Psichikos sveikata - tai ne vien psichikos sutrikimų nebuvimas, bet ir bendra emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė. PSO psichikos sveikatą apibūdina kaip geros žmogaus savijautos būseną, kai jis suvokia savo gebėjimus, gali susidoroti su įprastu gyvenimo stresu, našiai dirbti ir savo indėliu prisidėti prie bendruomenės. Šiuolaikinis pasaulis kupinas streso, nerimo ir įtampos, su kuriais susiduria daugelis žmonių.
Visapusiškas, į prevenciją orientuotas ir įvairius suinteresuotuosius subjektus apimantis požiūris į psichikos sveikatą parengtas po išsamių konsultacijų su valstybėmis narėmis, suinteresuotaisiais subjektais ir piliečiais. Naujuoju požiūriu pripažįstama, kad psichikos sveikatos klausimai labai susiję su daug politikos sričių, pavyzdžiui, užimtumo, švietimo, mokslinių tyrimų, skaitmeninės pertvarkos, miestų planavimo, kultūros, aplinkos ir klimato.
PSO apibrėžimas: psichikos sveikata kaip gerovė
Psichikos sveikata yra sudėtinga sąvoka, apimanti įvairius aspektus, kurie lemia žmogaus emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Emocinė gerovė apima gebėjimą jausti ir išreikšti įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Psichologinė gerovė apima gebėjimą aiškiai mąstyti, priimti sprendimus, spręsti problemas ir mokytis. Socialinė gerovė apima gebėjimą užmegzti ir palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, jaustis priklausantiems bendruomenei ir atlikti socialinius vaidmenis.
Psichikos sveikata susijusi ne tik su tuo, kas mums nutinka, bet ir su biologiniais bei psichologiniais veiksniais. Visgi už kiekvieno simptomo, aprašyto psichiatrinėse diagnozėse, slypi žmogiška ir prasminga patirtis. Gera žinia ta, kad atsigauti gali visi, nepriklausomai nuo diagnozių.
Pagrindiniai PSO veiklos prioritetai ir tarptautinis kontekstas
Be to, glaudžiai bendradarbiaujama su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio judėjimu ir UNICEF. Iniciatyva grindžiama esama politika, metodais ir veiksmais. Komunikato 20 pavyzdinių iniciatyvų, kurių finansavimo galimybės - apie 1,3 mlrd. EUR, tiesiogiai ir netiesiogiai padės valstybėms narėms siekti visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos psichikos sveikatos politika: apžvalga
Visapusiškas požiūris įgyvendinamas konkrečiais piliečiams ir šalių sveikatos priežiūros sistemoms naudingais veiksmais. Juos vykdo nacionalinės valdžios institucijos ir suinteresuotieji subjektai, o koordinuoja ir horizontaliai remia Komisija.
Tarpsektorinis požiūris ir stebėsena
Šio tarpsektorinio požiūrio tikslas - psichikos sveikatą prilyginti fizinei. Stebėjimo sistema suteikia galimybę reguliariai atnaujinti informaciją apie veiksmų, numatytų Komunikate dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą, įgyvendinimą. 2024 m. stebėjimo sistema.
Psichikos sveikatos būklė ir nelygybė Europoje
2023 m. sveikatos būklės šalyse apžvalgų ataskaitoje, kurią Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centras parengė pagal iniciatyvą „Sveikatos būklė ES“, pateikta psichikos sveikatos padėties visose ES valstybėse narėse, Norvegijoje ir Islandijoje apžvalga. Nuogąstavimai, nerimas ir depresijos jausmas, kuriuos sukėlė žlugdantis pandemijos poveikis, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas, nedarbas ir didėjančios pragyvenimo išlaidos, skaitmeninės erdvės ir socialinių tinklų spaudimas, dar pablogino jau ir taip prastą psichikos sveikatą, ypač vaikų ir jaunimo.
