Darbo teisės aktai Lietuvoje numato tam tikras garantijas ir lengvatas asmenims, turintiems ribotą darbingumą. Skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti, valstybė yra numačiusi nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų. Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
Darbingumo lygio nustatymas
Remiantis LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 str. 3 d., Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba). Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais. Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.
Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu. Jei asmeniui nustatoma 30-55 % darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu. Kai žmogui nustatomas 35 procentų darbingumo lygis, tai reiškia, kad jis laikomas iš dalies darbingas. Tai nėra visiškas nedarbingumas - priešingai, tai rodo, kad asmuo vis dar gali dirbti, tačiau jo galimybės yra ribotos dėl sveikatos būklės.
Darbo laiko režimas ir galimybė dirbti ne visą darbo laiką
Darbingumo Lygio Nustatymas apima ir rekomendacijas dėl darbo laiko trukmės. Riboto darbingumo asmenims darbo laiko trukmė nustatoma pagal medicinos arba neįgalumą nustačiusios komisijos išvadą. Taigi, jeigu Tarnybos išvadoje yra įrašyta nuostata, jog darbuotojui rekomenduojama nustatyti ne visą darbo dienos ar savaitės darbo laiką, tai darbuotojas gali pasinaudoti Tarnybos rekomendacijomis dėl darbo laiko trukmės sumažinimo bei pateikti darbdaviui rašytinį reikalavimą dėl darbo laiko trukmės sumažinimo Tarnybos nustatytomis sąlygomis.
Pagal LR Darbo kodekso 40 str. 6 d. darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Darbo teisės garantijos neįgaliam darbuotojui
Darbdavys turi kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas (DK 158 str.). Vadovaujantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principais neįgaliesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą darbo sąlygų sudarymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos (DK 26 str. 2 d. 6 p.).
Darbo kodekso 2 ir 26 str. numato, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, jeigu darbuotojo prašymas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pagrįstas darbuotojo sveikatos būkle, neįgalumu. Teisė dirbti nuotoliniu būdu - dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu, todėl jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą neįgalumu (DK 52 str.).
Darbo kodeksas reglamentuoja ir darbo sutarties nutraukimą dėl svarbios priežasties (DK 56 str.), ilgesnį įspėjimo terminą nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 str.) bei galimybę darbdaviui nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti savo pareigų (DK 60 str. 1 d.).
Kasmetinės atostogos ir nemokamos atostogos
Vadovaujantis LR Darbo kodekso 138 str. 1 d., neįgaliems darbuotojams suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos (DK 126 str.).
Jei darbuotojas turi negalią, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Jos turi būti ne trumpesnės nei darbuotojas prašo, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų. Jeigu darbdaviui pateikiama sveikatos priežiūros įstaigos išvada, nemokamos atostogos turi būti suteiktos tokiam laikui, kokį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga (DK 137 str. 1 d.). Teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis numatyta ir asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai (DK 128 str. 5 d.).
Taip pat skaitykite: Slaugytojos patirtis Anglijoje
Darbo skelbimai ir diskriminacijos prevencija
Darbo skelbimuose draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę asmenims dėl jų lyties, amžiaus, negalios, tautybės, socialinės padėties ir kitų tapatybės bruožų, nurodytų Lygių galimybių įstatyme. Venkite perteklinių, su darbo funkcijomis nesusijusių reikalavimų, kurie galėtų sukurti papildomų kliūčių asmenims su negalia įsidarbinti ir užkirsti kelią daliai kandidatų (-čių) pretenduoti į darbo vietą, pavyzdžiui, reikalavimo turėti nuosavą automobilį.
Venkite aprašymų, kurie galėtų demotyvuoti kai kuriuos kandidatus (-es) nuo paraiškos teikimo, pavyzdžiui, „siūlome darbą jauname ir dinamiškame kolektyve“. Venkite nuotraukų ar vaizdų, kurie galėtų sudaryti įspūdį, kad ieškomi (-os) tik tam tikros lyties, amžiaus darbuotojai (-os), ypač profesijose, kurios yra stereotipiškai siejamos su viena lytimi. Kai darbo skelbimas nebus diskriminacinis? Darbo skelbimas, kuriame nurodoma ieškomo(s) darbuotojo(s) lytis, amžius, tautybė ar kt., nebus laikomas diskriminaciniu tik tuo atveju, jeigu šis tapatybės bruožas yra būtinas ir esminis siūlomam darbui atlikti.
Užtikrinkite, kad informacija apie siūlomą darbą būtų pateikta įvairiais prieinamais būdais - raštu, lengvai suprantama ir lengvai skaitoma kalba, garsine informacija. Darbo skelbime nurodykite ne tik telefono numerį skambinti, bet ir galimybę kreiptis SMS žinute ar elektroniniu paštu. Darbo skelbime paminėkite, kad kandidatui (-ei) darbo pokalbio metu gali būti sudaryta galimybė pasinaudoti gestų kalbos vertėjų paslaugomis. Lietuvoje šiam tikslui skirti valstybiniai lietuvių gestų kalbos vertėjų centrai.
