Kai žmogui nustatomas 30 proc. darbingumo lygis, dažnai iškyla daug klausimų: ar vis dar galima dirbti, kaip tai derinti su neįgalumo išmokomis, kokius darbus leidžiama atlikti ir ar yra tam tikrų apribojimų? Tai svarbūs klausimai tiek patiems asmenims su negalia, tiek jų artimiesiems ar potencialiems darbdaviams. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia 30 proc. darbingumas, kokias galimybes jis suteikia darbo rinkoje, kokią paramą siūlo valstybė ir kokias garantijas turi neįgalūs darbuotojai pagal Lietuvos įstatymus.
Ką reiškia 30 proc. darbingumas?
Darbingumo lygis nuo 0 iki 100 procentų nustatomas remiantis tuo, kiek žmogus yra pajėgus dirbti palyginus su visiškai sveiku tos pačios lyties ir amžiaus žmogumi. 30 proc. darbingumas yra laikomas vienu iš žemiausių įvertinimų - tai reiškia, kad asmuo dėl sveikatos sutrikimų neteko net 70 proc. savo darbingumo. Tačiau tai dar nereiškia visiško nedarbingumo.
Ar galima dirbti, turint 30 proc. darbingumo?
Trumpas atsakymas - taip, dirbti galima. Darbingumo procentas nėra draudimas įsidarbinti, jis nėra darbo leidimo ar draudimo dokumentas. Tai daugiau medicininis ir socialinis vertinimas, kuris padeda valstybei suprasti, kokių išmokų ar pagalbos žmogui reikia, o pačiam asmeniui - geriau įvertinti savo galimybes darbo rinkoje.
Žmonės, turintys 30 proc. darbingumo, dažnai dirba dalinę darbo dieną, nuotoliniu būdu, individualia veikla arba pas pasirinktus darbdavius, kurie yra pasirengę sudaryti palankias sąlygas. Svarbu tik tai, kad darbo pobūdis neprieštarautų gydytojų nurodymams ar nepakenktų sveikatai. Jeigu žmogaus būklė leidžia, jis gali dirbti net ir visą darbo dieną, jei tik susitvarkoma su krūviu.
Dirbant galima išlikti draustam privalomuoju sveikatos draudimu, sukaupti darbo stažą, gauti papildomas pajamas ir neprarasti savarankiškumo jausmo. Be to, darbas gali būti svarbus psichologine prasme - padeda išlaikyti savivertę, palaikyti ryšį su žmonėmis ir išvengti socialinės izoliacijos.
Taip pat skaitykite: Kriterijai darbingumo lygiui nustatyti
Kokius darbus galima dirbti?
Tinkamiausi darbai labai priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir apribojimų. Jei žmogus turi judėjimo negalią, bet puikiai mąsto ir gali dirbti prie kompiuterio, jis gali atlikti įvairias administracines ar kūrybines užduotis. Jei yra psichikos ar neurologinių sutrikimų, svarbu, kad darbas būtų mažai stresinis, aiškus, struktūruotas, o darbdavys būtų supratingas. Regėjimo ar klausos sutrikimų turintys asmenys taip pat gali dirbti, jeigu darbo aplinka yra pritaikyta.
Tarp dažniausiai pasitaikančių darbų, kuriuos dirba žmonės su 30 proc. darbingumu, yra duomenų suvedimas, tekstų rašymas, klientų aptarnavimas telefonu, rankdarbiai, siuvimas, socialinė veikla bendruomenėse, turinio kūrimas internete, įvairios užduotys nuotoliniu būdu. Labai svarbu, kad darbas atitiktų žmogaus likusius gebėjimus, o ne spaustų jį „tilpti“ į netinkančią formą. Tinkamai parinktas darbas leidžia ne tik išlaikyti pajamas, bet ir padeda neįgaliajam išvengti pablogėjimo ar perdegimo.
Ar galima gauti išmokas ir dirbti tuo pačiu metu?
Dažnas klausimas - ar galima gauti neįgalumo išmoką ir dirbti. Atsakymas - taip, galima. Darbo santykiai nepanaikina teisės į socialines garantijas, jei žmogus vis dar atitinka neįgalumo kriterijus. Tai reiškia, kad asmuo gali dirbti ir toliau gauti netekto darbingumo pensiją, jei jo darbingumo lygis yra mažesnis nei 45 proc., arba gauti papildomas slaugos ar priežiūros išmokas, jeigu nustatytas specialusis poreikis. Pasinaudoti transporto lengvatomis, vaistų kompensacija, mokesčių atleidimu, net jei gauna darbo užmokestį. Tačiau svarbu visada informuoti Sodrą, jeigu pasikeičia darbo pobūdis ar pajamos, kad būtų išvengta klaidų ar neteisingų skaičiavimų. Taip pat verta stebėti, ar darbas nepakeičia žmogaus sveikatos būklės - jei ji pagerėja arba pablogėja, gali reikėti naujo darbingumo lygio įvertinimo NDNT.
Reikalingas pranešimas apie darbo pradžią?
Taip, pradedant dirbti, reikia apie tai informuoti atitinkamas institucijas - pirmiausia Sodrą, jei asmuo gauna neįgalumo išmokas. Tai padės išvengti nesusipratimų dėl galimų permokų ar skolų.
Ar valstybė padeda įsidarbinti?
