Darbo santykių nutraukimas - sudėtingas procesas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, ypač kai jis susijęs su darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK) griežtai reglamentuoja atleidimo iš darbo sąlygas, siekdamas apsaugoti darbuotojus, ypač tuos, kurie serga arba yra laikinai nedarbingi.
Nedarbingumo metu nutraukti darbo sutartį galima tik tam tikrais atvejais
Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalis aiškiai nustato, kad jei darbo sutartis turi pasibaigti tuo metu, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba atostogose, darbo santykių pasibaigimo data nukeliamas iki nedarbingumo arba atostogų pabaigos. Išimtis taikoma tik darbo sutarties nutraukimui šalių susitarimu, darbuotojo iniciatyva, suėjus terminuotos darbo sutarties laikui arba pasibaigus darbdaviui.
Be to, darbuotojams, kurie slaugo vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis, darbo sutarties pasibaigimo data gali būti nukeliama dar dviem mėnesiams po nedarbingumo pabaigos.
Darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį dėl ligos
Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato darbuotojo teisę savo iniciatyva nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, įskaitant ligą ar neįgalumą, dėl kurių darbuotojas negali tinkamai atlikti savo pareigų. Taip pat ši nuostata taikoma slaugantiems šeimos narius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikis.
Norint nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu, darbuotojas turi pateikti darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos išvadą arba pažymą, patvirtinančią darbo funkcijų vykdymo negalėjimą. Tai gali būti gydytojo pažyma, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTAA) sprendimas ar kita specialistų išvada. Darbdavys vertina pateiktus dokumentus ir sprendžia dėl nutraukimo procedūrų.
Taip pat skaitykite: Metai iki pensijos
Ar galima nutraukti darbo sutartį paskutinę biuletenio dieną?
Darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva bet kuriuo metu, net ir turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Nedarbingumas netrukdo darbuotojui pateikti prašymo išeiti iš darbo savo noru. Taip yra todėl, kad nedarbingumas nesuteikia teisinio draudimo darbuotojui pats nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos būklės.
Tuo tarpu darbdaviui darbo sutarties nutraukti savo iniciatyva nedarbingumo metu galima tik itin ribotais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti darbo funkcijų ilgiau nei 120 kalendorinių dienų iš eilės arba 140 dienų per pastaruosius dvylika mėnesių.
Taip pat darbdavys negali atleisti darbuotojo, kol jo nedarbingumo laikotarpis galioja, išskyrus tam tikrus išimtinius DK numatytus atvejus, nesilaikyti šios taisyklės gali reikšti neteisėtą atleidimą.
Maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai ir dalyvumo lygio nustatymas
Gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nurodomas ligos laikotarpis. Kai laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau nei 122 kalendorines dienas nepertraukiamai arba 153 dienas su pertraukomis per 12 mėnesių, pacientas siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK). GKK sprendžia, ar tęsti nedarbingumą, ar siųsti asmenį dalyvumo lygiui nustatyti ANTAA.
Dalį nedarbingumo pažymėjimų pratęsimo sprendžia GKK, atsižvelgdama į asmens sveikatos būklę ir dalyvumo kriterijus. Nustatytas dalyvumo lygis tampa svarbus vertinant tolimesnes galimybes dirbti arba nutraukti darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Taip pat skaitykite: Darbo santykių nutraukimas valstybinėje įmonėje
Darbdavio ir darbuotojo teisės bei garantijos atleidimo metu dėl sveikatos būklės
Darbdavys negali atleisti darbuotojo vien dėl ligos fakto ar „per dažno sirgimo“. Atleidimas galimas tik remiantis gydytojų išvadomis, kurios patvirtina, kad darbuotojas objektyviai negali atlikti darbo funkcijų, net ir pritaikius darbo sąlygas.
Įspėjimo terminai pažeidžiamesniems darbuotojams (pvz., turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis) yra dvigubai ar trigubai ilgesni, darbdavys privalo laikytis tokių reikalavimų. Pavyzdžiui, neįgalūs darbuotojai ar auginantys vaiką iki 18 metų įspėjami prieš 6 savaites, jei išdirbtas darbo stažas mažesnis nei 1 metai, arba prieš 3 mėnesius, jei išdirbta daugiau nei 1 metai.
