Neretai buhalterinės apskaitos specialistai teigia, kad suminės darbo laiko apskaitos vedimas ir skaičiavimai yra sudėtingi ir ne visada iki galo aišku, kaip juos reikėtų atlikti teisingai. Net ir turint savo sistemas ir skaičiavimų formules, suminė darbo laiko apskaita turi daug taisyklių, išimčių ir žymėjimo būdų, kuriuos svarbu žinoti.
Nedarbingumo skaičiavimo ypatumai ir ligos išmokos
Darbuotojui susirgus, išėjus gimdymo atostogų ar patyrus traumą, jam yra išduodamas nedarbingumas. Pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka įmonė, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. O nuo trečios dienos už nedarbingumą apmoka SODRA.
Darbdavys privalo sumokėti už pirmąsias dvi ligos dienas, o išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei 62,06 % ir ne didesnis kaip 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jei pagal grafiką sirgimo dieną darbuotojas neturėjo dirbti - už tą dieną išmoka nemokama.
Norint apskaičiuoti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį reikia apskaičiuoti vidutinį mėnesio bruto atlyginimą už tris mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš ligos mėnesį. Pavyzdžiui, jei darbuotojas susirgo rugpjūtį, vidutinis atlyginimas apskaičiuojamas, įvertinus vidutines pajamas gautas nuo balandžio iki birželio.
Nors ligos išmokų apskaičiavimas gali būti painus, didžiausias iššūkis kyla, kuomet įmonė taiko suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus. Įmonės, norėdamos sutaupyti laiko ir pasilengvinti buhalterinę apskaitą, dažnai nedarbingumą skaičiuoja pagal darbo dienas, o ne pagal sudarytą darbo grafiką. Tačiau tokiu atveju galutiniuose skaičiavimuose ir darbo apskaitos žiniaraštyje dažniau pasitaiko viršvalandžių ar neišdirbtų valandų dėl skirtingų skaičiavimo būdų.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas
Nedarbingumo pažymėjimo reikšmė ir sąlygos
Pirmiausia, susirgus, reikia kreiptis į gydytoją, kad jis diagnozuotų ligą, paskirtų gydymą ir išduotų nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį neatvykimą į darbą dėl ligos. Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas“, - taisykles aiškino M. Kozič. Nedarbingumo pažymėjimas - tai dokumentas, patvirtinantis asmens laikino nedarbingumo faktą ir suteikiantis teisę gauti ligos išmoką.
„Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Ligos išmokos dydis yra apskaičiuojamas pagal visas žmogaus turėtas draudžiamąsias pajamas.
Svarbu! Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. Ligos išmoka už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
Kada mokama ligos išmoka ir administracinė tvarka
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Taip pat skaitykite: Efektyvus komandinis darbas socialiniame darbe
Nedarbingumo skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas
Daugelis įmonių darbo laiko normą apskaičiuoja pagal įprastas darbo dienas, dirbant 5 dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną. Tokį skaičiavimo būdą pasirenka, nes yra aiškiau ir paprasčiau atlikti skaičiavimus. Darbo Kodekse nėra tiksliai nurodyta, kad toks skaičiavimas nėra galimas, tačiau analizuojant ligos draudimo įstatymą ir VDI pateiktus išaiškinimus, toks apskaitos vedimas nėra teisingas ir tam tikrais atvejais gali būti nenaudingas tiek įmonei, tiek darbuotojams.
Įprastai penkių dienų darbo savaitės apskaitą verta naudoti tik toms įmonėms, kuriose darbuotojai dirba įprastomis darbo dienomis, pastoviu laiku ir turi laisvas dienas savaitgaliais. Jei renkatės šį būdą, tuomet nedarbingumo diena sutampanti su darbo diena yra verta 8 valandų (ar mažiau, priklausomai nuo darbuotojo krūvio, taikomos valandų normos per savaitę), šventinė diena ir savaitgaliai verti 0 valandų, o prieššventinė diena, kuri yra ir darbo diena, verta 7 valandų (ar atitinkamai mažiau). Nedarbingumo metu suplanuotų pamainų laikai yra ignoruojami.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas sirgo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, nedarbingumas skaičiuojamas pagal keturias dienas, net jei pagal jo grafiką kai kurios iš šių dienų buvo laisvos. Net jei grafike nedarbingumo metu kai kurios dienos buvo laisvos, nedarbingumo valandos vis tiek skaičiuojamos toms dienoms.
Toks skaičiavimas taip pat dažnai tampa neaiškių viršvalandžių rezultatu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas vieną savaitę dirbto intensyviau, o tada susirgo savo poilsio dienomis, nedarbingumas skaičiuojant pagal darbo dienas yra vertas 24 valandų. Tuo tarpu skaičiuojant pagal grafiką nedarbingumas būtų vertas 0 val. Tai reiškia, kad mėnesio gale susidarys viršvalandžiai, už kuriuos, jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnesis, reikės apmokėti bent 0,5 karto daugiau nei už įprastas darbo valandas.
