Ši mokslo studija - bandymas pristatyti Lietuvos edukologą profesorių habilituotą daktarą Leoną Jovaišą. Leidinys atspindi edukologijos mokslo nuolat vykdomą individų ugdymo(si) tobulinimo būdų paiešką.
Monografijų ir tyrimų tematika bei metodika
Metodinę priemonę sudaro kelios dalys: darbo planavimas, tyrimų etika, rašto darbo struktūra, toliau išsamiau aptariamos rašto darbo sudedamosios dalys, bendrieji reikalavimai. Monografija pateikia tipologinio lyginamojo tyrimo rezultatus, kurie atskleidžia bendruosius ir specifinius Lietuvoje okupacijos metais (po 1940 m.) susiformavusios santvarkos, 1988 m. Autorės atliktos teorijų interpretacijos Lietuvos sąlygomis bei tyrimai pagrindžia arba atmeta teorijų teiginius.
Šiame leidinyje pristatomi kai kurie keturmečių adaptyvaus elgesio, elgesio bei emocinių sunkumų, samprotavimo ir savireguliacijos gebėjimų raidos aspektai remiantis Lietuvoje atliekamo tęstinio mokslinio tyrimo rezultatais. Monografijoje analizuojami pastaruoju metu įvairiose šalyse atlikti procedūrinio teisingumo tyrimai, žmonių pasitikėjimas teisėsaugos pareigūnais ir institucijomis.
Socialinių mokslų aktualumas ir taikymas
Galbūt ne visi susimąsto apie socialinius mokslus rinkdamiesi studijas ar ne visai supranta, kas tai yra, tačiau būtent ši kryptis padeda suprasti visuomenę, spręsti šių dienų iššūkius ir vykdyti pokyčius. Nuo politikos ir žiniasklaidos iki švietimo ir žmogaus teisių - socialinių mokslų žinios reikalingos ten, kur svarbu suprasti žmones.
Socialiniai mokslai padeda suprasti, kaip žmonės veikia visuomenėje - kaip bendrauja, kuria grupes, valdo, mokosi ar priima sprendimus. Socialinių mokslų studijos ugdo universalius gebėjimus - kritinį mąstymą, gebėjimą analizuoti duomenis, valdyti informaciją, suprasti žmonių motyvus ir elgseną. Tai įgūdžiai, kurie pritaikomi plačiai - dirbant žiniasklaidoje, valstybinėse institucijose, verslo ar nevyriausybinėse organizacijose.
Taip pat skaitykite: kodėl verta rinktis socialinio darbo studijas
Kodėl verta rinktis socialinius mokslus?
- Ši studijų kryptis atveria daug daugiau galimybių, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio - nuo realios įtakos visuomenei iki plačių profesinių kelių.
- Socialinių mokslų absolventai dirba labai įvairiose srityse: viešajame sektoriuje, komunikacijoje, švietime, nevyriausybinėse organizacijose ar žiniasklaidoje.
- Komunikacijos mokslų absolventai gali darbuotis rašydami tekstus žinių portalams, koordinuodami socialinių medijų turinį įmonėse arba netgi įkurti savo komunikacijos agentūrą.
- Politikos mokslų absolventai gali būti profesionaliais politikais ir prisidėti prie politikos formavimo.
- Sėkmingai baigus sociologijos krypties studijas, galima tapti mokslininku bei tyrėju, nagrinėjančiu visuomenės problemas ir reiškinius.
Socialinių mokslų programos ir studijų struktūra
Žemiau pateikiamos socialinių mokslų programos, ruošiančios šių dienų specialistus:
| Studijų programa (specializacijos) | Studijų forma ir trukmė (metais) | Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis, profesinė kvalifikacija | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Ryšiai su visuomene | LT, NT 3 | Socialinių mokslų profesinis bakalauras | Nuolatinių sesijinių studijų studentams yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu. |
| Socialinis darbas (kelios specializacijos) | LT 3 | Socialinių mokslų profesinis bakalauras | Praktinės specializacijos: darbas su kurčiaisiais, su pagyvenusiais, bausmių vykdymo sistema, jaunimu. |
| Verslo ekonomika | LT, EN, NT 3 | Socialinių mokslų profesinis bakalauras | Pasirinkus nuolatines sesijines studijas galima studijuoti nuotoliniu būdu. |
Stojant į socialinių mokslų studijas paprastai reikia būti išlaikius bent 3 brandos egzaminus - lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir dar vieną laisvai pasirenkamą egzaminą.
