Pragulos - tai odos ir minkštųjų audinių pažeidimai, atsirandantys dėl spaudimo, šlyties, trinties, drėgmės arba jų derinio, dažniausiai kaulinių išsikišimų vietose. Pragula - tai minkštųjų audinių pažeidimas, išsivystantis tipinėse kūno vietose dėl užtrukusio audinių suspaudimo, lemiančio kraujotakos sutrikimą ir audinių irimą. Jei trumpai, pragula - odos defektas, tai vartai į infekciją.
Kaip greitai pragula gali atsirasti ir kas ją sukelia
Pragula susidaro, kai dėl sutrikusio kraujo pritekėjimo į audinius atsiranda vietinė mažakraujystė. Audiniai, patenkantys tarp kaulo ir paviršiaus, dėl mechaninio spaudimo apmiršta, po kurio laiko atsiranda pragula. Pragula susidaro, kai kūnas turi tiesioginį spaudimą su paviršiumi. Pragula susiformuoja itin greitai: jai atsirasti pakanka dvidešimties minučių, raukšlelės paklodėje ar trupinėlio lovoje.
Vietos ir rizikos veiksniai
Dažniausios pragulų lokalizacijos - kryžkaulio, sėdimojo gumburo ar šlaunikaulio gūbrio sritys. Kas antra pragula susiformuoja kryžkaulio - sėdmenų srityje, antra labiausiai pažeidžiama zona - kulnai. Pragulos taip pat gali vystytis menčių, pakaušio, kulnų, net ir alkūnių srityse. Pragulos dažniausiai susidaro tipinėse kūno vietose, kuriose kaulinių struktūrų projekcija yra labiau išreikšta, t. y. minkštieji audiniai yra suspaudžiami tarp kaulinių struktūrų ir gulimojo arba sėdimojo paviršiaus.
Stadijos ir jų reikšmė prognozei
Pragulos pagal sunkumo laipsnį klasifikuojamos į 4 stadijas. Pirmos stadijos pragula - tai neišnykstantis paraudimas; audinių vientisumo pažeidimo nėra. Antros stadijos pragula - ne viso odos storio pažeidimas, negili žaizda, nesiekianti poodinio riebalinio audinių sluoksnio. Trečios stadijos pragula yra dar gilesnė, kai yra pažeistas visas odos storis ir pragula siekia poodinį sluoksnį; ji gali apimti raumenis. Ketvirtos stadijos pragula - dar vienas audinių sluoksnis gilyn, pragulos dugne matomi raumenys arba kaulinis paviršius.
Komplikacijos: nuo infekcijos iki mirties
Pragulos - tai vartai infekcijai patekti į organizmą. Per ten į organizmą patekusi infekcija gali nukeliauti bet kur: į šlapimo takus, į plaučius, sukelti kraujo uždegimą, vadinamą sepsį. Pragulos gali sukelti didelius skausmus. Pragula gali būti komplikacija, kuri nusineša žmogaus gyvybę. Pragulos gali sukelti daug pasekmių organizme ir atvėrus kelią infekcijos patekimui į organizmą, sukelti mirtiną išeitį.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Dažniausios pragulų komplikacijos yra celiulitas, bakteriemija ir sepsis, osteomielitas (kai pragulos yra III-IV stadijos). Infekcija blogina bet kokios žaizdos gijimą, nes mikroorganizmai sunaudoja maistines medžiagas ir deguonį, taip pat gamina toksinus. Pragulos 50 proc. padidina bendrąjį mirtingumą. Pacientų, kuriems išsivystė pragulų ligoninės stacionare, mirties rizika padidėja keletą kartų.
Kiek ilgai žmogus gali išgyventi su pragulomis?
Prognozė priklauso nuo pragulos stadijos, komplikacijų (ypač infekcijos ir sepsio), paciento bendros būklės ir gebėjimo gydytis. Pragulos gali sukelti mirtį per sepsį arba dėl gretutinių ligų paūmėjimo; pragula pagreitina žmogaus išėjimą. Senyvo amžiaus žmonių situacija dvigubai sunkesnė, nes jų organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis apsunkina ne tik turimos ligos, nuolatinis gulėjimas, tačiau ir amžiniai odos pokyčiai. Pragulos gyja labai ilgai, gali prireikti kelių mėnesių, o kartais gydymas užtrunka ir metus.
