Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su iššūkiais, susijusiais su psichikos sveikatos priežiūra. Nepaisant priimtų strategijų ir planų, praktinis įgyvendinimas susiduria su kliūtimis, o visuomenės psichikos sveikatos rodikliai išlieka prasti. Siekiant spręsti šias problemas, būtina įvertinti esamą situaciją, identifikuoti pagrindines problemas ir numatyti veiksmingas priemones.
Esama situacija ir problemos
Atkūrus nepriklausomybę, LR psichikos sveikatos priežiūra buvo vykdoma gana fragmentiškai, neužtikrinant nei paslaugas teikiančių institucijų veiksmingumą, nei pacientų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis, nuolat užregistruojami pacientų teisių pažeidimai. Iki šiol, nepaisant įvairiais lygiais vykdytų programų ir kitų priemonių, Lietuva yra tarp valstybių, pasižyminčių itin prastais visuomenės psichikos sveikatos rodikliais.
Prieš septynerius metus Lietuvos Seimas priėmė šiuolaikiniais principais paremtą Psichikos sveikatos strategiją, tačiau iki šiol ji realiai nebuvo pradėta įgyvendinti. Psichikos sveikatos priežiūros sistema turėjo ambicijų keistis per pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetį. Tačiau paskutinius 10-15 metų struktūrinės permainos nebuvo vykdomos ir įsivyravo stagnacija. Tai sistema, kuri įtvirtina bejėgiškumo, socialinės atskirties, stigmos ir siauro, laikmečio reikalavimų nebeatitinkančio medicininio modelio tradicijas.
Koalicijos narys prof. Dainius Pūras praėjusiais metais su grupe Vilniaus Universiteto mokslininkų parengė Lietuvos mokslo tarybos remtą studiją „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką”. Joje buvo nustatyta, kad apie 500 mln.
Analizė atskleidė, kad Lietuvos psichikos sveikatos politikoje šiuolaikiniai mokslo žiniomis grįsti principai yra tinkamai suformuluoti, tačiau nėra įgyvendinami, todėl Lietuvos psichikos sveikatos politika negali būti laikoma veiksminga. Aptiktas visuomenės nuostatų, valdžios institucijų sprendimų ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veikimo bei vertinimo būdų nepalankus derinys, kuris veikia ydingo rato principu.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Pagrindinės problemos
- Valstybės biudžeto, PSDF ir ES fondų lėšos daugiausia investuojamos į ankstesnių tradicijų suformuotą paslaugų sistemą, stiprinančią socialinės atskirties, stigmatizacijos ir bejėgiškumo reiškinius.
- Sustabdyta arba pernelyg lėta veiksmingų visuomenės sveikatos intervencijų ir psichosocialinių bendruomeninių technologijų plėtra.
- Neveikia sistemos ir jos atskirų grandžių nepriklausomo vertinimo mechanizmai.
- Visuomenės psichikos sveikatos rodikliai yra nuolat prasti. politikų sprendimuose vyrauja prisitaikymas prie sistemos tradicijų ir visuomenėje paplitusių socialinę atskirtį ir netoleranciją palaikančių nuostatų.
Svarbiausiose psichikos sveikatos politikos srityse - siekiant įgyvendinti veiksmingą savižudybių prevenciją, vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą ir perėjimą nuo institucinės globos prie veiksmingų bendruomeninių paslaugų, - nepavyko pasiekti paradigmos lūžio ir proveržio, nors į sistemą investuota nemažai papildomų finansinių išteklių.
Lietuvoje veikianti psichikos sveikatos priežiūros sistema yra neveiksminga ir nepakankamai skaidri. Nėra sistemos ir jos grandžių veiklos veiksmingumo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti į sistemą investuojamų lėšų efektyvumą. Nesukurtos paskatos siekti naujovių, vykdyti nepriklausomą lėšų efektyvumo, žmogaus teisių apsaugos ir kitų sistemos veiklos rezultatų stebėseną.
Identifikuotos sisteminės Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemos spragos nesusijusios su finansinių išteklių trūkumu. Sistemos ydingumo požymiai stiprėjo ne 1990-2000 metais, o 2001-2013 metais, kai ekonomika augo (2001-2007) ir buvo naudojami Europos Sąjungos fondai (2007-2013).
