Socialinis darbas yra nauja daugialypė profesija, reikalaujanti nuolatinio socialinių darbuotojų tobulėjimo: plėsti ir gilinti žinias, ugdyti įgūdžius ir remtis socialinio darbo vertybėmis. Todėl labai svarbu, kad socialiniai darbuotojai būtų įsitraukę į nuolatinio mokymosi procesą ir aktyviai jame dalyvautų. Tai skatina ne tik kintanti visuomenė, bet ir Lietuvos politinis kontekstas, kuris rodo, kad socialiniams darbuotojams būtina dirbti su skirtingų rasių, tautybės, amžiaus, lyties ar orientacijos žmonėmis.
Kompetencijų samprata: žinios, vertybės, įgūdžiai
Socialinio darbo kompetencijos pagrindinės sudedamosios dalys yra žinios, vertybės ir įgūdžiai. Autorė teigia, kad atliekant socialinį darbą šios kompetencijos atsiranda ir gali būti pagrįstos tik pritaikius ŽINIAS, VERTYBES ir ĮGŪDŽIUS. Žinios socialiniam darbuotojui yra tas svarbus pagrindas, kuris padeda kompetentingai atlikti savo pareigas. R. L. Barker Socialinio darbo žodyne (1995) teigia, kad žinių pagrindas socialiniame darbe yra sukauptos informacijos, mokslinių duomenų, vertybių ir įgūdžių bei to, kas jau yra žinoma, ieškojimo, naudojimo ir vertinimo metodologijų visuma.
Ypač žinių svarbą būtina iškelti esant dabartinei Lietuvos socialinio darbo situacijai, kai daugelis žmonių, dirbančių socialinį darbą, turi kitų sričių išsilavinimą (medicinos, pedagogikos, tiksliųjų techninių mokslų) arba tai žmonės, neturintys profesinio išsilavinimo, taigi žmonės negavę reikalingo socialinio darbo žinių pagrindo. Šiems žmonėms ypač svarbu įgyti socialinio darbo žinių.
R. L. Barker (1995) teigimu vertybės - tai papročiai, elgesio standartai ir principai, kuriuos laiko pageidaujamais tam tikra kultūra, žmonių grupė ar individas. Socialinio darbo praktika besiremianti vertybių sistema dažniausiai paremta tokiais principais kaip individo vertė ir orumas, apsisprendimo laisvė, konfidencialumo teisė.
Socialinis darbuotojas, atlikdamas savo darbą, turi kreipti dėmesį ne tik į visuomenės ar kliento, bet ir į savo asmenines vertybes. Sunku gerai atlikti savo darbą, jei jis nesilaikys savo asmeninių principų. Toks nesilaikymas gali būti susijęs su prasta emocine ir psichologine socialinio darbuotojo būsena, o tai gali pakenkti atliekant tiesiogines pareigas.
Taip pat skaitykite: Užduotys socialiniame darbe
R. L. Barker (1995) socialinio darbo žodyne įgūdžius vadina mokėjimu tinkamai panaudoti žinias, talentą, asmenines savybes ar resursus. L. C. Johnson pabrėžia, kad įgūdžiai nuolat didėja pritaikant praktines žinias, naudojant įvairią techniką ir metodiką. Socialinis darbuotojas, kuris savo darbe bandydamas bendrauti ir įsipareigoti kuriam nors klientui, turinčiam konkrečią problemą, privalo remtis teorine literatura ir tyrimais, ieškoti naujų papildomų žinių apie klientą ir apie problemą (ŽINIOS); jis turi būti nuovokūs ir jautrus atsiradus etinių sunkumų (VERTYBĖS); be to turi pademonstruoti įžvalgumą ir pagrįstumą veikdamas (ĮGŪDŽIAI).
Profesinės kompetencijos tobulinimo teisinis, organizacinis kontekstas
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimuose, kurie įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., atskiriama, jog socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai. Dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį; arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją; arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą; arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Kalbant apie socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą, pirmiausia atkreiptas dėmesys į viso šio proceso principus. Ir pats pirmasis nurodo šiek tiek kitokią kryptį nei iki vasario vidurio galiojusioje kvalifikacijos kėlimo tvarkoje, t.y. darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Paprasčiau tariant, siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga (plačiąją prasme) yra atsakinga už paslaugų kokybę.