Darbo galimybės asmenims su 35 % darbingumu
Ar galima dirbti, kai darbingumas 35 %? Taip, dirbti galima, tačiau tai priklauso nuo konkrečių apribojimų, nurodytų gydytojų ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) pažymoje. Asmuo su 35 % darbingumu gali dirbti tiek pilnu, tiek ne visu etatu, bet tik tuomet, jei darbo sąlygos atitinka jo sveikatos galimybes. Dažniausiai tokie asmenys gali dirbti lengvesnius, mažiau fiziškai ar psichologiškai reikalaujančius darbus.
Reikia atkreipti dėmesį, kad nedarbingumo lygis pats savaime neuždraudžia dirbti, tačiau riboja galimybes dirbti tam tikrą darbą. Jei žmogus laikomas pavojingu sau ar kitiems eismo dalyviams ar kolegoms dėl savo būklės, tai gali būti pagrindas jo veiklą riboti. Tačiau dažnu atveju žmogus gali būti visavertis darbuotojas, jei jam sudaromos tinkamos sąlygos.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje: istorinė apžvalga
Kokie darbai nerekomenduojami ar net draudžiami?
Darbingumo lygis 35 % dažniausiai nustatomas asmenims, kuriems yra viena ar keli reikšmingi sveikatos sutrikimai - pvz., neurologinės ligos, širdies problemos, psichikos sutrikimai ar motorikos sutrikimai. Todėl gali būti nurodyta, kad žmogus negali dirbti:
- sunkaus fizinio darbo (ypač jei reikia kelti daiktus ar ilgai stovėti),
- darbo su pavojingais įrenginiais ar aukštyje,
- streso ir didelės atsakomybės reikalaujančių užduočių,
- ilgalaikio darbo prie kompiuterio ar reikalaujančio susikaupimo, jei nustatyti neurologiniai ar psichologiniai sutrikimai,
- darbo, reikalaujančio nuolatinio bendravimo, jei yra bendravimo ar elgesio sutrikimų.
Šie apribojimai būna labai individualūs - vienam žmogui su 35 % darbingumu tiks viena veikla, kitam - visiškai kita.
Kokius darbus galima dirbti esant 35 % darbingumo?
Darbo pasirinkimas priklauso nuo to, kokia yra pagrindinė sveikatos problema. Vis dėlto yra keletas sričių, kurios dažnai tinkamos dalinai darbingiems asmenims, jei būklė stabili ir nekliudo konkrečiai veiklai.
Biuro ir administracinis darbas
Tai viena dažniausių sričių, kur gali dirbti asmuo su sumažintu darbingumu. Tokie darbai dažniausiai nereikalauja didelio fizinio krūvio, todėl tinkami, jei žmogus gali sėdėti, naudotis kompiuteriu, skaityti, rašyti ar vykdyti telefonines užklausas. Tai gali būti: dokumentų tvarkymas, duomenų suvedimas, pagalbinis biuro administravimas, registratūros darbas, atsakymas į klientų laiškus ar skambučius. Jeigu yra psichikos ar neurologinių sutrikimų, svarbu, kad darbas būtų lėtas, neperkrautas, be spaudimo, galima būtų padaryti pertraukų.
Nuotolinis darbas
Jei žmogui sunku judėti ar keliauti į darbo vietą, gali puikiai tikti darbas iš namų. Tokiu atveju galima dirbti: turinio kūrėju (rašymas, redagavimas, tinklaraščiai), klientų aptarnavime internetu, socialinių tinklų administravime, virtualiu asistentu, interneto svetainių ar el. parduotuvių administravime. Tokio darbo pranašumas - lankstumas ir galimybė prisitaikyti darbo laiką pagal savijautą.
Lengvas rankinis arba techninis darbas
Kai kuriems asmenims gali tikti darbai, kuriuose nereikia sunkaus fizinio krūvio, tačiau būtinas smulkus judesių tikslumas ar tam tikras ritmas. Tai gali būti: rankų darbo gaminiai (pakavimas, rūšiavimas, etikečių klijavimas), siuvimo ar mezgimo darbai, smulkios surinkimo operacijos (jei nėra smulkiosios motorikos problemų). Toks darbas dažnai atliekamas socialinėse įmonėse arba pritaikytose darbo vietose.