Kas lemia blogesnę prognozę
- Didelės ir gilios IV stadijos pragulos, užfiksavusios raumenis ar kaulą;
- infekcija žaizdoje ar sisteminė infekcija (sepsis);
- prasta mityba, dehidratacija, imunosupresija;
- amžius ir odos senėjimas (sausa, plona oda);
- šlapimo ir išmatų nelaikymas, vedantis prie odos dirginimo ir maceracijos;
- nepakankama slauga, režimo nesilaikymas ir vėluojantis gydymas.
Prevencija - svarbiausia priemonė
Vienintelis ginklas prieš pragulas - prevencija. Kad nebūtų pragulos, mes turime šalinti spaudimą - vadinasi turi būti reguliarus ligonio vartymas. Gulintį ligonį reikia reguliariai vartyti, bet jeigu yra pragula, tai prie paciento reikia prieiti kas dvi valandas. Vėliau gulinčius pacientus reikia vartyti kas 1-2 val. Jei pragulos yra keliose vietose, tenka ieškoti gudrių sprendimų.
Profilaktinė slauga prasideda nuo ligonio lovos paruošimo ir kūno padėties keitimo grafiko sudarymo. Gulintiems ligoniams keisti kūno padėtį kas 2 val., sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15-20 minučių. Pacientus, kurie gali tik sėdėti, reikia skatinti pagal sudarytą tvarkaraštį keisti kūno padėtį kas 15-20 minučių.
Keletas pagrindinių prevencijos priemonių: specialūs čiužiniai ir pagalvės, reguliari odos higiena, odos drėkinimas emolientais, tinkama mityba (pakankamai baltymų, vitaminų, mineralų), šlapimo ir išmatų nelaikymo kontrolė ir slaugos priemonių parinkimas. Odos priežiūra slaugomam ligoniui yra būtinas veiksmas, nes sausa oda yra lengviau pažeidžiama.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Slaugos vaidmuo ir praktiniai patarimai
Kokybiška slauga - tai rizikos faktorių mažinimas: reguliarus ligonio vartymas, tinkama odos drėgmė, pilnavertė mityba ir apsauga nuo šlapimo bei išmatų dirginimo. Sausa ir švari oda: ją reikia prausti, maudyti, odos priežiūrai naudoti specialias priemones. Patalynės raukšlės turi būti išlygintos. Ligonio padėties apibūdinimas ir padėties keitimas yra labai svarbus priežiūroje.
Jeigu pacientas turi šlapimo nelaikymą, itin svarbu teisingai parinkti sauskelnę pagal dydį, sugėrimo laipsnį ir tipą, kad šlapimas nebūtų „ant odos“. Jei sauskelnės paviršius būna šlapias ir nesugeba užrakinti šlapimo, žmogus visuomet guli ant savo šlapimo, o tai labai pagreitina pragulų atsiradimą.
Gydymas: konservatyvus ir chirurginis
Pragulos gydomos atsižvelgiant į jų stadiją. Pirmos ir antros stadijos pragulos gydomos pakankamai nesudėtingai, dažnai konservatyviai. Trečiai bei ketvirtai stadijai gydyti neretai reikia chirurgo pagalbos arba ilgalaikio, kruopštaus, sunkaus darbo. Ne itin gilias pragulas iki 3 stadijos galima visiškai išgydyti konservatyviai, tačiau tam reikia nemažai laiko.
Baziniai gydymo principai - žaizdos plovimas, negyvybingų audinių pašalinimas, drėgnos terpės palaikymas žaizdoje, perteklinio eksudato pašalinimas, infekcijos kontrolė, tinkamo tvarsčio parinkimas ir reguliarus perrišimas. Tvarsčiai parenkami atsižvelgiant į infekciją, eksudaciją, gylį, audinius, dydį ir aplinkinę odą.
Yra daug modernių tvarsčių: hidrokoloidiniai (pvz., Granuflex®), hidropluoštai (Aquacel®), putų poliuretano tvarsčiai, silikoniniai, sidabro jonų turintys tvarsčiai (Aquacel® Ag+ Extra). Tvarsčiai, į kurių sudėtį įeina antiseptinės medžiagos, sugydo infekuotas žaizdas. Aquacel® Ag+ Extra tvarstis tarptautinių ekspertų pripažintas kaip inovatyviausias tvarstis, kuris efektyviai naikina bioplėvelę.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Ketvirtos stadijos pragulos dažnai gydomos chirurgiškai: šalinama epiteliu išklota pragulos maišo ertmė, atliekama žaizdos plastika, kartais naudojami pasukamojo raumens lopai. Tačiau chirurginis gydymas ne visada tikslingas, jei pacientas nėra motyvuotas ar yra visiškai nejudantis, nes padarius operaciją labai didelė tikimybė, kad pragula vėl atsiras.
