Darbo sutartis yra vienas iš svarbiausių darbo teisės institutų. Ji yra ekonominio ir socialinio žmonių jungimosi forma ir efektyvi gali būti tik tuo atveju, jei yra stabili. Juolab kad sutartinių darbo santykių stabilumas atitinka tiek darbuotojo, tiek darbdavio interesus.
Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja Darbo kodekso XII skyriaus ketvirtas skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“. Pagal Darbo kodekso 124 straipsnį, darbo sutarties pasibaigimo pagrindai gali būti skirstomi į tris grupes:
- Apima visus atvejus, kai darbo sutartis baigiasi ją nutraukus Darbo kodekso ir kitais įstatymais numatytais pagrindais;
- Priklauso atvejai, kuomet darbo sutartis baigiasi likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo (DK 136 str. 1 d. 6 p.);
- Priskiriamas paties darbuotojo mirties faktas (DK 124 str. 3p.).
Darbo sutartis gali būti nutraukiama tik remiantis įstatymais numatytais pagrindais. Juolab kad pažeidus įstatymuose nustatytą darbo santykių pasibaigimo ir nutraukimo tvarką, nukentėjusioji šalis gali juos apginti.
Terminuotos Darbo Sutarties Nutraukimas Nedarbingumo Metu
Nedarbingumo metu terminuotos sutarties nutraukti negalima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/10 išdėstė savo poziciją, pažymėdamas, kad DK 126 straipsnio 1 dalyje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas patenka tarp tų pagrindų, pagal kuriuos DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu darbuotojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 straipsnis) darbdaviui draudžiama nutraukti su juo terminuotą darbo sutartį.
DK 131 straipsnio 1 dalie 1 punkte įtvirtintas draudimas įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu, išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Tuo atveju, kai teminuota darbo sutartis baigiasi darbuotojo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 133 straipsnis), darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutartį su tokiu darbuotoju pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, t. y. suėjus darbo sutarties terminui.
Taigi, tuo atveju, kai darbuotojo terminuota darbo sutartis baigiasi jo nedarbingumo laikotarpiu, darbdavys, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis teisės normomis bei teismų praktika, turėtų darbuotojo atleidimo datą perkelti iki darbuotojas pasveiks, t. y. pirmą darbo dieną, kai darbuotojas sugrįš po laikino nedarbingumo.
DK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Terminų skaičiavimas apibrėžtas DK 26 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į savaitėmis ar kalendorinėmis dienomis skaičiuojamą terminą įeina ne darbo ir švenčių dienos.
Darbo kodeksas numato net keletą darbo sutarties nutraukimo pagrindų, tačiau šie pagrindai toli gražu nėra absoliutūs. Praktiškai kiekvienas darbo sutarties nutraukimo pagrindas turi savo išimtis, kurios siekia apsaugoti labiausiai pažeidžiamus darbuotojus ir užtikrinti darbuotojų ir darbdavio interesų balansą.
Apribojimas nutraukti darbo sutartį taikomas ir darbuotojams, kurie atostogauja ar yra laikinai nedarbingi. Darbo kodeksas numato tik tris atvejus, kada su šiais darbuotojais gali būti nutraukta darbo sutartis: šalių sutarimu, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, tačiau tik darbuotojo valia, ir pasibaigus darbdaviui.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Vienas iš tokių apribojimų - darbo sutarties nutraukimas darbuotojo laikinojo nedarbingumo arba atostogų metu. Darbo kodekso 65 straipsnio 6 dalyje numatyti išimtiniai atvejai, kai darbo santykiai gali būti nutraukti nesulaukus laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos: šalių susitarimu; darbuotojo iniciatyva; suėjus terminuotos darbo sutarties terminui; pasibaigus darbdaviui.
Taigi, turint laikiną nedarbingumą arba esant kasmetinėse atostogose darbo sutartis gali būti nutraukta tik minėtais atvejais. Visais kitais atvejais, pavyzdžiui, nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva, darbo sutartis gali būti nutraukta pirmą dieną darbuotojui grįžus iš laikinojo nedarbingumo arba suteiktų atostogų.
Darbo sutarties nutraukimas ar darbdavio sprendimas nutraukti darbo santykius turi būti įforminamas raštu. Atkreipiame dėmesį, kad sprendimas gali būti įteikiamas darbuotojui tiek asmeniškai, tiek ir siunčiamas paštu žinomu adresu.