Psichikos sveikatos problemos nevienodai paplitusios įvairiose gyventojų grupėse - nuo depresijos dažniau kenčia moterys, mažesnes pajamas ir menkesnį išsilavinimą turintys asmenys. Neseniai atliktos (2023 m. spalio mėn.) „Eurobarometro“ apklausos dėl psichikos sveikatos rezultatai aiškiai parodė būtinybę imtis veiksmų. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad 46 proc. europiečių per pastaruosius dvylika mėnesių turėjo emocinių arba psichosocialinių problemų, pavyzdžiui, jautėsi prislėgti arba nerimavo. Vienas iš dviejų psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų nesikreipė pagalbos į specialistą.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Europiečiai su emocinėmis/psichosocialinėmis problemomis (12 mėn.) | 46 % |
| Nesikreipė į specialistą | ~50 % |
| Psichikos sutrikimų kaina (ES27+JK) | >4 % BVP (~600 mlrd. EUR) |
| Jaunimas su nepatenkintais psichikos sveikatos poreikiais | ~1 iš 2 |
Dar prieš COVID-19 pandemiją kas šeštą ES gyventoją kamavo psichikos sveikatos problemos, o tai kainavo 4 proc. BVP. Apskaičiuota, kad bendra psichikos sveikatos problemų kaina visoms 27 ES šalims ir Jungtinei Karalystei siekia daugiau kaip 4 proc. BVP (daugiau kaip 600 mlrd. EUR) („Apie sveikatą glaustai. Europa“, 2018 m. ataskaita).
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Aguonu" Kliniką
PSO veiklos sritys: prevencija, paslaugos, teisės ir įtrauktis
Pirmenybė turi būti teikiama prevencijai, įskaitant elgsenos rizikos veiksnių, socialinių, aplinkos ir komercinių veiksnių šalinimą ir konkrečių plataus užmojo psichikos sveikatos ugdymo ir psichikos ligų prevencijos iniciatyvų įgyvendinimą. Tai padės mums pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus ir PSO tikslus dėl neužkrečiamųjų ligų.
1) Geriausia ir perspektyvi praktika
Naudojantis Europos Komisijos geriausios praktikos pavyzdžių portalu ES valstybėms narėms lengviau rinkti geriausios ir perspektyvios praktikos pavyzdžius, jais keistis ir juos įgyvendinti. 2018 m. ES valstybės narės pirmenybę teikė psichikos sveikatai kaip sričiai, kurioje reikėtų įgyvendinti geriausios praktikos pavyzdžius. 2019 m. valstybėms narėms pateikti atrinkti geriausios praktikos pavyzdžiai. Tada šalys juos sureitingavo pagal savo nacionalinius prioritetus.
Bendraisiais veiksmais „ImpleMENTAL“ įgyvendinama Belgijos psichikos sveikatos sistemos reforma, kuria daugiausia dėmesio skiriama į klientą orientuotų bendruomeninių paslaugų stiprinimui, ir Austrijos daugiapakopė savižudybių prevencijos programa. Šiuose veiksmuose kartu dalyvauja 21 valstybė narė (jos remiamos 5,4 mln. EUR finansiniu įnašu). Mokymo ir pajėgumų stiprinimo pastangas pagal bendruosius veiksmus „ImpleMENTAL“ remia PSO Europos regiono biuras. Tai daroma pagal susitarimą dėl įnašo, kuriuo siekiama psichikos sveikatos aspektus integruoti į įvairių sričių politiką ir kurio vertė pagal 2022 m. darbo programą „ES - sveikatos labui“ yra 11 mln. EUR.
Pagal Europos kovos su depresija aljanso projektą „EAAD-Best“ įgyvendinama programa, pagal kurią diegiama priemonė „iFightDepression“, skirta padėti žmonėms patiems valdyti lengvą ar vidutinę depresiją. Projekte šiuo metu dalyvauja 10 valstybių narių, gaunančių 1,6 mln. EUR finansinį EK įnašą. Kalbant apie konkrečius vaikų ir jaunimo poreikius, projektais „Icehearts Europe“ ir „Let’s Talk About Children“ siekiama gerinti jaunimo psichikos sveikatą ir gerovę.
