Darbo su 35 proc. darbingumu ypatumai ir įsidarbinimo galimybės

Kai žmogui nustatomas 35 procentų darbingumo lygis, tai reiškia, kad jis laikomas iš dalies darbingu. Tai nėra visiškas nedarbingumas - priešingai, tai rodo, kad asmuo vis dar gali dirbti, tačiau jo galimybės yra ribotos dėl sveikatos būklės. Tai svarbu tiek pačiam žmogui, tiek būsimiems darbdaviams, kurie nori žinoti, ką toks darbuotojas gali ar negali daryti.

Ar galima dirbti, kai darbingumas 35 %?

Taip, dirbti galima, tačiau tai priklauso nuo konkrečių apribojimų, nurodytų gydytojų ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) pažymoje. Asmuo su 35 % darbingumu gali dirbti tiek pilnu, tiek ne visu etatu, bet tik tuomet, jei darbo sąlygos atitinka jo sveikatos galimybes. Dažniausiai tokie asmenys gali dirbti lengvesnius, mažiau fiziškai ar psichologiškai reikalaujančius darbus.

Reikia atkreipti dėmesį, kad nedarbingumo lygis pats savaime neuždraudžia dirbti, tačiau riboja galimybes dirbti tam tikrą darbą. Jei žmogus laikomas pavojingu sau ar kitiems eismo dalyviams ar kolegoms dėl savo būklės, tai gali būti pagrindas jo veiklą riboti. Tačiau dažnu atveju žmogus gali būti visavertis darbuotojas, jei jam sudaromos tinkamos sąlygos.

Kokie darbai nerekomenduojami ar net draudžiami?

Darbingumo lygis 35 % dažniausiai nustatomas asmenims, kuriems yra viena ar keli reikšmingi sveikatos sutrikimai - pvz., neurologinės ligos, širdies problemos, psichikos sutrikimai ar motorikos sutrikimai. Todėl gali būti nurodyta, kad žmogus negali dirbti: sunkaus fizinio darbo (ypač jei reikia kelti daiktus ar ilgai stovėti), darbo su pavojingais įrenginiais ar aukštyje, streso ir didelės atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgalaikio darbo prie kompiuterio ar reikalaujančio susikaupimo, jei nustatyti neurologiniai ar psichologiniai sutrikimai, darbo, reikalaujančio nuolatinio bendravimo, jei yra bendravimo ar elgesio sutrikimų.

Šie apribojimai būna labai individualūs - vienam žmogui su 35 % darbingumu tiks viena veikla, kitam - visiškai kita.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Kokius darbus galima dirbti esant 35 % darbingumo?

Darbo pasirinkimas priklauso nuo to, kokia yra pagrindinė sveikatos problema. Vis dėlto yra keletas sričių, kurios dažnai tinkamos dalinai darbingiems asmenims, jei būklė stabili ir nekliudo konkrečiai veiklai.

Biuro ir administracinis darbas

Tai viena dažniausių sričių, kur gali dirbti asmuo su sumažintu darbingumu. Tokie darbai dažniausiai nereikalauja didelio fizinio krūvio, todėl tinkami, jei žmogus gali sėdėti, naudotis kompiuteriu, skaityti, rašyti ar vykdyti telefonines užklausas. Tai gali būti: dokumentų tvarkymas, duomenų suvedimas, pagalbinis biuro administravimas, registratūros darbas, atsakymas į klientų laiškus ar skambučius.

Jeigu yra psichikos ar neurologinių sutrikimų, svarbu, kad darbas būtų lėtas, neperkrautas, be spaudimo, galima būtų padaryti pertraukų.

Nuotolinis darbas

Jei žmogui sunku judėti ar keliauti į darbo vietą, gali puikiai tikti darbas iš namų. Tokiais atvejais galima dirbti: turinio kūrėju (rašymas, redagavimas, tinklaraščiai), klientų aptarnavime internetu, socialinių tinklų administravime, virtualiu asistentu, interneto svetainių ar el. parduotuvių administravime. Tokio darbo pranašumas - lankstumas ir galimybė prisitaikyti darbo laiką pagal savijautą.