Žiniasklaidos ir politinio diskurso analizė atskleidė nedidelius teigiamus visuomenės psichikos sveikatos ir jos problemų suvokimo pokyčius, tačiau nepakanka politinės valios ir visuomenės narių suvokimo, kad veiksmingi sprendimai įmanomi tik tuo atveju, jei bus bendrais veiksmais įgyvendinti šiuolaikiniai principai ir atsisakoma socialinės atskirties ir stigmos tradiciją bei vienpusį biomedicininį modelį palaikančių paslaugų vyravimo.
Tokia visuomenės ir politinio diskurso būsena leido pasiekti, kad modernios psichikos sveikatos politikos principai suformuluoti dokumentuose, bet trukdo šią politiką įgyvendinti. Tokios vis dar nepakankamai brandžios visuomenės ir politinio elito nuostatos palaiko ydingą ratą, stabdo veiksmingas inovacijas psichikos sveikatos priežiūros sistemoje ir kelia grėsmę sveikos visuomenės raidai bei nacionaliniam saugumui.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Nepriklausomos stebėsenos mechanizmai leistų padidinti ir psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo, ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą, sykiu palaipsniui pakeisti visuomenės nuostatas.
Sulaužyti stigmą | Klaudija Garnytė | TEDxJBG
Alternatyvus priemonių planas
Penkiolika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų, gegužę susivienijusių į koaliciją „Psichikos sveikata 2030″, viena pirmųjų užduočių sau išsikėlė sukurti alternatyvų Lietuvos psichikos sveikatos strategijos priemonių planą. Tokį sprendimą padiktavo šiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas, kuriam nepritarimą dar šių metų pradžioje išreiškė psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai.
Ši koalicija visų pirma pasisako už psichikos sveikatos paslaugų spektro plėtojimą, prioritetą teikiant veiksmingų bendruomeninių psichosocialinių paslaugų plėtrai. Moksliniai tyrimai ir išsivysčiusių gerovės šalių praktika įrodė, kad pažeidžiamų šeimų, vaikų ir suaugusių su psichikos ir proto negalia poreikius geriausiai tenkina bendruomeninės paslaugos, o ne nuolatiniai, ypač - dideli, globos namai.
Be to, koalicijos nariai sieks nuolatinės nepriklausomos valstybės institucijų veiklos stebėsenos. Tikime, kad stipresnis už pažangą pasisakančių ekspertų bei nevyriausybinių organizacijų balsas pajudins šią strategiją iš mirties taško”, - sakė K.
Koalicijos memorandumą pasirašė šios 15 nevyriausybinės organizacijos ir ekspertai (abėcėlės tvarka): doc. dr. Arūnas Germanavičius, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas” prezidentė Dovilė Juodkaitė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas dr. Evaldas Kazlauskas, VšĮ „Paramos vaikams centras” direktorė Aušra Kurienė, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos” direktorė Karilė Levickaitė, Rūta Lukošaitytė, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis, VšĮ „Vaiko labui” direktorė Aurelija Okunauskienė, „Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis, prof. Dainius Pūras, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” direktorė Lina Sasnauskienė, „Jaunimo linijos” direktorius Paulius Skruibis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė, doc. dr. Marija Veniūtė, prof. VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos” inicijuotas, Europos NVO programos „EEA Grants” finansuojamas projektas „Pokyčių sparnai” prisideda prie pilietinės visuomenės vystymosi ir socialinio teisingumo įtvirtinimo Lietuvoje skatinant reformas psichikos sveikatos ir žmogaus bei vaiko teisių srityje.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Siūlomos kryptys problemoms spręsti
Šioms problemoms spręsti būtina surasti būdus, labiausiai atitinkančius susidariusią situaciją bei numatyti veiksmingiausias priemones atsiradusioms kliūtims pašalinti. Kuriant psichosocialinės gerovės indeksą, siūloma įtraukti rodiklius, susijusius su visuomenės psichikos sveikata, ir rodiklius, vertinančius psichikos sveikatos priežiūros veiklą, ir nepriklausomu būdu analizuojant šių rodiklių kaitą nuolat koreguoti psichikos sveikatos politikos įgyvendinimą.
Pertvarkyti psichikos sveikatos priežiūrą į atsigavimą ir asmenį orientuotą modelį, kuris yra pagrįstas bendruomene ir apima multidisciplininę komandą, galinčią suteikti visapusišką paslaugų paketą visiems psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims. Galimybių PSSPTŽ dalytis asmeninio atsigavimo istorijomis, siekiant sumažinti stigmą, sukūrimas. Pripažinti ir skatinti žmonių, turinčių patirties meno ir kultūros, sporto ir kitose srityse, kurios prisideda prie Lietuvos socialinio ir ekonominio vystymosi, gebėjimus.