Jeigu darbo sutartis nutraukiama kitą dieną, pavyzdžiui, atostogų laikotarpiu, tuomet darbo sutarties pasibaigimo momentas aiškiai aprašomas vadovo įsakyme.
Darbo sutarties nutraukimo pagrindai nustatyti Darbo kodekso 53 straipsnyje, tačiau svarbu įsiminti, ypač darbdaviams, kad nei vienas darbo sutarties nutraukimo pagrindas nėra absoliutus. Net ir, atrodytų, ganėtinai aiškios normos dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ar nutraukimo darbdavio valia turi reikalavimų, kuriuos turime teisingai dokumentuoti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Išeitinės Išmokos
Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko girdėti, jog atleidimo atveju jiems priklauso išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais.
Vienas dažniausiai pasitaikančių atvejų, kai darbuotojui sumokama išeitinė išmoka, būna tuomet, kai darbuotojas be kaltės yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio išeitinė išmoka. Taip pat dviejų mėnesių VDU išeitinę darbdavys privalo išmokėti ir nutraukiant darbo sutartį nesant šalių valios, pavyzdžiui, dėl teismo sprendimo.
Darbdavys (ir darbuotojas) visuomet gali siūlyti nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu. Darbo kodeksas nenumato prievolės mokėti išeitinę išmoką nutraukus darbo sutartį bendru sutarimu.
Dažniausiai darbuotojai galvoja, kad išeitinę išmoką gali gauti tik tuomet, jei jie yra atleidžiami. Tačiau darbo kodeksas numato, kad darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti dviejų VDU dydžio išeitinę išmoką.
Darbo kodekse yra numatyta ir tam tikrų papildomų sąlygų, kurias turi atitikti konkretus atleidimo atvejis, kad jam būtų taikomas darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės straipsnis. Viena tokių sąlygų, jog darbuotojui apie atleidimą būtų pranešta bent prieš mėnesį, o jei asmuo dar neišdirbo metų - prieš dvi savaites.
Jei darbuotojas atleidžiamas nepranešus iš anksto (apie atleidimą pranešama prieš 3 darbo dienas ar mažiau), turi būti taikomas kitas darbo kodekso straipsnis - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tuomet darbuotojui priklauso net šešių mėnesių VDU dydžio išmoka.
Taip pat didesnė išmoka priklauso darbuotojams, kurie įmonėje pradirbo ilgą laiką.
Jei darbuotojas iš darbo išeina be svarbios priežasties, tuomet išeitinė išmoka jam nepriklauso. Taip pat išeitinė išmoka nėra mokama, jei darbuotojas yra atleidžiamas bandomojo laikotarpio metu dėl nepatenkinamų rezultatų.
Būtent dėl to pradėjus naujus darbo santykius dažniausiai yra įtraukiamas bandomasis laikotarpis - jei darbuotojas pasirodytų netinkamas pareigoms atlikti, darbo sutartį darbdavys gali nesudėtingai nutraukti be papildomų prievolių darbuotojui.
Terminuotoms sutartims bendrai taikomos tokios pačios išeitinių išmokų sąlygos. Tačiau kadangi terminuotos sutartys nustato sutarties terminą, netekus darbo dėl pasibaigusio sutarties termino išeitinės išmokos negausite.
Išimtis yra terminuotos darbo sutartys, kurių terminas ilgesnis nei dveji metai - tokiu atveju darbuotojui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbo kodeksas numato baigtinį tokių priežasčių sąrašą: ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, du mėnesius iš eilės nesumokamas visas atlyginimas arba daugiau nei du mėnesius darbdavio nevykdomi įsipareigojimai, darbuotojui negalint dirbti dėl ligos, neįgalumo arba specialios rūpybos kitu asmeniu.
Darbo Sutarties Nutraukimas Bandomuoju Laikotarpiu
Naujajame Darbo kodekse nebeturi reikšmės, kieno - darbdavio ar darbuotojo - iniciatyva buvo susitarta dėl bandomojo laikotarpio. Paties darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį išbandymo metu nėra siejama su objektyviais įrodymais apie darbo netinkamumą.
Darbuotojo pateiktas ir neatšauktas įspėjimas pabaigia darbo sutartį ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.
Jei dirbate bandomuoju laikotarpiu, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos. Jei yra svarbių priežasčių, tokių kaip darbdavio įsipareigojimų nevykdymas (pvz., atlyginimo nemokėjimas), įspėjimo terminas yra 5 darbo dienos.