2) Iniciatyva „Sveikesni kartu“
Visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą remiamas ir 2022 m. birželio mėn. Komisijos pateikta ES neužkrečiamųjų ligų iniciatyva „Sveikesni kartu“. Šia iniciatyva ES valstybėms narėms padedama nustatyti ir įgyvendinti veiksmingą politiką ir veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pagrindinių neužkrečiamųjų ligų naštą; pagerinti piliečių sveikatą bei gerovę; sumažinti nelygybę sveikatos srityje. Psichikos sveikata ir neurologiniai sutrikimai yra viena iš penkių pagrindinių šios iniciatyvos krypčių.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos reforma
Iniciatyva parengta drauge su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais. Ja remiamas didelio poveikio veiksmų įgyvendinimas visose srityse - nuo gerovės ir aktyvios prevencijos skatinimo iki ilgalaikių sveikatos sutrikimų turinčių žmonių socialinės įtraukties. Pagal iniciatyvą darbas psichikos sveikatos srityje bus sutelktas į keturias prioritetines sritis: palankių psichikos sveikatos sąlygų rėmimą ir atsparumo didinimą integruojant psichikos sveikatos aspektus į visų sričių politiką; psichinės gerovės skatinimą ir psichikos sveikatos sutrikimų prevenciją; galimybių laiku ir vienodomis sąlygomis naudotis aukštos kokybės psichikos sveikatos paslaugomis gerinimą; teisių apsaugą, socialinės įtraukties didinimą ir su psichikos sveikatos problemomis susijusios stigmatizacijos problemos sprendimą. Veiksmai šiose srityse jau vykdomi ir bus tęsiami iki 2027 m.
3) Gebėjimų stiprinimas ir mokymas
Siekdama paremti nacionalinius psichikos sveikatos srities veiksmus, Komisija kartu su PSO ir EBPO parengė projektų, kuriais siekiama kiekvienai valstybei narei teikti konkrečiai pritaikytą paramą teikiant techninę pagalbą ir stiprinant gebėjimus perduoti ir įgyvendinti geriausią praktiką psichikos sveikatos srityje. Pagal 2024 m. sausio mėn. pradėtą projektą EU-PROMENS sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, kitiems pedagogams ir socialiniams darbuotojams bus rengiami daugiadalykiai psichikos sveikatos mokymai. Be to, pagal jį psichikos sveikatos specialistams bus siūlomos mainų programos. Ši mokymo ir mainų programa finansuojama pagal programą „ES - sveikatos labui“. ES finansavimas - 9 mln. EUR.
4) Kova su stigma ir diskriminacija
Nors informuotumas psichikos sveikatos klausimais pagerėjo, dėl su psichikos sveikata susijusios stigmatizacijos ir diskriminacijos žmonės vis dar vengia ieškoti pagalbos. Viena iš 20 pavyzdinių Komunikato dėl visapusiško požiūrio į psichikos sveikatą iniciatyvų skirta būtent su psichikos sveikata susijusios stigmatizacijos panaikinimui. Siekdama padėti valstybėms narėms kovoti su stigmatizacija ir diskriminacija psichikos sveikatos srityje, Komisija įsteigė specialią Visuomenės sveikatos ekspertų grupės psichikos sveikatos pogrupio redakcinę grupę.
Ši redakcinė grupė dalyvavo rengiant ES paramos priemonių rinkinį, kuris buvo pateiktas bendrame renginyje, surengtame kartu su Pasaulio sveikatos organizacija ir organizacija „Mental Health Europe“ Pasaulinės psichikos sveikatos dienos proga (2024 m. spalio 10 d.). Rinkinį sudaro: PSO stigmatizacijos ir diskriminacijos priemonių rinkinyje pateikiama padėties ES apžvalga; žiniasklaidos informavimo apie stigmatizaciją kampanija (#InThisTogether); geriausios ir perspektyvios praktikos pavyzdžiai, skirti ES valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų kovos su stigmatizacija ir diskriminacija veiksmams remti; diskusijoms skirtas dokumentas dėl stigmatizacijos ir diskriminacijos problemos sprendimo.
Skaitmeninė aplinka, vaikai ir psichikos sveikata
Vos per 15 metų visoje ES 9-15 metų vaikų prie ekrano ir socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas pailgėjo daugiau nei dvigubai. Tai paskatino imtis iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti jų saugumą ir gerovę internete. Naujausiais duomenimis, Europos jaunimas internete praleidžia vidutiniškai 4,5 val. per mokslo dieną ir 6,1 val. per savaitgalio dieną, o tai daro didelį poveikį jų psichikos ir fizinei sveikatai.