Lengvas rankinis arba techninis darbas

Kai kurie asmenys gali dirbti darbus, kuriuose nereikia sunkaus fizinio krūvio, tačiau būtinas smulkus judesių tikslumas ar tam tikras ritmas. Tai gali būti: rankų darbo gaminiai (pakavimas, rūšiavimas, etikečių klijavimas), siuvimo ar mezgimo darbai, smulkios surinkimo operacijos (jei nėra smulkiosios motorikos problemų). Toks darbas dažnai atliekamas socialinėse įmonėse arba pritaikytose darbo vietose.

Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje

Valymo, skalbimo ar pagalbiniai darbai

Kai kuriems žmonėms su sumažintu darbingumu tinka lengvi valymo ar pagalbiniai darbai, jei tai leidžia jų sveikata. Pavyzdžiui, jei nėra sąnarių ar kvėpavimo problemų, jie gali dirbti: biurų ar parduotuvių valytojais, skalbėjais ar lygintojais, virtuvės pagalbiniais darbuotojais, sandėlio darbuotojais be didelio fizinio krūvio. Tokie darbai dažnai atliekami pagal supaprastintą grafiką - pvz., 2-4 val. per dieną, priklausomai nuo sveikatos.

Ką svarbu žinoti darbdaviui?

Darbdaviai, priimdami darbuotoją su 35 % darbingumo lygiu, turi atsižvelgti į NDNT pažymoje nurodytus apribojimus. Jei asmuo neturi teisės kelti daugiau nei 5 kg arba dirbti stovint ilgiau nei 15 min., darbo vieta turi būti pritaikyta. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Sveikatos priežiūros įstaigos išvada dėl neįgaliojo galimybės dirbti konkretų darbą privaloma darbdaviui ir darbuotojui.

Taip pat svarbu žinoti, kad darbdavys gali gauti: subsidijas už darbo vietos pritaikymą, kompensacijas už atlyginimą ar darbo vietos įrangą, padidinti įmonės socialinį atsakingumą įdarbindamas riboto darbingumo asmenį. Tai reiškia, kad tokie darbuotojai ne tik gali būti naudingi, bet ir padeda įmonei gauti papildomą naudą.

Įdarbinimas subsidijuojant: kas tai ir kam reikalingas?

Skatindama neįgaliųjų įsidarbinimą, valstybė subsidijuoja jų darbo vietas. Tai reiškia, kad darbdaviui už darbuotoją mokama subsidija, o darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis ir mokėjimo trukmė priklauso nuo žmogaus darbingumo lygio. Įdarbinimo subsidijuojant priemonė padeda darbdaviams rasti tinkamą darbuotoją, užpildyti trūkstamas darbo vietas ir dar už tai gauti pinigus. Taip pat tai - ir pagalba darbuotojams, nes subsidijų paskatinti darbdaviai įdarbina socialiai pažeidžiamus, nekvalifikuotus darbuotojus, ilgalaikius bedarbius, kurių be šio paskatinimo galbūt net neįdarbintų.

Remiantis informacija Užimtumo tarnybos svetainėje, darbdaviams, įdarbinusiems tarnybos siūlytus asmenis, yra mokama subsidija darbo užmokesčiui, t. y. jie atgauna dalį darbuotojui mokamo atlyginimo.

Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: istorinė apžvalga

Kas gali dalyvauti priemonėje?

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė aiškino, kad įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali dalyvauti asmenys, registruoti Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu. Ji nurodė, kad prioritetas yra skiriamas vidutinių arba ribotų įsidarbinimo galimybių darbo ieškantiems asmenims, turintiems du ir daugiau darbo rinkoje papildomo rėmimo požymių, numatytų Užimtumo įstatyme. Taip pat pirmumas yra teikiamas niekada priemonėse nedalyvavusiam ar ilgesnį laiką Užimtumo tarnyboje registruotam gyventojui.

