūnas | Griaustinis, žaibas | Tvarka, vaisingumas |
Taip pat skaitykite: Miško deivė Medeina
tags: #deive #kartaginos #ikureja #ir #globeja