Socialinių mokslų vaidmuo sprendžiant modernias problemas
Socialiniai mokslai leidžia suprasti ir spręsti aktualiausius mūsų laikų iššūkius. Klimato krizė, karo konfliktai, migracijos bangos, dezinformacija, žmogaus teisių pažeidimai - visa tai reikalauja ne tik technologinių, bet ir socialinių sprendimų. Socialinių mokslų srities tyrėjai analizuoja, kaip šie reiškiniai paveikia žmones ir visuomenes, kokių pokyčių reikia sistemose, kad gyvenimas būtų teisingesnis, tvaresnis ir saugesnis.
Krizių poveikis psichikos sveikatai
Krizių poveikis psichikos sveikatai ir pagalbos galimybės yra viena iš svarbių socialinių mokslų nagrinėjamų sričių. Psichoterapijos veiksmingumo tyrimai yra daugiabriaunis procesas.
Panikos atakos - ką reikėtų žinoti? Psichiatrė / psichoterapeutė Simona Kušleikienė
Švietimo kokybė, atsakomybė ir valstybės ateitis
Švietimo sistemos uždavinys yra suteikti bazines žinias, atskleisti vaiko talentus ir suformuoti žmogų, kuris geba savo atkakliu darbu pasiekti rezultatų. Juk mokslas nėra laisvalaikio užsiėmimas. Tai darbas. O kiekvienas darbas turi rezultatą, už kurį tenka atsiskaityti.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Seimas panaikino ankstesnės kadencijos parlamento priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą, pagal kurį vidurinis išsilavinimas būtų įgyjamas išlaikius tris valstybinius brandos egzaminus. Atsisakyta reikalavimo 10-oje klasėje pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) išlaikyti bent ketvertui. Sprendimas motyvuojamas siekiu užtikrinti sistemos stabilumą, išvengti staigių pokyčių ir, svarbiausia, sumažinti mokinių patiriamą stresą.
Per savaitę viešojoje erdvėje išgirdome daugybę argumentų. Mane labiausiai pribloškė ne pats sprendimas, o jo logika. Švietimo ministrė sako: „Pagrindinis mūsų tikslas yra stabilumas, kad egzaminas vaikui būtų be baimės ir streso.“ Kiti siūlo apskritai atsisakyti išlaikymo kartelės ir brandos atestatus išduoti pagal faktinius egzaminų rezultatus, nes, esą, „nesąmonė po dvylikos metų mokymosi neįteikti atestato“.
Vienas pagrindinių argumentų - didelė takoskyra tarp egzaminų užduočių ir ugdymo programų… Bet juk egzaminų užduotis kuria ne marsiečiai, o tos pačios Švietimo ministerijos koordinuojamos institucijos. Nejaugi ministerijos negebėjimas rasti sąsajos tarp ugdymo programų ir egzaminų užduočių turi pasmerkti mūsų vaikus ateityje likti be išsilavinimo?
Pasauliniai rodikliai ir Lietuva
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita apie 2023 m. tirtus suaugusiųjų įgūdžius rodo, kad net 44 proc. Lietuvos suaugusiųjų turi tik žemus bazinius įgūdžius. Tai yra, jie yra pasiekę vos pirmą ar žemesnį lygį skaitymo arba skaičiavimo srityse. Lietuvos rodiklis - ketvirtas prasčiausias iš visų tirtų šalių. EBPO ataskaitoje pabrėžiama, kad suaugusieji, turintys žemus bazinius įgūdžius, maždaug trečdaliu rečiau dalyvauja darbo rinkoje, o dirbantieji vidutiniškai uždirba maždaug 5 JAV doleriais per valandą mažiau nei vidutinių įgūdžių suaugusieji.
Žemi baziniai įgūdžiai reiškia, kad žmonėms sunkiau rasti aiškiai pateiktą informaciją trumpame tekste, suprasti paprastas instrukcijas, užpildyti bazines formas ar atlikti kasdienius skaičiavimus su įprastais skaičiais ir matavimo vienetais. Baisiausia yra ne tai, kad prastėja rezultatai. Baisiausia, kad pradedame prie jų priprasti. Tai nėra tik švietimo problema. Tai yra valstybės konkurencingumo, ekonomikos ir mūsų ateities problema.