Kaip ir iki šiol socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val., tik 60 proc. turi būti surinkta pagal Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Departamentas) direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas; aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas; Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą, kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val. laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo veikla Molėtuose
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Socialiniai darbuotojai savo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius įsivertina pagal atskiras kompetencijų rūšis ir įvertina pats kurias kompetencijas jis turėtų patobulinti, kad galėtų kuo geriau ir profesionaliau atlikti savo funkcijas ir, svarbiausia, padėti klientams.
Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega. Tai atlikti rekomenduojama norint išlaikyti kiek įmanoma daugiau objektyvumo, t.y. kad socialiniai darbuotojai per daug neigiamai arba teigiama neįvertinų savo kompetencijų ir jas patobulintų tikrai ten, kur labiausiai trūksta žinių, gebėjimų, motyvacijos, vidinių nuostatų ar pan.
Taip pat labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali už savo veiklos įsivertinimą patirti neigiamų pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai - turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją. Įsivertinimai turėtų būti atlikti kartą per metus.
Kaip ir buvo minėta anksčiau, už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingi socialiniai darbuotojai ir organizacija, todėl yra reglamentuojamas, kad socialinių paslaugų įstaigos, organizacijos biudžete privalo būti numatyta lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.
PKTC ir mokymų praktika: poreikiai, vertinimai, temos
Profesinių kompetencijų tobulinimo centras (PKTC) atlikta socialinės srities darbuotojų apklausa parodė, kad šios srities darbuotojams itin stinga vienos kompetencijos - įtakos darymo socialinei klientų aplinkai. Tokį poreikį išreiškė 62 proc. apklausoje sudalyvavusių įstaigų vadovų, 52 proc. individualios priežiūros ir 45 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo vaikų dienos centruose
„Įtakos darymas socialinei klientų aplinkai yra esminis socialinio darbo aspektas, leidžiantis sukurti ilgalaikius pokyčius ir pagerinti klientų gyvenimo kokybę. Turėdami šį gebėjimą, socialiniai darbuotojai veikia kaip tarpininkai tarp klientų ir bendruomenių, siekdami užtikrinti, kad klientai gautų reikiamą pagalbą ir paramą“, - sako J. Ji teigia, kad socialinį darbuotoją Lietuvos visuomenė vis dar supranta kaip žmogų, kuris lankosi pas senjorus, žmones su negalia, padeda jiems susitvarkyti namus, išsivirti valgį. Kitaip tariant, atlieka pagalbinę funkciją. Socialinio darbuotojo esminis vaidmuo - įtraukti žmones ir įvairias bendruomenių struktūras į procesus, kurių metu sprendžiami jų gyvenimo iššūkiai ir didinama gerovė.
PKTC atliktas tyrimas taip pat parodė, kad socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovams stinga planavimo įgūdžių, tai nurodė 36 proc. apklaustųjų. Socialiniams darbuotojams antra pagal svarbą tobulintina kompetencija yra situacijos analizės (reflektyvumo) gebėjimas - taip teigė 45 proc. respondentų.
„Matome, kad gyvenimas nestovi vietoje ir universitete įgytų žinių nepakanka. Per trisdešimt metų susidarė nemenkos žinių ir gebėjimų spragos, kurias identifikuoja ir patys socialinio darbo praktikai. Prie tokios situacijos nemaža dalimi prisidėjo ir pati socialinio darbo sistema, skatinusi socialinį darbuotoją vykdyti siauras funkcijas, būti „popierių pildytojais“, - komentuoja J. Ji pastebi, kad kaip ir kiekvienoje profesijoje, taip ir socialiniame darbe būti vien geru žmogumi nepakanka, reikia nuolat ugdyti profesines kompetencijas, suspėti su laiku, o kai kur netgi būti priekyje.
„Matome, kad PKTC mokymus dalyviai vertina itin aukštai - beveik 5 balai iš 5, taip pat 10 dalyvių iš 10 rekomenduotų mokymus kolegoms. Tad mūsų komandai tai yra paskata išlaikyti tokią pat aukštą mokymų turinio kartelę ir kitais metais“, - sako PKTC vadovė J. Tamašauskienė. Prieš du metus startavęs Profesinių kompetencijų tobulinimo centras jau apmokė daugiau kaip 30 tūkst. dalyvių. „Atvirose paskaitose vienu metu dalyvaudavo per tūkstantį dalyvių. Toks milžiniškas susidomėjimas rodo, kad socialiniai darbuotojai mato savo trūkumus ir stengiasi juos kompensuoti. Įdomu tai, kad pripažįstamas netgi gebėjimo tobulinti savo žinias trūkumas. Galėčiau drąsiai teigti, kad vyksta pokytis pačioje socialinio darbo profesijoje.