Taip, žmonėms su daliniu darbingumu galima pasinaudoti Užimtumo tarnybos paslaugomis. Jie siūlo specialias programas, subsidijuojamas darbo vietas neįgaliesiems, konsultacijas, profesinius mokymus, persikvalifikavimą. Kai kurie darbdaviai taip pat gauna finansines paskatas įdarbinti asmenis su negalia. Veikia neįgaliųjų organizacijos, kurios padeda žmonėms su negalia rasti darbinę veiklą, savanorystę ar užimtumo projektus. Smulkiau apie jas ir lengvatų mokestines sistemas galima sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė kompensacija?
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis, taikomos lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui. Pavyzdžiui, kompensuojama 75 proc. darbo užmokesčio, 60 proc. arba 50 proc. priklausomai nuo darbingumo lygio. Taip pat gali būti kompensuojama dalis įrangos ar patalpų remonto išlaidų, kai įsteigiama ar pritaikoma darbo vieta neįgaliesiems. Neuro ir kitų poreikių atvejais yra papildomos galimybės pritaikyti darbo vietas ir teikti paramą per Užimtumo tarnybą.
Darbo kodekso ir garantijų kontekstas
Darbdaviai įgyvendindami tinkamą darbo sutarties sudarymą ar vykdymą su neįgaliu darbuotoju turi atsižvelgti į teisės normose nustatytas lengvatas ir garantijas. Darbo sąlygos turi būti tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos (DK 158 str. 1 d.). Neįgaliesiems turi būti sudaromos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis (DK 26 str. 2 d. 6 p.). Galima pasirinkti ne visą darbo laiką, dirbti nuotoliniu būdu, o atleidimo atveju taikomos išmokos, išeitinės išmokos ir įspėjimo terminai priklausomai nuo įvykio pobūdžio (DK 40-60 str.). Kasmetinės atostogos yra 25-30 darbo dienų, priklausomai nuo darbo savaitės trukmės (DK 126 str.). Nemokamos atostogos gali būti suteikiamos neįgaliesiems iki 30 kalendorinių dienų ir jų trukmė gali būti nustatoma gydymo įstaigos rekomendacijomis (DK 137 str. 1 d. 2 ir 4 p.).
Konkretūs įstatymai ir lygiai (apibendrinimas)
Iki reformos invalidumo vertinimas buvo glaudžiai susietas su medicinine diagnoze ir teisė į išmokas dažnai priklausė nuo invalidumo grupės. Nuo 2024 metų Lietuvoje įsigaliojęs naujas darbingumo lygio vertinimas procentais ir platus funkcinis požiūris į gyvenimo sritis keičia požiūrį į pagalbos poreikį. Nustatant darbingumo lygį, NDNT įvertina žmogaus judėjimą, savarankiškumą, socialinį dalyvavimą, gyvenamąją aplinką ir kitas svarbias sritis. Dažniausiai naudojamos ribos: iki 25%, 30-55%, 60-100%. Darbingumo lygis pats savaime nėra draudimas dirbti - tik rodiklis, padedantis nustatyti tinkamas paslaugas ir pagalbą.
Darbdavių požiūris į įdarbinimą ir paramos mechanizmai
Subsidijos už darbo vietos pritaikymą ar įdarbinimą gali sudaryti iki 75%, 60% ar 50% reikalingų išlaidų, priklausomai nuo įdarbinantų asmenų darbingumo lygio. Taip pat galima gauti iki 22 vidutinių darbo užmokių dydžio paramą vienai darbo vietai steigti ar pritaikyti, ir privalomą darbdavio įsitraukimą į išlaidų dalį. Be to, įmonės gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis už įdarbinimą, ir juridinį bei socialinį įsipareigojimą užtikrinti saugias darbo sąlygas. Darbo biržos teikiamos subsidijos ir mokymai skirti padėti darbo rinkoje dalyvauti visiems - ypač žmonėms su negalia.
Kaip tai susiję su 65 proc. darbingumu?
Naujojo modelio kontekste 65 proc. darbingumas laikomas daliniu darbingumu, kuomet asmuo turi vis dar reikšmingas galimybes dirbti, bet reikia atitinkamų suderinamų darbo sąlygų ir galimų pagalbos priemonių. Darbo pobūdis pardavimų srityje gali būti pritaikytas, pavyzdžiui, nuotolinis administracinis darbas, klientų aptarnavimas internetu ar kita lengvesnė, struktūruota veikla, kuri atitinka gydytojų nurodymus ir NDNT rekomendacijas. Tokiu atveju darbdavys gali taikyti atleidimą nuo kai kurių įprastų darbo krūvių, užtikrinti tinkamą darbo aplinką ir būti pasiruošęs teikti papildomą paramą.
Taip pat skaitykite: Atostogos neįgaliesiems Lietuvoje
Keli praktiniai patarimai potencialiems darbdaviams
- Sudarykite aiškų, suprantamą darbo pobūdį ir lanksčią darbo laiką pagal NDNT išvadą.
- Skirkite reikiamą įrangą ir priemones darbo vietai pritaikyti - pritaikykite nuotolinio darbo galimybes, jeigu tai įmanoma.
- Siūlykite mokymus ar apmokymus, kad darbas būtų atliktas efektyviai ir saugiai.
- Pasirūpinkite, kad darbuotojas gautų reikalingas socialines išmokas bei kompensacijas laikantis įstatymų.
Papildoma informacija ir šaltiniai
Šio straipsnio tikslas - apžvelgti darbingumo ir neįgalumo vertinimo pokyčius Lietuvoje, jų įtaka darbo galimybėms, išmokoms ir garantijoms. Daugiau informacijos rasite teritorinėse darbo biržose ir valstybinių institucijų tinkluose, kuriuose pateikiami konkretūs subsidijų dydžiai, paramos formos ir reikalavimai.