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Valstybės valdymas, lyderystė ir socialinių mokslų įžvalgos
Tad esminių valinių sprendimų jau seniai reikia tiek švietime, tiek viešuosiuose valstybės finansuose ir valdyme. Bet ar turime šiandien lyderių ir politikų, kurie geba užtikrinti valstybei svarbių sprendimų priėmimą? Pastarųjų kelerių metų valdžios perturbacijų istorija liudija, kad dar vis ieškome.
Stipri valstybė neprasideda nuo didesnių išmokų, naujų programų ar dar vieno pažado pasirūpinti žmogumi. Ji prasideda nuo žmonių, kurie geba mąstyti, prisiimti atsakomybę ir kurti. Verslininkas kuria darbo vietas. Mokytojas kuria ateities žmogų. Gydytojas kuria sveikesnę visuomenę. Tėvai kuria šeimą. Visi jie daro tą patį - prisiima atsakomybę.
Platonui priskiriama istorija apie laivo kapitoną iliustruoja, kaip žmonės dažnai renkasi charizmatiškus mėgėjus vietoj kompetentingų lyderių: įgula pasirenka pasitikintį mėgėją, o ne atsargų ekspertą. Jie pasitikėjimą supainioja su kompetencija, o iškalbą - su profesionalumu. Laivas nuskęsta. Platonui tai nebuvo tik metafora. Laivas buvo valstybė, o įgula - piliečiai. Jis stebėjo, kaip žmonės vis iš naujo renkasi charizmatiškus mėgėjus vietoj kompetentingų lyderių.
Žiniasklaidos, kriminalistikos ir socialinių mokslų sankirtos: Dailius Dargis studija
Ilgą laiką niekas nelietė Kamuolinių gaujos istorijos, kuri, beje, iki šiol dar tęsiasi - teismas bylą atvertė vos praėjusiais metais. Dailius Dargis 15min pasakojo apie pastarosios knygos rašymo subtilybes ir ką jam pačiam reiškia būti iš miesto, kuriame prasidėjo šios gaujos istorija. Knyga, sakykim, ne vien apie pačius Kamuolinius, bet tai socialinė studija apie šiuolaikinį kriminalinį pasaulį.
Liečiu ne vien tik pačią Kamuolinių gaują, kuri plačiausiai nuskambėjo, ilgus metus buvo šešėlyje, bet ir labai trenksmingai buvo sulaikyta ir vėliau vėl kurį laiką nebuvo jokios informacijos, o bylos iki šiol nesibaigusios. Tuo labiau, pareigūnai irgi dažnai nekomentuoja, kol byla yra neužbaigta ir neperduota į teismą arba teisme neatverta. Čia narpliojant šią temą man daugiau teko pasišnekėti ir pasižiūrėti į Kamuolinių psichologinį portretą.
Jiems yra pateikta nemažai kaltinimų ir už tai, kad jie bandė vieni kitus luošinti, bausti ir netgi buvo pasiuntę savo kelis, pavadinkim, smogikų ekipažus, kurie kėsinosi nužudyti vieną lietuvį, gyvenusį Hagoje. Būtent su šia grupuote susiję asmenys kadaise buvo atvykę prie Henriko Daktaro namų ir netgi apšaudė jo tvorą. Tai yra tikrai tokia grupuotė, kuri veikė nuožmiai, jiems nebuvo jokių autoritetų.
Kaune byla buvo atverta praėjusiais metais. Joje minima tik keletas epizodų, iš kurių vienas - apšaudymas Hagoje. Yra net tokia pati informacija ir, manau, bus toje pačioje didžiojoje byloje, kad buvo sumanymas išžudyti ar nužudyti pagrindinius Agurkinių grupuotės veikėjus, t.y. savo konkurentus. Tai, sakyčiau, toks dalykas labiau šokiruoja, nei 1990 metų nusikaltėlių žudymai, kai vieni kitus sprogdindavo, šaudydavo ar išveždavo į miškus.
Informacija buvo renkama apie 4-5 metus. Kaip aš supratau, abiem byloms labai daug informacijos suteikė vienas šios grupuotės narys, kuris nepabijojo ir papasakojo ne vien apie jų nusikaltimus, bet ir apie jų įgytus turtus - pasakiško dydžio, brangumo turtai Kaune - daugiabučiai, pastatai, nupirkti įspūdingi žemės sklypai prie ežerų, vaizdingose vietose... Visa tai buvo padaryta iš narkomafijos pinigų.