Darbdaviai taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pvz.: jie negali turėti įsiskolinimų, sankcijų, baudų, negali būti likviduojami, bankrutuojantys ir kt. „Darbdaviui pateikus paraišką dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo, Užimtumo tarnyba įvertina, ar yra registruotų darbo ieškančių asmenų, kurių turima kvalifikacija ar kompetencija atitinka darbdavio nurodytus reikalavimus“, - komentavo atstovė.

Už ką, kiek laiko ir kokios subsidijos mokamos?

Pasak Užimtumo tarnybos, 75 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai: neterminuotai įdarbina bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas iki 25 proc. dalyvumo lygis arba sunkaus neįgalumo lygis; iki 36 mėn. įdarbina asmenis, kuriems yra suteiktas pabėgėlio statusas; iki 36 mėn. įdarbina asmenis, kuriems yra suteikta papildoma ar laikinoji apsauga; iki 36 mėn. įdarbina asmenis, turinčius teisę gauti laikinąją apsaugą iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo.

60 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai: iki 36 mėn. įdarbina bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas 30-40 proc. dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis.

50 proc. apskaičiuotų lėšų darbdavys atgauna, kai iki 6 mėn. įdarbina: bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia ir kuriems yra nustatytas 45-55 proc. dalyvumo lygis arba lengvo neįgalumo lygis; nekvalifikuotus bedarbius; bedarbius, neturinčius neformaliu būdu įgytos pripažintos kompetencijos; ilgalaikius bedarbius iki 25 metų su nedarbo trukme ilgesne kaip 6 mėnesiai; ilgalaikius bedarbius nuo 25 metų su nedarbo trukme ilgesne kaip 12 mėnesių; vyresnius kaip 45 metų bedarbius; ir kitas prioritetines grupes.

Ką reiškia priemonės dalyvavimo sąlygos ir pasekmės darbuotojui?

Aptardama minėtą atvejį M. Jankauskienė pabrėžė, kad subsidija darbo užmokesčiui yra skiriama ir mokama darbdaviui, todėl darbuotojui jokiu atveju subsidijų Užimtumo tarnybai grąžinti nereikia. Vis tik darbuotojas, subsidijos mokėjimo laikotarpiu išėjęs iš darbo savo noru, t. y. nutraukęs dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje be svarbių priežasčių, netenka bedarbio statuso 6 mėnesiams, o tuo pačiu ir bedarbiui mokamos išmokos.

Nebent įdarbinimo subsidijuojant priemonė yra taikoma neterminuotai - tuomet ši nuobauda yra netaikoma. Be to, įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavę asmenys, išskyrus išimtis, pakartotinai dalyvauti priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo paskutinės dalyvavimo šioje priemonėje dienos.

Vis tik, jei darbuotojas iš darbo išeina dėl svarbios priežasties - ligos, karo prievolės, įstatymo pareigų vykdymo ar darbdaviui pripažinus, kad išbandymo rezultatai nėra patenkinami - bedarbio statusas iš darbuotojo nėra atimamas, aiškino Užimtumo tarnybos atstovė.

Pasak M. Jankauskienės, darbdaviai, įgyvendinantys įdarbinimo subsidijuojant priemonę ir per 6 mėnesius atleidę iš darbo bent vieną Užimtumo tarnybos siųstą asmenį, pakartotinai dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant priemonėje gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių, baigus mokėti nurodytą subsidiją. Ji įvardijo, kad šis draudimas 12 mėn. darbdaviui nėra taikomas, kai darbuotojai yra atleidžiami: šalims susitarus dėl išbandymo; darbuotojo iniciatyva; dėl darbuotojo kaltės; nesant darbo sutarties šalių valios; asmeniui pradėjus dirbti pagal kitą darbo sutartį; darbuotojui mirus.

