Muzika yra garso bangos. Garsas keliauja oru. Išmatuoti jo dažnį ir stiprumą. Priklauso garso aukštumas, matuojamas hercais. Garsus nuo 16 iki 20 tūkst. hercų. Žmogaus girdėjimo ribos. Muzika veikia ne sąmonę, o pasąmonę.
Muzikos fizikiniai ir biologiniai pagrindai
Kiekvienas žmogaus organas skleidžia jam būdingus akustinio virpesio dažnius: smegenys - 20-30 Hz, plaučiai - 4,5-2,8 Hz, virškinamasis traktas - apie 4 Hz. Šie virpesiai yra žemiau girdėjimo ribos (žmogus girdi 14000-30000 Hz dažnius). Todėl naivu manyti, kad mūsų klausa, o tuo labiau - pomėgiai lemia garsų poveikį organizmui. Muzika yra garso bangos. Puikiai žinoma, kad įvairios bangos skirtingai veikia gyvus organizmus. Toliau: Muzikos poveikis žmogui labai stiprus.
Fiziologinis poveikis: širdis, kvėpavimas, imunitetas
Tinkamai parinkta muzika padeda sureguliuoti kraujo spaudimą, pulsą, mažina skausmą. Muzika gali užkirsti kelią streso padariniams - pulso padažnėjimui, kraujospūdžio ir kortizolio kiekio padidėjimui. Muzika stiprina imunitetą. Kai kurie mokslininkai mano, kad muzika padeda užkirsti kelią ligoms. Pavyzdžiui, vienas iš daugelio tyrimų parodė, kad ligoniai, sirgę kritinėmis ligomis ir klausę Mocarto fortepijoninės sonatos, labiau atsipalaidavo, jų organizme sumažėjo streso hormonų, kraujyje sumažėjo interleukino-6 baltymo, susijusio su mirtingumu, diabetu ir širdies problemomis.
Viename tyrime paaiškėjo, kad muzikos klausymas atliekant kai kuriuos darbus yra naudingas. Muzika padeda mankštintis. Muzika skatina ištvermę sportuojant, o jei ji ritmiška, kūnas efektyviau naudoja deguonį. Tyrimai rodo, kad sinchronizavus treniruotes su muzika galima pasiekti maksimalius rezultatus sunaudojant mažiau deguonies nei atliekant tas pačias treniruotes be ritmo.
Neuromokslinis poveikis: dopaminas, serotoninas, oksitocinas
Tik neseniai mokslas pradėjo suprasti, kad muzika gali stimuliuoti dopamino poveikį, dėl kurio žmonės jaučiasi gerai, padaugėja teigiamų emocijų. Klausantis muzikos, smegenys išskiria medžiagą (dopaminą), kuri pakelia mums nuotaiką ir leidžia puikiai jaustis. Neurologijos mokslininkai nustatė, kad klausantis muzikos išsiskiria keletas neurocheminių medžiagų, kurios atlieka svarbų vaidmenį smegenų funkcionavime ir psichinėje sveikatoje: dopaminas, cheminė medžiaga, susijusi su malonumo ir „atlygio“ centrais; streso hormonai, tokie kaip kortizolis; serotoninas ir kiti hormonai, susiję su imunitetu; oksitocinas, cheminė medžiaga, skatinanti gebėjimą užmegzti ryšį su kitais.
Taip pat skaitykite: Saugesnis vairavimas po infarkto
Muzika ir emocijos: nuotaikos reguliavimas ir depresijos mažinimas
Tyrėjai nustatė, kad muzika padeda žmonėms reguliuoti emocijas. Ji turi galią keisti nuotaiką ir padėti žmonėms apdoroti savo jausmus. Daugybė tyrimų patvirtino, kad muzika teigiamai veikia sergančius žmones, padeda pacientams atsigauti po operacijos, pagelbėja sergantiems, pavyzdžiui, Alzheimerio liga. Muzikos klausymas, ypač klasikinės ir džiazo, turėjo teigiamą poveikį depresijos simptomams, ypač kai buvo surengtos kelios klausymo sesijos, kurias vedė sertifikuoti muzikos terapeutai. Tas pats tyrimų apžvalga parodė, kad būgnų rateliai taip pat turėjo didesnį nei vidutinis teigiamą poveikį žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos.
Remiantis dr. Davido Lewiso tyrimais „Sony“ sukūrė dvi naujas vizualines reprezentacijas, parodančias, koks galingas gali būti muzikos poveikis mūsų fizinei ir emocinei būklei. Dr. Davidas Lewisas iš „Mindlab International“ pridūrė: „Liūdna muzika gali padėti išgyventi sunkius laikotarpius.“
Muzika, atmintis ir pažinimas
Mokslininkai tiria, kaip muzikos poveikis gali padėti sustiprinti atmintį žmonėms, sergantiems demencija. Didesnis dopamino kiekis susijęs su padidėjusia motyvacija, o tai siejasi su mokymusi ir atmintimi. Muzika gali pagerinti atmintį. Paaiškėjo, kad muzikos klausymasis atliekant kai kuriuos darbus yra naudingas. Viename tyrime žmonės buvo labiau motyvuoti mokytis, kai kaip atlygį galėjo tikėtis klausytis dainos. Mozartas padėjo žmonėms atlikti užduotį greičiau ir tiksliau.