Žurnalistikos ir socialinių mokslų vaidmuo
Aš padariau paslaugą tiems žmonėms, kurie labai jų bijojo ir labai tikiuosi, kad po knygos pasirodymo daugiau žmonių ateis ir papasakos tai pačiai kriminalinei policijai, kaip galbūt jie buvo kankinami, reketuojami ar sulaukė kažkokių kriminalinių veiksmų iš tos grupuotės vyrų. Todėl aš turbūt darau paslaugą šiuo atveju policijai, nes noriu, kad atsirastų dar didesnė masė žmonių, kurie nebijotų ir prabiltų apie visą tai.
Visuomet reikia palikti padorumo ribas ir aš jas palieku. Tiek rašant apie nusikaltėlius, tiek apie policininkus. Galbūt ne visi susimąsto apie socialinius mokslus rinkdamiesi studijas ar ne visai supranta, kas tai yra, tačiau būtent ši kryptis padeda suprasti visuomenę, spręsti šių dienų iššūkius ir vykdyti pokyčius.
Panikos atakos - ką reikėtų žinoti? Psichiatrė / psichoterapeutė Simona Kušleikienė
Ateities kompetencijos ir darbo rinka
Didžiausios pasaulinės korporacijos vis daugiau dėmesio skiria savo darbuotojų taip vadinamiems „minkštiesiems įgūdžiams“ lavinti. Tokiems sunkiai apčiuopiamiems dalykams, kaip empatija, gebėjimas greitai prisitaikyti kintančioje aplinkoje ir gebėjimas perteikti bei įgyvendinti savo idėjas. McKinsey pranešime apie ateities darbo jėgą aiškiai pabrėžiama, kad automatizavimas suteiks dirbantiems žmonėms vis didesnes galimybes naudotis įgimtais įgūdžiais, kuriuos mašinoms atkartoti yra sunkiausia.
Visuomenė ir ekonomikos išgyveno jau keturias pramonės revoliucijas, kurios pakeitė mūsų suvokimą apie visuomenines santvarkas, ekonomikos kryptis ir t.t. Dabartiniai technologiniai lūžiai dėl savo apimties ir pokyčių greičio, matyt, daug kam atrodo grėsmingiausi, tačiau mes turime juose įžvelgti ne grėsmę žmogui ir jo darbo vietai, bet naujas atsiveriančias galimybes. Kiekvieno žmogaus tos galimybės bus tiek didelės, kiek pats žmogus gebės naudodamasis technologijų teikiamomis galimybėmis tapti kūrėju.
Studijų ir darbo rinkos sąsajos
Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 metais Lietuvoje tarp dažniausiai skelbiamų laisvų darbo vietų yra reklamos ir rinkodaros specialistų pozicijos. Paskelbus priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, vėl užvirė diskusija apie studijų vietų planavimą: ar reikia daugiau inžinerinio profilio, tiksliųjų mokslų ir IT specialistų ar socialinių bei humanitarinių studijų. Tačiau juk visos tendencijos akivaizdžiai rodo, kad turime galvoti kaip praplėsti bendrąsias studentų kompetencijas.
Raginimas imtis atsakomybės ir stiprinti visuomenę
Mes jau dabar matome, kad atsakomybė ir sunkus darbas nėra esminiai šių dienų mūsų visuomenės ramsčiai. Dažnu atveju, mūsų žmonių pagrindinis tikslas yra tiesiog būti laimingiems, deleguojant savo atsakomybę kitam ir nesukant galvos dėl ateities, nes kas nors ateis ir mumis pasirūpins. Ar tikrai galime leisti sau tokią prabangą?
Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad viešojo administravimo institucijose darbuotojų skaičius per dvejus metus išaugo 3 proc., išlaidos jų atlyginimams - 634 mln. eurų. Valdžios sektoriaus skola 2025 metų pabaigoje siekė 33,3 mlrd. eurų ir per metus išaugo 3,3 mlrd. eurų. Skolos ir bendrojo vidaus produkto santykis pernai išaugo iki 39,5 proc. O juk visi suprantame, kad ir ateityje dar augs valstybės įsipareigojimai gynybai ir socialiniam aprūpinimui.
Todėl didžiausias politikų uždavinys nėra padaryti žmogų priklausomą nuo valstybės. Didžiausias visuomenės uždavinys - padėti žmogui tapti stipriam. Nes stipri valstybė neprasideda nuo stiprios valdžios. Ji prasideda nuo stipraus žmogaus.
tags: #dargis #socialiniai #mokslai