Profesinis mokymas, pameistrystė ir kitos aktyvios priemonės

Siekiant įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančią kvalifikaciją ir kompetencijas, dosniau remiamas profesinis mokymas. Tai aktualu, kai bedarbis nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai arba pakeisti profesiją. Naujai kvalifikacijai įgyti Užimtumo tarnyba gali skirti iki 2,8 tūkst. eurų, o kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti - iki 1,4 tūkst. Siekiantiems įgyti aukštos pridėtinės vertės kvalifikaciją, finansavimas gali siekti iki 5,6 tūkst. eurų, o aukštos pridėtinės vertės kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti - iki 2,8 tūkst. Pameistrystė yra būdas mokytis profesijos dirbant konkrečioje darbo vietoje. Darbdavys gali gauti 70 proc. dydžio subsidiją pameistrio darbo užmokesčiui, bet ne daugiau nei 910 eurų bruto.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas gali būti taikomas kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: pavyzdžiui, profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, įdarbinimas subsidijuojant, stažuotė ar kitos priemonės. Asmeniui kompleksiškai taikomų priemonių finansavimo suma nuo 2023 m. pradžios galės siekti iki 26 tūkst. eurų.

Išmokos, socialinės garantijos ir būsto pritaikymas

Žmogus, turintis 35 % darbingumą, gali ne tik dirbti, bet ir gauti tam tikras išmokas ar lengvatas. Tarp jų: neįgalumo pensija ar socialinė pašalpa, jei pajamos mažos, kelionės ir vaistų kompensacijos, prioritetas į socialinius būstus ar pagalbą buityje, galimybė gauti paslaugas iš socialinių įmonių ar įdarbinimo programų.

Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, reikėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą. Nedarbo socialinio draudimo išmoką gauti galima tuo atveju, jeigu per paskutinius 30 mėnesių iki registravimosi Užimtumo tarnyboje asmuo turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą. Jei darbo netekęs žmogus turi reikiamą stažą, nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius.

Būsto pritaikymas ir techninės pagalbos priemonės: neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Egzistuoja ir galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras.

Darbo kodekso garantijos neįgaliesiems

Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

Ne visas darbo laikas - darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle. Teisė dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu.

Darbdavys turi pareigą tenkinti darbuotojo prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę, dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų.

Darbo pasiūlymai neįgaliesiems ir praktinės galimybės

Yra įvairių darbo pasiūlymų, kurie tinka neįgaliesiems, turintiems 35 procentų darbingumą. Dažnai siūlomas darbas: administracinių patalpų valymas nepilnu etatu; lanksčios darbo valandos; darbas puikiai tinka studentams, senjorams, ar neįgalumą turintiems asmenims. Valymo operatoriaus (-ės) gamybinių, administracinių, serviso patalpų valymas rankiniu būdu arba plovimo mašina. Prekybinės salės stebėjimas, materialinių vertybių (prekių priežiūra) saugojimas. Darbo vieta skirta neįgalumą turintiems asmenims (0 - 50 proc.). Patalynės, darbo drabužių rūšiavimas, skirstymas (stovimas darbas). Darbo vieta pritaikyta neįgaliam asmeniui. Gali kreiptis asmenys, kuriems nustatytas 0 - 40 proc.

Taip pat siūlomas skalbinių skalbimas: skalbinių pakrovimas į skalbimo mašiną - programos pajungimas - skalbinių išėmimas į vežimą. Darbo vieta pritaikyta ir neįgaliam asmeniui.

Reikalingi darbininkai šaldymo įrangos gamybos cechui. Darbo pobūdis: medžiagų komplektavimas, įrangos surinkimas, pakavimas ir t. t. Patirtys nėra būtina, norinčius dirbti apmokome. Siūlomas smulkių gaminių (baldų furnitūros) pakavimas. Pirmenybė teikiama neįgaliesiems asmenims (darbingumo lygis iki 25 proc.).