Valymo, skalbimo ar pagalbiniai darbai
Kai kuriems žmonėms su sumažintu darbingumu tinka lengvi valymo ar pagalbiniai darbai, jei tai leidžia jų sveikata. Pavyzdžiui, jei nėra sąnarių ar kvėpavimo problemų, jie gali dirbti: biurų ar parduotuvių valytojais, skalbėjais ar lygintojais, virtuvės pagalbiniais darbuotojais, sandėlio darbuotojais be didelio fizinio krūvio. Tokie darbai dažnai atliekami pagal supaprastintą grafiką - pvz., 2-4 val. per dieną, priklausomai nuo sveikatos.
Parama darbdaviams įdarbinant neįgaliuosius
Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą. Yra galimybė pasinaudoti subsidijomis darbo užmokesčiui. Taip pat galima gauti subsidiją darbo vietos steigimui ir pritaikymui. Įdarbinant žmogų su negalia, darbdavys taip pat gali gauti subsidiją jo darbo vietos steigimui ar pritaikymui.
Paraiškose planuojamoms darbo vietoms steigti subsidijos dydis vienai darbo vietai 2022 metais negali viršyti 22 tūkst. eurų. Subsidijos lėšos gali būti skiriamos: įsigyti, montuoti ir pritaikyti darbo priemones arba techninės pagalbos priemones, steigiant darbo vietą darbuotojui su negalia; remontuoti arba pritaikyti darbdaviui priklausančias patalpas, reikalingas darbo vietai įrengti (iki 50 proc.).
Užimtumo tarnyba interneto svetainėje www.uzt.lt skelbia paraiškų atranką. Darbdavys turi pateikti paraišką tame Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje, kurio teritorijoje planuoja steigti darbo vietą. Komisija vertina paraiškas pagal nustatytus kriterijus, tvirtinamas finansuojamų darbo vietų steigimo projektų sąrašas ir darbdavys, kurio paraiška patvirtinama, kviečiamas pasirašyti sutartį. Po to darbdavys įsteigia ar pritaiko darbo vietą ir įdarbina žmogų su negalia.
Naujovės nuo 2024 m. sausio 1 d.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigalios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Darbingo ir pensinio amžiaus žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc.
„Nustačius dalyvumo lygį neįgalieji nepraras teisės dirbti, todėl ir toliau galės sudaryti darbo sutartis ir dirbti jų sveikatą atitinkančiomis darbo sąlygomis“, - akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Praktiniai patarimai darbdaviams
Išankstinis požiūris, kad darbuotojas su negalia dėl savo sveikatos problemų negalės atlikti darbo ar tai darys nepakankamai gerai, nes jam trukdys negalia - gana dažnas. Tačiau sėkmingi įdarbinimo pavyzdžiai rodo, kad žmogus su negalia, pritaikius jam darbo vietą, dažnu atveju yra labai motyvuotas ir lojalus darbuotojas, sėkmingai kuriantis pridėtinę vertę. Darbdaviai, priimdami darbuotoją su 35 % darbingumo lygiu, turi atsižvelgti į NDNT pažymoje nurodytus apribojimus. Jei asmuo neturi teisės kelti daugiau nei 5 kg arba dirbti stovint ilgiau nei 15 min., darbo vieta turi būti pritaikyta.
Taip pat svarbu žinoti, kad darbdavys gali gauti: subsidijas už darbo vietos pritaikymą, kompensacijas už atlyginimą ar darbo vietos įrangą, padidinti įmonės socialinį atsakingumą įdarbindamas riboto darbingumo asmenį. Tai reiškia, kad tokie darbuotojai ne tik gali būti naudingi, bet ir padeda įmonei gauti papildomą naudą.
Išmokos ir socialinės garantijos
Žmogus, turintis 35 % darbingumą, gali ne tik dirbti, bet ir gauti tam tikras išmokas ar lengvatas. Tarp jų: neįgalumo pensija ar socialinė pašalpa, jei pajamos mažos, kelionės ir vaistų kompensacijos, prioritetas į socialinius būstus ar pagalbą buityje, galimybė gauti paslaugas iš socialinių įmonių ar įdarbinimo programų. Svarbu, kad visa informacija apie darbingumo lygį būtų žinoma ir Užimtumo tarnybai, jei ieškomas darbas per ją.
Trumpa lentelė: dažnos galimos darbo sritys asmenims su 35 % darbingumu
| Darbo sritis | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Biuro ir administracinis | Dokumentų tvarkymas, duomenų suvedimas, registratūra |
| Nuotolinis darbas | Turinio kūrimas, klientų aptarnavimas internetu, virtualus asistentas |
| Lengvas rankinis/techninis | Pakavimas, surinkimas, siuvimas |
| Valymo/pagalbiniai darbai | Biurų valymas, skalbimas, virtuvės pagalbiniai |
Darbo jėgos paklausa per metus išaugo 78 procentais. Tikėtina, kad šiemet kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Įdarbinant asmenis su ribotu darbingumu, darbdaviai gali ne tik sumažinti trūkumą, bet ir gauti finansinę bei socialinę naudą.
tags: #darbas #darbingumo #lygio #neigaliems