J. Tamašauskienė pastebi, kad socialiniai darbuotojai buvo pripratę mokytis „dėl paukščiuko“. Pavyzdžiui, nuotolinėse paskaitose, skirtose socialines paslaugas teikiančių organizacijų vadovams, mokymuose dalyvaudavo „tuščios kėdės“. PKTC veiklų sąraše - pagalba įstaigoms diegiant žaliąjį socialinį darbą, naratyvinę terapiją, alternatyvią komunikaciją, rizikų valdymą, dizaino mąstyseną, AVEKKI, EQUAL ir kitas metodikas. Socialinio darbo profesionalams jau paruošta įvairių metodinių rekomendacijų, sukurta interneto svetainė pktc.lt, kurioje veikia biblioteka, leidžiamas leidinys apie ateities iššūkius „Socialinis darbas. Šiandien.
Pasak J. Tamašauskienės, socialiniame darbe labai svarbūs socialinio teisingumo, žmogaus teisų, pasirinkimu grindžiamos atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai. Nuo pernai metų liepos Lietuvos socialiniai darbuotojai jau turi visuotinį socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksą. „Savo kasdieniame darbe siekiame, kad būtų užtikrinamos žmogaus teisės visiems asmenims, nepaisant jų tautybės, gyvenamosios vietos, lyties, tautinės ar etninės kilmės, odos spalvos, religijos, kalbos ar bet kokio kito statuso“, - sako Jūratė Tamašauskienė. Centro vadovė pabrėžė, kad PKTC toliau organizuos mokymus, atliepiančius auditorijos poreikius ir orientuotus į etišką socialinio darbo praktiką.
Mokymo formos ir konkretūs mokymai
Viena iš galimybių socialiniams darbujotojams nuolat mokytis - Socialinės rūpybos studijų centro (VDU, SDI) organizuojami socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo keturių modulių kursai. Straipsnyje aptariama minėtų kursų patirtis. 2001 metais pradėta vykdyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta socialinių darbuotojų, dirbančių praktinį socialinį darbą ir neturinčių socialinio darbuotojo išsilavinimo, atestavimui privaloma kvalifikacinio mokymo programa. Rengiant programą remtasi dėstytojų ir absolventų - socialinio darbo magistrų, sukaupta patirtimi.
Taigi mokymo programos tikslas - sudaryti galimybes socialiniams darbuotojams įgyti būtinas bazines žinias ir įgūdžius ir jas taikyti dirbant praktinį darbą. Pagrindinis programos įgyvendinimo uždavinys - sudaryti socialiniams darbuotojams praktikams tokias mokymosi galimybes, kad jie galėtų modeliuoti poreikių nustatymo, pokyčių planavimo, organizavimo ir vertinimo situacijas, taip pat lavintų tikslingos informacijos paieškos ir jos efektyvaus panaudojimo įgūdžius. Programai pasirinkta tęstine užsiėmimų forma, kai derinamas auditorinis ir savarankiškas darbas.
PKTC veiklų sąraše galima rasti ir konkrečias temas, kurios tiesiogiai susijusios su kompetencijų tobulinimu ir paslaugų kokybės užtikrinimu: ORGANIZACIJŲ ATSPARUMO STIPRINIMAS UŽTIKRINANT PASLAUGŲ KOKYBĘ; SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGOS UŽIMTUMO SPECIALISTŲ ĮŽANGINIAI MOKYMAI; KOKYBIŠKŲ SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS IR KOKYBĖS VERTINIMO AKTUALUMAS; VAIKO NUOMONĖS IŠKLAUSYMO TĖVŲ GINČUOSE PAGRINDAI; KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO DIRBTUVĖS; ASMENS GEBĖJIMŲ VERTINIMO PROCESAS; PSICHOSOCIALINIS KONSULTAVIMAS DIRBANT SU ASMENIMIS KRIZĖJE; ŠEIMOS KONSULTAVIMO METODAI SOCIALINIAME DARBE; PALYDĖJIMAS PO LAISVĖS ATĖMIMO: SOCIALINĖS INTEGRACIJOS PROCESAS ir kt.
Kompetencijų vertinimas, įsivertinimas, supervizija
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Socialiniai darbuotojai savo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius įsivertina pagal atskiras kompetencijų rūšis ir įvertina pats kurias kompetencijas jis turėtų patobulinti, kad galėtų kuo geriau ir profesionaliau atlikti savo funkcijas ir, svarbiausia, padėti klientams. Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega.