Antimikrobinės priemonės ir antibiotikai
Esant infekuotoms praguloms, būtina įvertinti žaizdos infekcijos požymius, atlikti žaizdos pasėlį ir biopsiją, ir prireikus taikyti sisteminį antibiotikų gydymą. Antibakterinis gydymas turi apimti platų spektrą mikroorganizmų. Sidabro sulfadiazino tepalas gali būti naudingas ankstyvuoju infekuotų opų gydymo etapu, tačiau ilgesniam naudojimui jis nerekomenduojamas dėl galimo poveikio keratinocitams ir fibroblastams.
Diagnostika ir rizikos vertinimas
Diagnozuojant pragulas, atliekamas išsamus geriatrinis ištyrimas (fizinė, protinė, funkcinė, mitybos būklė). Pragulų išsivystymo rizikai įvertinti naudojamos Norton, Braden, Waterlow skalės. Pragulų, kaip ir visos opos, įvertinamos atsižvelgiant į vietą, skaičių, dydį, gylį, audinių gyvybingumą, eksudato kiekį, kvapą, aplinkinių audinių būklę, skausmą ir opos stadiją.
Slaugos įranga ir technologijos
Jeigu nėra galimybių ligonį vartyti, labai tinka pripučiami čiužiniai, padalinti sekcijomis ir pripučiami elektriniu siurbliu. Profilaktikai tinka karpyto porolono čiužinys arba kompresorinis burbulinis čiužinys. Rekomenduojami odos priežiūrai skirti produktai - plovimo kremai, plovimo pirštinės, servetėlės. Daugeliu atvejų čiužinys gali sulėtinti pragulų susidarymą, bet jis negali garantuoti visiškos apsaugos be įprastos slaugos.
Socialiniai, ekonominiai ir psichologiniai aspektai
Pragulos yra didžiulė sveikatos priežiūros sistemų finansinė našta ir kartu didžiulė psichologinė, socialinė bei fizinė našta pacientams. Pragulos gali apriboti paciento socialinį statusą, paskatinti depresijos išsivystymą ir skleisti nemalonų kvapą. Pragulų gydymas yra ilgalaikis ir brangus: literatūros duomenimis, pragulos išsivysto 2,7-29,5 proc. visų ligoninėse gydomų pacientų, daugumą sudaro vyresni kaip 65-70 metų žmonės.
Patarimai artimiesiems ir globėjams
Pragulos gydymas ir priežiūra nesibaigia gydymo įstaigoje. Net ir grįžus namo, sunkiai judantys ar nejudantys pacientai turėtų būti prižiūrimi laikantis pagrindinių slaugos principų. Pirmiausiai reikia skatinti ligonį judėti, jei tik tai įmanoma. Odą reikia laikyti švarią ir sausa, prausiantis naudoti švelnų muilą, odą nusausinti ne trinant, o švelniai patapšnojant. Jei lova užteršta, tuojau pat pašalinti išmatas, šlapimą, maisto likučius.
Jeigu prižiūrite kitą asmenį, slėgimui į atskiras kūno dalis mažinti naudokite pagalvėles, slankiąsias paklodes, specialias pagalvėles; vartyti ir registruoti grafiku. Pacientui, kuris turi dvigubą inkontinenciją, teoriškai turi pakakti kompensuojamų priemonių, tačiau dažnai kompensuojamų priemonių gali nepakakti dėl išmatų nelaikymo dažnumo.
Santrauka: ką verta prisiminti
- Pragulos vystosi dėl ilgalaikio spaudimo ir sutrikusios kraujotakos; jos gali atsirasti labai greitai.
- Pirmoji stadija gali greitai progresuoti iki gilesnių stadijų, jeigu nepašalinamas etiologinis veiksnys.
- Komplikacijos (infekcija, sepsis, osteomielitas) žymiai blogina prognozę ir gali sukelti mirtį.
- Prevencija - pagrindinis ir efektyviausias būdas: reguliarus vartymas, specialios priemonės ir odos priežiūra.
- Gydymas priklauso nuo stadijos: nuo konservatyvaus tvarstymo iki sudėtingų chirurginių rekonstrukcijų.