Siekdama rasti tinkamą pusiausvyrą tarp vaikų apsaugos nuo žalos internete, jų įgalėjimo ir dalyvavimo skaitmeninėje aplinkoje užtikrinimo, Europos Komisija atlieka ES masto tyrimą, kokį platesnį poveikį socialinė žiniasklaida daro gerovei. Be to, ekspertų grupė patars, kaip geriausiai įgalinti tėvus ir kurti saugesnę Europą mūsų vaikams, be kita ko, duos patarimų socialinių tinklų naudotojų amžiaus apribojimų Europoje klausimais. Reaguodama į didėjančią riziką internete, Komisija apsaugo ir įgalina vaikus ir jaunimą internete įvairiomis iniciatyvomis ir teisinėmis priemonėmis.
Konkrečiai, Skaitmeninių paslaugų akte reikalaujama, kad interneto platformos užtikrintų, kad jų paslaugos būtų saugios fizinei ir psichinei jų naudotojų, tarp kurių - ir vaikai, gerovei. Komisija paskelbė gaires (jos jau paskelbtos visomis ES kalbomis), kuriose nurodoma, kaip platformos gali apsaugoti nepilnamečius internete, ir pasiūlė, kokio požiūrio į amžiaus tikrinimą laikytis ES. Siekdama didinti informuotumą apie tai, kaip svarbu suvienyti jėgas, kad būtų apsaugota jaunimo gerovė internete, Komisija pradėjo komunikacijos kampaniją #InThisTogether, kuria siekiama skatinti diskusijas su jaunimu apie tai, kaip išsiugdyti sveikus su prie ekranų praleidžiamu laiku susijusius įpročius. Prie ekranų - tik tiek laiko, kiek saugu. Europos Komisija.
Psichikos sutrikimai ir jų veiksniai
Psichikos sveikatos ligos ir sutrikimai yra plačiai paplitę visame pasaulyje. Jie gali paveikti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, taip pat jo gebėjimą susidoroti su kasdieniškomis užduotimis. Depresija: Depresija yra nuotaikos sutrikimas, pasižymintis liūdesio, bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmais. Nerimo sutrikimai: Nerimo sutrikimai yra dažniausia psichikos sveikatos sutrikimų grupė. Jie pasižymi pernelyg dideliu nerimu ir baime, kurie gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip padidėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys ir kvėpavimo sutrikimai. Bipolinis sutrikimas: Bipolinis sutrikimas yra nuotaikos sutrikimas, pasižymintis kraštutiniais nuotaikų svyravimais. Valgymo sutrikimai: Valgymo sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie neigiamai veikia žmogaus santykį su maistu ir kūnu. Dažni valgymo sutrikimai yra nervinė anoreksija ir nervinė bulimija. Psichoziniai sutrikimai: Psichozės sutrikimai yra psichikos sveikatos sutrikimai, kurie sukelia ryšio su realybe praradimą. Dažnas psichozės sutrikimas yra šizofrenija.
Psichikos sveikatą nulemia dėl daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių. Biologiniai veiksniai: Genetinis polinkis į tam tikras psichines ligas, smegenų chemija ir hormonų pusiausvyra vaidina svarbų vaidmenį psichinės sveikatos būklėje. Psichologiniai veiksniai: Ankstyvoji vaikystės patirtis, asmenybės bruožai ir streso valdymo gebėjimai taip pat daro didelę įtaką psichinei sveikatai. Socialiniai veiksniai: Socialinė parama, gyvenimo sąlygos ir galimybės taip pat turi įtakos psichinei sveikatai. Žmonės, turintys stiprius socialinius ryšius ir gyvenantys saugiose bei palaikančiose aplinkose, dažniau jaučiasi laimingi ir sveiki. Aplinkos veiksniai: Tokie aplinkos veiksniai kaip oro tarša, triukšmas ir smurtas taip pat gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Svarbu pažymėti, kad psichinę sveikatą veikia ne vienas atskiras veiksnys, bet jų tarpusavio sąveika. Skirtingiems žmonėms įvairūs veiksniai gali turėti skirtingą poveikį.