Galima ir atvirkštinė situacija, kai dėl ligos susidaro neišdirbtos valandos. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dvi dienas iš eilės turėjo dirbti po 10 valandų ir trečią dieną 6 valandas, bet susirgo. Pagal darbo dienas jam būtų skaičiuojamos 24 valandų nedarbingumas, tuo tarpu pagal grafiką - 26 val. Tai reiškia, kad 2 valandos lieka kaip neišdirbtos. Jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnesis, už šias valandas reikės apmokėti 0,5 priklausančio išmokėti darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo charakteris
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką
Atliekant nedarbingumų skaičiavimus pagal darbo grafiką, vertinamas ne darbo dienų kiekis, o kiek darbuotojui nedarbingumo metu buvo suplanuota dirbti valandų. Taip skaičiuojant, nustatyta mėnesio darbo valandų norma dėl nedarbingumo mažinama pagal darbuotojo grafiką.
Tarkime, darbuotojas per apskaitinį laikotarpį turėjo dirbti 168 valandas. Per šį laikotarpį, jis sirgo tris dienas, per kurias jam buvo suplanuota dirbti po 8 valandas per pamainą. Iš viso susidaro 24 nedarbingumo valandos. Todėl iš bendro 168 valandų skaičiaus atimamos 24 valandos ir darbuotojo perskaičiuota darbo norma šiame apskaitiniame laikotarpyje tampa 144 valandos. Nesusidaro joks valandų skirtumas tarp nustatytos mėnesio normos ir suplanuotų darbo valandų.
Tinkamai apskaičiavus nedarbingumą pagal grafiką, darbuotojai neturi dirbti papildomai, kad kompensuotų ligos laikotarpį, o darbdavys tiksliai apskaičiuoja dirbtinas valandas, išvengdami nepagrįstų viršvalandžių ar trūkumų.
Kurį skaičiavimo būdą rinktis dirbant keliose darbovietėse?
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką užtikrins daug tikslesnius rezultatus ir mažiau klaidų apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Pagal tai ir Jūsų darbuotojams bus aiškiau, kiek darbo valandų jie buvo nedarbingume. Be to, mėnesio ar apskaitinio laikotarpio pabaigoje neatsiras neaiškių viršvalandžių ar trūkstamų valandų.
Tokio skaičiavimo vienintelis minusas tai, kad tiksliam nedarbingumo laikui apskaičiuoti reikia darbo grafiko valandų. Daugelis įmonių vis dar darbo valandas žymi ir seka rankiniu būdu, todėl apskaitą vykdantiems darbuotojams tektų atlikti daugiau darbo ir jame gali įsivelti klaidų.
Jeigu darbuotojas dirba pas kelis darbdavius ir suserga, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dal... (nuoroda į taisykles).
Praktiniai iššūkiai ir pavyzdžiai
Įmonės, norėdamos pasilengvinti procesus, neoptimizuoja suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimų. Vis dar vyrauja įsitikinimas, kad nedarbingumo skaičiavimas pagal suminę darbo laiko apskaitą yra skaičiuojamas įprastomis darbo dienomis, nors daugelis įmonių galėtų gauti daugiau naudos, skaičiuodamos jį pagal darbuotojų sudarytą darbo grafiką.
Jei darbuotojas sirgo liepos mėnesį, o pradėjo dirbti 06 mėn., tai skaičiuoju iš 06 ir 07, o jei susirgo 06 ir dirbti pradėjo 06, tai - iš dirbto laikotarpio. Kas nors tikrai atsilieps:). Dar verta paminėti kodėl jam pagal grafiką nenumatyta darbo dienų (valandų). Per 8 men jis padare kruva pravaikstu ir po keliu ju buvo patvirtintas naujas darbo grafikas kur jam nebuvo numatyta darbo valandu ta menesi isvis, nes imone dirba nepertraukiamu rezimu.
Tokiu atveju įmonė turėtų reikalauti, kad darbuotojas pateiktų iš buvusio darbdavio informaciją apie gautas pajamas, jei pateiks skaičiuoti ligos pašalpą už 2 dienas ir teikti NP Sodrai (jei tikrai patikrins ar stažas yra).
Kaip palengvinti suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus?
Sprendimas - automatizuotas nedarbingumo apskaičiavimas. OPTAS automatizuotas darbo grafikų sudarymo įrankis pasirūpina suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimais be klaidų. Įrankis ne tik automatiškai sudaro darbuotojų darbo grafikus pagal suminę darbo laiko apskaitą, bet ir palengvina visus su šiuo apskaitos būdu susijusius skaičiavimus.