Muzikinė atmintis yra viena iš smegenų funkcijų, kuri yra labiausiai atspari demencijai. Todėl kai kurie slaugytojai sėkmingai naudoja muziką, kad nuramintų demencija sergančius pacientus ir užmegztų su jais pasitikėjimu grįstus ryšius. Helsinkio Universiteto atlikti tyrimai atskleidė, kad dvi valandas per dieną klausantis savo pasirinktos muzikos, insulto ištiktų pacientų būklė gerėja. Galima pamatyti didžiulį skirtumą vos po vieno mėnesio muzikos pamokų (ritmo, melodijos ir balso). Tai įrodė York Universitete atliktas tyrimas, kurio išvada: 90% 4-6 metų amžiaus vaikų verbalinis intelektas akivaizdžiai išaugo.
Muzikos terapija ir klinikinė nauda
Dar akivaizdžiau poveikį iliustruoja eksperimentai su augalais. Gydomoji muzika neturėtų varginti. Ir ne tik stresui valdyti. Nustatyta, jog harmoninga muzika turi daug kitų privalumų: ne tik suteikia gyvybinės energijos, bet ir stiprina imuninę sistemą, skatina medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, koreguoja sąnarius, valo organizmą, reguliuoja potenciją, gali sumažinti kraujo spaudimą (o tai gali sumažinti problemų po insulto riziką).
Taip pat skaitykite: Tonizuojantys produktai: ką valgyti, kad jaustumėtės geriau
Muzikos terapija naudojama maždaug nuo Platono laikų, bet tik po Antrojo pasaulinio karo buvo mokslininkų pastebėta, kad muzika turi ir medicininę naudą. Dalyvaujant muzikos terapijos seansams, sumažėja pykinimas ir vėmimas, kuriuos sukelia gydymas, taip pat ši terapija puiki priemonė mažinanti skausmą ir padedanti atsipalaiduoti. 2016 m. atlikta daugiau nei 90 tyrimų metaanalizė parodė, kad muzika padeda žmonėms valdyti tiek ūmų, tiek lėtinį skausmą geriau nei vien vaistai.
Muzika ir kasdienis gyvenimas: miegas, valgymas, sportas
Vieno tyrimo metu atskleista, jog studentai, kurie prieš miegą klausė raminančiai veikiančios klasikinės muzikos, miegojo geriau, nei tie, kurie klausė audioknygos arba nedarė nieko ir laikėsi savo kasdienės rutinos. Restoranuose fone ne veltui dažnai girdime tylų džiazą: įrodyta, jog esant pritemdytai šviesai ir grojant ramiai muzikai, žmonės suvartoja mažiau kalorijų ir labiau mėgaujasi maistu.
Yra nustatytas greitos ir lėtos muzikos poveikis sportuojant. Tyrime dalyvavo vienodo pajėgumo bėgikai. Tie, kurie klausėsi greitos muzikos, atstumą įveikė greičiau, nei bėgikai, kurie klausė lėtos, raminančios muzikos arba bėgo be muzikos. 2020 m. tyrimų apžvalga patvirtina, kad treniruotės su muzika gerina nuotaiką, padeda kūnui efektyviau mankštintis ir sumažina nuovargio pojūtį. Muzika veikia kaip metronomas jūsų organizme.
Pavojaus aspektai: triukšmas ir per didelis garsumas
Per didelio garsumo sistemos gali traumuoti ausį. Triukšmui pasibaigus atsistatys tik po 36 val. Klausos jautrumą. Padidėjimą 10 kartų. Decibelų lygio. 140 dB. Ūžesys mus silpnina. Ritmas neleidžia susikaupti ir išlikti ramiam. Per didelis garsas gali sukelti pastarąjį poveikį. Triukšmui pasibaigus atsistatys tik po 36 val. Nebeatsistatyti. Kištukus.
Muzikos pasirinkimo svarba: žanrai ir poveikis
Muzikologas K. Ringeris tyrimais įrodė, kad klasikinių kūriniai, liaudies melodijos teigiamai veikia žmogaus psichiką, gydymo tikslais tinka būtent klasikinė muzika. Ištyrus roko muzikos poveikio mechanizmus, įrodyta, kad ji stabdo protinį vystymąsi, sukelia neurasteninius simptomus, agresiją, nihilizmą, potraukį vartoti narkotines medžiagas. Kodėl žmonės mėgsta metalo stiliaus muziką? Pomėgiai, įpročiai yra subjektyvaus vertinimo kriterijai.
Taip pat skaitykite: Automobilių statymas neįgaliesiems Lietuvoje
Be to, tam tikros dainos taip pat gali sukelti „kovok arba sprunk“ tipo reakciją, nes grojant tam tikrai muzikai suintensyvėja širdies ritmas, išsiplečia akių vyzdžiai, kraujas suteka į kojas, kai tuo tarpu aktyvuojama smegenėlėmis vadinama smegenų dalis. Energingos muzikos klausantys žmonės, kurie vis dėlto nėra „kovok arba sprunk“ tipo situacijoje, junta suintensyvėjusius jausmus, kuriuos organizmas interpretuoja kaip malonumą ir džiaugsmą.