Atkreipkite dėmesį, kad įspėjimo laikotarpis nėra pratęsiamas dėl laikino nedarbingumo ar atostogų. Darbo sutartis pasibaigia pasibaigus įspėjimo terminui, net jei tuo metu esate nedarbingas ar atostogaujate.
Svarbu Žinoti
Išeinant iš darbo yra svarbus sprendimas ir darbuotojas turi laikytis tam tikrų teisinių reikalavimų bei procedūrų (įskaitant darbo sutarties nutraukimą).
Darbuotojas turi teisę išeiti iš darbo, tačiau privalo apie tai pranešti darbdaviui. Dažniausiai tai daroma, pateikiant darbuotojo rašytinį pareiškimą. Šis prašymas turėtų būti rašomas raštu ir jame nurodyta išėjimo iš darbo data. Teisės aktai numato, kad įspėjimas turėtų būti pateiktas prieš tam tikrą laikotarpį (pvz., 20 dienų) iki planuojamos išeities datos.
Svarbu, kad darbuotojas turėtų įrodymą, jog darbdavys gavo jo pareiškimą išeiti iš darbo. Tai gali būti, pavyzdžiui, registruotas laiškas, pašto kvitas arba raštiškas patvirtinimas iš darbdavio. Tai padeda išvengti situacijų, kai darbdavys gali teigti, kad pareiškimas nebuvo gautas.
Darbuotojas paprastai turi informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų apie savo ketinimą išeiti iš darbo. Šis laikotarpis suteikia darbdaviui galimybę rasti pakeitimą arba organizuoti darbo procesus, tačiau yra tam tikrų išimčių, pavyzdžiui, jei darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl trumpesnio laikotarpio.
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva yra svarbus procesas, kuris turi teisinių pasekmių, todėl darbuotojas turi žinoti savo teises ir pareigas.
Išvados
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu yra reglamentuojamas Darbo kodekso ir teismų praktikos. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad būtų išvengta teisinių ginčų.
Jei darbdavys ilgiau kaip du mėnesius nevykdo savo įsipareigojimų - darbuotojas gali parašyti prašymą atleisti iš darbo. Prašymas turėtų būti pateiktas raštu, t. y., darbuotojo rašytiniu pareiškimu, jame būtina aiškiai nurodyti priežastis, dėl kurių darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį.
Pagal teisės aktus, darbuotojas turi pareigą informuoti darbdavį apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, prieš planuojamą išeitį. Šis laikotarpis leidžia darbdaviui pasiruošti ir, jei įmanoma, rasti darbuotojo pakeitimą.
Jei darbuotojas nusprendžia nedirbti įspėjimo laikotarpiu ir neatvykti į darbą - jo pravaikštos bus žymimos. Tai gali turėti pasekmių, pavyzdžiui, galėtų paveikti darbuotojo darbo užmokestį ar net jo teises gauti rekomendacijas ateityje. Tokiu atveju, būtina įvertinti visas rizikas.
Jei darbdavys nesutinka su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį - darbuotojas vis tiek turi teisę pasinaudoti savo teisėmis ir nutraukti sutartį savo iniciatyva be darbdavio, jei tam yra pagrindas (pvz., nevykdomi įsipareigojimai). Visgi, darbuotojas turi būti atsargus ir, jei reikia, konsultuotis su teisininku, kad išvengtų teisinių ginčų.
Visi prašymai ir susitarimai turėtų būti pateikti rašytine forma. Rekomenduojama prašymą pateikti registruotu laišku arba gauti raštišką patvirtinimą iš darbdavio, kad būtų užtikrinta, jog dokumentai buvo gauti. Tai gali būti naudinga, jei vėliau kyla ginčų dėl darbo sutarties nutraukimo.
Darbuotojams svarbu žinoti, kad darbo sutarties nutraukimas gali turėti ilgalaikių pasekmių, todėl rekomenduojama konsultuotis su teisininku arba darbo teisės specialistu, kad būtų aišku, kokie veiksmai yra tinkami konkrečioje situacijoje.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, užduokite klausimą internetu arba užsiregistruokite į gyvą susitikimą VU Teisės klinikos biure Vilniuje.
tags: #darbo #sutarties #nutraukimas #darbuotojo #nedarbingumo #laikotarpiu