Naudodami OPTAS, galite: Žymėti nedarbingumą pagal grafikus, nes OPTAS automatiškai apskaičiuos nedarbingumo dienas bei valandas ir jas mėnesio ar apskaitinio laikotarpio gale perkels į jūsų naudojamą darbo užmokesčio sistemą. Taikyti skirtingus žymėjimus, priklausomai nuo nedarbingumo tipo ir taip geriau sekti situaciją. Gauti informaciją apie darbuotojų nedarbingumus tiesiai iš SODROS. Informaciją perkelti į kitas sistemas.
Jei jūsų darbo užmokesčio sistema nesiūlo tokių skaičiavimų, OPTAS leidžia atsisiųsti duomenis jums patogiu formatu ir juos perkelti į naudojamą darbo užmokesčio sistemą be rankinio duomenų perrašinėjimo.
Praktiniai patarimai buhalteriams ir darbdaviams
- Apskaičiuokite VDU pagal aiškiai apibrėžtas taisykles: vidutinį mėnesio bruto atlyginimą už tris mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš ligos mėnesį.
- Užtikrinkite, kad darbo grafikai būtų fiksuojami elektroniniu būdu ir būtų prieinami apskaitai: tikslios darbo valandos leidžia korektiškai apskaičiuoti nedarbingumo valandas.
- Jei darbuotojas dirba keliose darbovietėse, atminkite, kad už pirmas dvi kalendorines nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys, jei tos dienos sutampa su darbuotojo darbo grafiku pas atitinkamą darbdavį.
- Atkreipkite dėmesį į galimus viršvalandžių ar neišdirbtų valandų susidarymus skaičiuojant pagal skirtingus metodus ir perskaitykite įmonės vidaus taisykles bei darbo tvarkos nuostatas.
- Gaukite darbuotojų pateiktus dokumentus apie ankstesnes darbo vietas, kai reikia vertinti stažą ir teisę gauti ligos išmoką.
Kada išmokos nemokamos arba apribotos
Yra tam tikrų atvejų, kada ligos išmoka negali būti teikiama. Svarbu su jais susipažinti. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmoka darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Specialūs atvejai: karantinas, vaiko priežiūra, savarankiškai dirbantys
Laikinasis nedarbingumas priverstinės saviizoliacijos atveju. Sužinoję apie turėtą sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turite nevykti į darbą, o jei sužinojote šią informaciją esant darbe, privalote nedelsiant palikti savo darbo vietą. Darbuotojui yra privaloma izoliacija ir jos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama.
Ruduo - gripo ir peršalimo sezono pradžia, tad ne vienam tenka kreiptis į gydymo įstaigas dėl laikinojo nedarbingumo pažymos išdavimo ir ligos išmokos. Į gydytojus dėl šios pažymos kreiptis tenka ir tėveliams, turintiems likti namie ir slaugyti sunegalavusias atžalas.
Darbo laiko ribos dirbant keliose darbovietėse
Dirbant keliose darbovietėse visada yra svarbi maksimali darbo laiko trukmė. Dirbant keliose darbovietėse maksimalus darbo laikas per dieną turi būti ne daugiau kaip 12 val., per savaitę - 60 val.
Dažniausiai užduodami klausimai (santrauka)
- Ar darbdavys privalo mokėti už pirmas 2 darbuotojo nedarbingumo dienas? Taip, jeigu tos dienos sutampa su darbuotojo darbo grafiku - moka darbdavys.
- Jeigu darbuotojas dirba pas kelis darbdavius ir suserga, kas turi mokėti už pirmas 2 nedarbingumo dienas? Už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys, jeigu tos dienos sutampa su darbuotojo darbo grafiku pas atitinkamą darbdavį.
- Kaip apskaičiuojamas VDU ligos išmokai? Vidutinis mėnesio bruto atlyginimas apskaičiuojamas pagal tris mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš ligos mėnesį.
| Skaičiavimo būdas | Pagrindinis principas | Pagrindiniai privalumai |
|---|---|---|
| Nedarbingumas pagal darbo dienas | Skaičiuojamos kalendorinės darbo dienos kaip fiksuotos (pvz., 8 val./d.) | Aiškus ir paprastas apskaičiavimas |
| Nedarbingumas pagal darbo grafiką | Skaičiuojamos faktinės suplanuotos valandos pagal grafiką | Tikslesnis rezultatų atitikimas, išvengiama viršvalandžių |
Tikimės, kad šis straipsnis suteikė naudingų įžvalgų apie nedarbingumo skaičiavimą ir žymėjimą, naudojant suminę darbo laiko apskaitą. Jei norite palengvinti suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus, kviečiame išbandyti OPTAS.
tags: #darbuotojui #dirbanciam #dviejose #imonese #kaip #skaiciuojamas