Be to, darbuotojams, dirbusiems ilgesnį laiką tame pačiame darbdavyje, gali būti mokama papildoma ilgalaikio darbo išmoka.
Atleidimas pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. ir papildomos išmokos
Nutraukiant darbo sutartį dėl sveikatos priežasčių pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė kompensacija. Darbdavys negali versti rinktis tarp išeitinės išmokos ir papildomo draudimo išmokų, nes draudimo išmoka yra atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės.
Darbo sąlygų keitimas ir įspėjimas apie atleidimą
Darbo sutarties sąlygų pakeitimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis, pavyzdžiui, sumažėjusiu užsakymų kiekiu ar įsigyta nauja įranga. Jei siūlomi pokyčiai darbuotojui netinka, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį pagal DK 57 straipsnį.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės nedarbingumo metu
Jei darbuotojas turi mažesnį dalyvumo lygį ir įmonėje vyksta pokyčiai, o darbdavys nepasiūlo tinkamo darbo, atleidimo atveju taikoma įstatymo numatyta išeitinė kompensacija, priklausanti nuo atlikto darbo stažo.
Prašo sutrumpinti darbo laiką dėl sveikatos - kaip tai atlikti?
Darbuotojas gali raštu prašyti darbdavio sutrumpinti darbo laiką remiantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 40 straipsnio 2 ir 5 dalimis. Prašyme nurodoma data, nuo kurios norima sumažinti darbo laiką (pvz., iki 6 valandų per dieną) ir darbo grafikas. Darbo užmokestis už sutrumpintą darbo laiką apskaičiuojamas proporcingai dirbtam laikui pagal DK 40 str. 6 dalį.
Darbo sutarties nutraukimas bandomojo laikotarpio metu
Bandomojo laikotarpio metu darbo sutartį su darbuotoju galima nutraukti Tyrimais pagrįstai, jei darbuotojas neatitinka keliamų reikalavimų (DK 36 str.). Darbuotojas gali nutraukti sutartį ir pats šiuo laikotarpiu, pateikdamas pareiškimą, kurio atšaukimo teisė galioja tris darbo dienas.
Atleidimas ir darbo sutarties nutraukimas kitų svarbių aplinkybių atveju
- Ilgalaikė prastova (DK 56 str. 1 d.): darbuotojas gali nutraukti sutartį, jei prastova trunka ilgiau nei 30 dienų iš eilės arba 45 dienas per 12 mėn.
- Atlyginimo neišmokėjimas arba darbų saugos pažeidimai: nutraukimas įmanomas esant dviem mėnesiams iš eilės nevykdomiems įsipareigojimams.
- Senatvės pensijos amžius: darbuotojas, sulaukęs pensinio amžiaus, gali nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str.
Apginant savo teises pagal DK
Jei manote, kad darbdavys neteisėtai nutraukė darbo sutartį, galite kreiptis į Darbo ginčų komisiją per 1 mėnesį nuo atleidimo. Taip pat racionalu saugoti visą susirašinėjimą ir medicininius dokumentus, konsultuotis su darbo teisės specialistais.
Išmok atpažinti manipuliatorių! Patarimai, kaip nepasiduoti manipuliacijoms
Svarbiausios rekomendacijos darbuotojams sergant ar esant nedarbingumo pažymėjimui
- Darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo noru net sergdamas ir turėdamas nedarbingumo pažymėjimą.
- Darbdavys negali atleisti darbuotojo dėl ligos, nebent yra pagrįstų gydytojų išvadų apie neįgalumą dirbti.
- Nutraukiant darbo sutartį dėl sveikatos, būtina pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentus.
- Ilgalaikio nedarbingumo atveju darbuotojas siunčiamas į konsultacinę komisiją ir dalyvumo lygio nustatymui ANTAA.
- Atleidimo terminai ir išeitinės išmokos apskaičiuojamos atsižvelgiant į darbuotojo darbo stažą ir konkrečias DK nuostatas.
- Darbuotojui svarbu konsultuotis su gydytoju ir darbo teisės specialistais siekiant apsaugoti savo teises.
tags: #darduotojo #atleidimas #paskutine #nedarbingumo #diena