Supervizija socialinių paslaugų centrų vadovams ir pavaduotojams bei socialiniams darbuotojams yra viena iš priemonių profesiniam tobulėjimui užtikrinti. SUPERVIZIJA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ CENTRŲ VADOVAMS IR PAVADUOTOJAMS, SUPERVIZIJA ORGANIZACIJŲ VADOVAMS, SUPERVIZIJA SOCIALINIAMS DARBUOTOJAMS - tai temos, kurios organizuojamos su aukštos kvalifikacijos lektoriais.
Specifinės kompetencijos ir darbo su skirtingomis klientų grupėmis
Socialinio darbuotojo kompetencija veikti bendruomenėje susideda iš: socialinės, tarpkultūrinės, analitinės bei funkcinės kompetencijų, įsipareigojimo laikytis socialinio darbo vertybinių nuostatų, žinių apie socialinės pagalbos procesą bei specializuotų žinių apie darbą su ypatingomis klientų grupėmis.
Socialinio darbuotojo vaidmuo dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis: socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus. Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią.
Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene.
Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę.
Praktiniai įrankiai ir rekomendacijos organizacijoms
Už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingi socialiniai darbuotojai ir organizacija, todėl organizacijos privalo numatyti lėšų biudžete socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti. Programai pasirinkta tęstine užsiėmimų forma, kai derinamas auditorinis ir savarankiškas darbas.
Įstaigų vadovams svarbu skatinti planavimo įgūdžių ugdymą, nes PKTC atliktas tyrimas parodė, kad socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovams stinga planavimo įgūdžių. Socialiniams darbuotojams rekomenduojama nuolatinė refleksija ir problemų sprendimo gebėjimų tobulinimas, nes antra pagal svarbą tobulintina kompetencija yra situacijos analizės (reflektyvumo) gebėjimas.
| Komponentas | Poreikis / rekomendacija |
|---|---|
| Žinios | Nuolatinis mokymasis, teminiai kursai, prieiga prie metodinės medžiagos (pktc.lt) |
| Įgūdžiai | Praktiniai mokymai, modeliavimas, praktikavimas darbo situacijose |
| Vertybės | Etikos kodeksas, žmogaus teisių ir pagarbos įvairovei principai |
| Vertinimas | Metinis įsivertinimas, aptarimas su vadovu, supervizija |
| Organizacija | Biudžeto lėšos mokymams, parama darbuotojams, skatinimas mokytis |
Švietimo ir mokymo istorija bei prieinamumas
Nuo 1997 metų organizuojami socialinių darbuotojų kvalifikaciniai mokymai, o nuo 2002 metų vyksta socialinių darbuotojų atestacija. 2001 metais pradėta vykdyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtinta socialinių darbuotojų, dirbančių praktinį socialinį darbą ir neturinčių socialinio darbuotojo išsilavinimo, atestavimui privaloma kvalifikacinio mokymo programa. Rengiant programą remtasi dėstytojų ir absolventų - socialinio darbo magistrų, sukaupta patirtimi.
Taigi mokymo programos tikslas - sudaryti galimybes socialiniams darbuotojams įgyti būtinas bazines žinias ir įgūdžius ir jas taikyti dirbant praktinį darbą. Pagrindinis programos įgyvendinimo uždavinys - sudaryti socialiniams darbuotojams praktikams tokias mokymosi galimybes, kad jie galėtų modeliuoti poreikių nustatymo, pokyčių planavimo, organizavimo ir vertinimo situacijas, taip pat lavintų tikslingos informacijos paieškos ir jos efektyvaus panaudojimo įgūdžius.
Baigiamosios pastabos ir veiksmai praktikai
Socialinio darbo profesionalams jau paruošta įvairių metodinių rekomendacijų, sukurta interneto svetainė pktc.lt, kurioje veikia biblioteka, leidžiamas leidinys apie ateities iššūkius „Socialinis darbas. Šiandien. Centro funkcijas vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
PKTC veiklų sąraše - pagalba įstaigoms diegiant žaliąjį socialinį darbą, naratyvinę terapiją, alternatyvią komunikaciją, rizikų valdymą, dizaino mąstyseną, AVEKKI, EQUAL ir kitas metodikas. Socialinio darbo profesionalams parengtos metodinės rekomendacijos, o mokymų ir supervizijos prieinamumas leidžia praktikuojantiems specialistams užpildyti žinių ir įgūdžių spragas.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinių darbuotojų kompetencijos yra būtinos siekiant užtikrinti kokybišką pagalbą ir gerovę įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant ir psichikos negalią turinčius asmenis.
tags: #darbuotojo #tobulejimas #socialiniame #darbe