Nauji vertinimo modeliai ir 2024-2026 m. pokyčiai

Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos. Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui.

Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje. Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis.

Vertinant neįgalumą, atsižvelgiama į žmogaus gebėjimą judėti ir orientuotis tiek namų aplinkoje, tiek viešose erdvėse; analizuojamas savarankiškumas kasdienėse veiklose; svarbus ir bendravimo aspektas; ne mažiau reikšmingas ir gyvenamosios aplinkos klausimas: ar žmogus gali gyventi savarankiškai, ar jam būtini būsto pritaikymo sprendimai ar nuolatinė pagalba. Šios sritys leidžia suformuoti realų pagalbos poreikio paveikslą, o ne vien formalią kategoriją.

Išankstinė registracija į NDNT: siuntimas

Neįgaliųjų įdarbinimo tikslai ir valstybės siekiai

Neįgaliesiems integruotis į darbo rinką gali būti sudėtinga, tačiau Lietuvoje yra įvairių priemonių ir programų, skirtų padėti jiems rasti darbą ir sėkmingai dirbti. Skatindama neįgaliuosius aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.

Visos reikiamos paslaugos ir priemonės - darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas, įdarbinimas subsidijuojant - sukurs vienodas sąlygas žmonėms su negalia dirbti atviroje darbo rinkoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi tikslą, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 m. - 47 proc.

Išmokos ir pensijos - kas svarbu žinoti

Neįgalumo išmokos ir pensijos skiriamos pagal NDNT sprendimus. Jei turite stažą (socialinio draudimo įmokas mokėjote): kreipiatės į „Sodrą“ dėl netekto darbingumo pensijos. Jei neturite stažo (pvz., negalia nuo vaikystės): kreipiatės į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl šalpos pensijos. Pirmas žingsnis - NDNT sprendimas. Neįgalumo ar darbingumo netekimo lygį nustato NDNT - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.

Jeigu jūsų darbingumo lygis pasikeičia - būtina iš naujo kreiptis dėl išmokos perskaičiavimo. Jei nesutinkate su NDNT sprendimu - galite jį apskųsti.

Praktiniai patarimai asmeniui su 35 % darbingumu

  1. Pasisitikrinkite NDNT pažymoje nurodytus apribojimus ir turėkite jų kopiją darbo pokalbiui.
  2. Tikslinkite darbo sąlygas darbdaviui - aptarkite galimybę dirbti ne visu etatu, nuotoliniu būdu ar lanksčiu grafiku.
  3. Siekite profesinio mokymo ar pameistrystės - kvalifikacijos kėlimas didina įsidarbinimo galimybes.
  4. Domėkitės Užimtumo tarnybos priemonėmis: įdarbinimas subsidijuojant, darbo vietos pritaikymas, subsidijos darbo asistento išlaidoms.
  5. Jeigu prireikia finansinės pagalbos ar išmokų, kreipkitės į „Sodrą“ arba savivaldybės socialinę paramą - pirmas žingsnis yra NDNT sprendimas.
Priemonė Kas gaunama Tipiniai gavėjai
Subsidija darbo užmokesčiui 50-75% atlyginimo kompensacija Įdarbinami neįgalieji, pabėgėliai, papildomos grupės
Darbo vietos pritaikymas Iki keliasdešimt tūkst. eurų (priklausomai nuo poreikio) Įmonės, priimančios neįgaliuosius
Subsidija darbo asistento išlaidoms 62% minimalios valandinės algos už asistento laiką Darbuotojai, kuriems reikalingas darbo asistento palaikymas

Darbingumo lygis 35 % nėra kliūtis dirbti - tai tik ženklas, kad reikia atidžiau rinktis veiklą, kurios žmogus imsis. Tinkamai pritaikytos darbo sąlygos, aiškūs sveikatos apribojimai ir supratingas darbdavys - visa tai leidžia žmogui būti aktyviu visuomenės nariu net ir su ribotu darbingumu.

tags: #darbas #su #35 #darbingumu #vaisvydava