Gyvensena ir pasveikimas: ką akcentuoja PSO
Mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelės įtakos psichikos sveikatai. Mityba: Sveika ir subalansuota mityba aprūpina organizmą maistinėmis medžiagomis, reikalingomis smegenų veiklai. Vaisiai, daržovės, nesmulkinti grūdai ir liesi baltymai turėtų sudaryti didžiąją dalį jūsų mitybos. Miegas: Pakankamas miegas yra būtinas smegenų poilsiui ir atsistatymui. Suaugusieji turėtų miegoti 7-8 valandas per parą. Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina nuotaiką, mažina stresą ir stiprina savivertę. Alkoholis ir narkotikai: Alkoholio ir narkotikų vartojimas gali neigiamai paveikti psichinę sveikatą. Šių medžiagų vartojimas gali sukelti depresiją, nerimą ir psichozę. Rūkymas: Rūkymas kenkia smegenims ir gali padidinti depresijos bei nerimo riziką. Jei rūkote, svarbu pasikalbėti su savo gydytoju apie metimo rūkyti galimybes. Socialiniai ryšiai: Stiprūs socialiniai ryšiai yra būtini gerai psichinei sveikatai palaikyti. Streso valdymas: Stresas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti jį valdyti tinkamai. Svarbu atsižvelgti į visus šiuos gyvenimo būdo ypatumus, siekiant sukurti sveikesnę emocinę aplinką.
Mums padeda: vilties turėjimas, ryšiai su kitais žmonėmis, prasmingos veiklos, savęs pažinimas. Dauguma asmenų, gavę specialistų pagalbą, pasijunta geriau, todėl svarbu, kad ji būtų suteikta laiku, priimtinu būdu ir patenkintų individualius asmens poreikius.
Darbo pasaulis ir psichikos sveikata
Užimtumas ypač labai svarbus psichikos sveikatai, nes labai dažnai tai yra finansinio saugumo, socialinių kontaktų, savirealizacijos šaltinis. Nemažai tyrimų aiškiai įrodė neigiamą nedarbo poveikį psichikos sveikatai. Manoma, kad labai nemaža dirbančių žmonių dalis per visą savo darbingą amžių patiria psichikos sutrikimų ar suserga psichikos liga. Tyrimų duomenimis, net apie 20 proc. darbuotojų gali turėti psichikos sutrikimų (dažniausiai nerimo ar nuotaikos), o per visą darbingą gyvenimą šių sutrikimų simptomų gali pajusti kas antras.
Taip pat žinoma, kad dirbančių žmonių psichikos sutrikimai dažnai apipinami mitais, neatpažįstami, slepiami, laiku nesikreipiama pagalbos, todėl sunkėja, komplikuojasi arba tampa lėtiniai. Žinoma, kad apytiksliai tik pusė psichikos sutrikimų turinčių žmonių dirba įvairiose profesinės veiklos srityse. Dauguma tokių žmonių norėtų dirbti, tačiau šie sutrikimai labai didina nedarbo riziką. Manoma, kad žmogui, susirgusiam depresija ar turinčiam nerimo sutrikimų, tikimybė tapti bedarbiu yra dvigubai didesnė nei sveikam. Visuomenėje dar daug žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, gėdijasi ir bijo, kad, atskleidę savo problemas kolegoms, rizikuotų prarasti paaukštinimo galimybę ar net darbą.
Be to, yra įrodyta, kad darbas yra svarbus Dirbančių žmonių psichikos sutrikimai dažnai apipinami mitais, neatpažįstami, slepiami, laiku nesikreipiama pagalbos, todėl sunkėja, komplikuojasi arba tampa lėtiniai psichosocialinės reabilitacijos komponentas, mažinantis atkryčių ir paūmėjimų skaičių ir trukmę. Įvairių tyrimų duomenimis, tik 13 proc. žmonių jaučiasi galintys pasakyti apie savo psichikos sveikatos bėdas vadovui.
- Dalykitės žiniomis. Kai girdite žmones sakant neteisingus dalykus apie psichikos ligas, dalykitės tuo, ką žinote.