Konkretūs kompozitoriai ir jų poveikis
L. van Beethoveno muzika padeda įveikti stresą, melancholiją, apatiją ir kitas panašias neurotines būsenas. Šio muzikos genijaus kūryba taip pat yra naudinga bronchams, plaučiams bei imuninei sistemai. Ypač efektyvia šiems negalavimams laikoma simfonija Nr. 1 D-dur.
Garsus JAV neurobiologas Džonas Hiudžesas teigia, kad Mocarto muzikoje garso stiprumas dažniau nei kitur kinta nuo didelio iki mažo ir atvirkščiai - apytikriai kas 30 sekundžių - žmogaus smegenų virpesių ritmu. Tokio dažnio bangos efektyviau veikia smegenis ir jomis sklindanti harmoninga muzika teigiamai veikia žmogaus mąstymą ir sveikatą.
P. Čaikovskio muzika apgaubia švelnumu ir leidžia išlaisvinti emocijas, taip pat yra įrodyta, kad šio kompozitoriaus kūriniai suteikia stiprybės, padeda veikti net sunkiausiose gyvenimo situacijose. Šubertas, Bramsas, Bachas, Schopenas ir kiti autoriai taip pat turi konkretų poveikį nuotaikai, miegui, nerimui ir bendram gyvybingumui.
Muzika kaip socialinė jėga
Muzika mus jungia. Mokslininkai mano, kad viena iš svarbiausių muzikos funkcijų yra sukurti sanglaudos ar socialinio ryšio jausmą. Muzika išlieka galingu žmonių vienijimo būdu: nacionaliniai himnai sujungia minias sporto renginiuose, protestų dainos sukelia bendro tikslo jausmą eitynių metu, himnai kuria grupės tapatybę, maldos namuose, meilės dainos padeda potencialiems partneriams susibendrauti per pasimatymus, lopšinės leidžia tėvams ir kūdikiams sukurti saugius ryšius.
Moksliniai duomenys ir praktiniai patarimai
Tyrimo metu buvo sujungti dr. Davido Lewiso iš „Mindlab International“ darbai ir 3 000 respondentų iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Vengrijos apklausa. Buvo tiriamos 10 skirtingų reakcijų į muziką - atminties funkcijos pagerėjimas, laimės pojūtis bei žmogaus širdies pulso sulėtinimas bei pagreitinimas. Paaiškėjo, kad 6 iš 10 europiečių respondentų nuo pasaulinės pandemijos pradžios jaučiasi taip prastai, kaip niekada. Nepaisant to, net 72% jų sakė, kad muzika jiems padeda gyvenime įveikti sunkius laikotarpius.
Nejaugi niekada neteko pastebėti, kaip pagerėja savijauta pasiklausius muzikos? Tam yra priežastis: naujausi tyrimai rodo, kad muzikos klausymas neįtikėtinai gerina tiek žmogaus psichinę savijautą, tiek fizinę organizmo būklę. Jaučiant įtampą ar didelį emocinį spaudimą - paklausykite savo mėgstamos muzikos bent 15 minučių ir jūsų nuotaika natūraliai taps pakilesnė.
Praktiniai patarimai
- Klausykitės lėtos, žemesnių garsų muzikos, kad nuramintumėte organizmą.
- Sportuojant rinkitės ritmišką, greitesnę muziką, kad padidintumėte ištvermę.
- Prieš miegą klausykitės raminančios klasikinės muzikos pagerinti miego kokybei.
- Venkite per didelio garsumo ir triukšmo, nes tai gali traumuoti ausį ir pakenkti klausai.
- Muzikos terapijos seansai gali būti naudingi sergantiems lėtinėmis ligomis arba atstatant po traumos ar operacijos.
| Efektas | Pavyzdys / mechanizmas |
|---|---|
| Streso mažinimas | Lėtas tempas, mažesni garsai; sumažėjęs kortizolis ir pulso dažnis |
| Skausmo valdymas | Muzikos terapija, dopamino išsiskyrimas |
| Atminties stiprinimas | Klausymasis klasikinės muzikos, padidėjęs dopamino kiekis |
| Fizinė ištvermė | Ritmiška muzika sinchronizuojanti judesius, efektyvesnis deguonies naudojimas |
Muzika daro didelę įtaką žmogui. Ji gali stiprinti atmintį, didinti užduočių atlikimo ištvermę, gerinti nuotaiką, mažinti nerimą ir depresiją, atitolinti nuovargį, gerinti reakciją į skausmą ir padėti efektyviau sportuoti. Darbas su muzikos terapeutu yra vienas iš veiksmingų būdų pasinaudoti daugybe muzikos teikiamų privalumų jūsų kūnui, protui ir bendrai sveikatai.
tags: #darbinguma #kelianti #muzika