- Ieškokite palaikymo. Vienas iš būdų - forumai, kuriuose galite išreikšti savo mintis apie darbą ar asmeninį gyvenimą.
- Pasidomėkite faktais. Kalbėkite oriai ir pagarbiai. Palaikykite savo kolegas. Švieskite ir informuokite. Pradėkite nuo vadovų. Skatinkite vyresniuosius vadovus psichikos sveikatos srityje parodyti lyderystę.
- Neleiskite, kad stigma paveiktų pasitikėjimą savimi ar sukeltų gėdos jausmą. Prireikus kreipkitės pagalbos.
Finansavimas ir valdymas
Komisija pagal programos „ES - sveikatos labui“ metines darbo programas teikia finansinę paramą valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų įgyvendinti su psichikos sveikata susijusią prevencijos ir valdymo veiklą. Per pastaruosius trejus metus projektams, susijusiems su visuomenės psichikos sveikatos aspektais, įskaitant psichikos sveikatos sistemos reformą, jau skirta daugiau kaip 30 mln. EUR.
Pagal 2023 m. darbo programą „ES - sveikatos labui“ psichikos sveikatos ugdymui ir psichikos sveikatos problemų prevencijai remti skirta 18,5 mln. EUR: 6 mln. EUR - valstybių narių valdžios institucijoms, kad jos galėtų bendradarbiauti vykdydamos bendrus veiksmus psichikos sveikatos problemoms spręsti, 4,5 mln. EUR - suinteresuotiesiems subjektams, siekiant remti projektus, susijusius su psichikos sveikatos ugdymu, psichikos sveikatos problemų prevencija ir valdymu. Abu veiksmai bus skirti itin pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, migrantams, pabėgėliams, romams ir perkeltiesiems asmenims iš Ukrainos; 8 mln. EUR skirti projektams, kuriais siekiama spręsti vėžiu sergančių ir vėžį įveikusių asmenų, jų slaugytojų ir šeimų psichikos sveikatos problemas.
Finansinė parama taip pat bus teikiama pagal 2024 m. darbo programą „ES - sveikatos labui“, kad valstybės narės drauge vykdytų bendrus veiksmus, kuriais būtų skatinamas visapusiškas, į prevenciją orientuotas požiūris į psichikos sveikatą, siekiant remti pažeidžiamas grupes (6 mln. EUR). Papildomi 2 mln. EUR bus skirti suinteresuotiesiems subjektams projektams, kuriais remiamos valstybių narių pastangos ugdyti psichikos sveikatą, įgyvendinti. Šiuos ES finansuojamus projektus valdo Europos sveikatos ir skaitmeninės ekonomikos vykdomoji įstaiga (HaDEA).
Bendradarbiavimas ir valdymo struktūros
Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, siekdama ugdyti gerą psichikos sveikatą ir užkirsti kelią psichikos sveikatos sutrikimams. Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su valstybėmis narėmis vyksta Visuomenės sveikatos ekspertų grupės psichikos sveikatos pogrupyje. Jo nariai ir toliau konsultuoja Komisiją pavyzdinių iniciatyvų įgyvendinimo klausimais. Šis pogrupis taip pat informuoja Komisiją apie su visapusišku požiūriu susijusių veiksmų ir kitų su psichikos sveikata susijusių veiksmų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.
Visuomenės lygmens reikšmė
Geros psichikos sveikatos bendruomenė ir visuomenė tolerantiškesnės pažeidžiamoms gyventojų grupėms, joms būdinga didesnė socialinė integracija. Visuomenei gera piliečių psichikos sveikata padeda siekti gerovės, solidarumo ir socialinio teisingumo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, bent 1 iš 4 žmonių nors kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimą. Spalio 10 dieną minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena.
Gyvenimo eigoje visi patiriame psichikos sveikatos sunkumų. Juk išgyvename netektis, atstūmimą, nesėkmes, ilgalaikį stresą darbe, sveikatos problemas. Kai kurie iš mūsų patiria skurdą, diskriminaciją. Todėl siekiame, kad niekas dėl savo psichikos sveikatos sunkumų nepatirtų diskriminacijos ar menkinimo.