Socialinės įmonės - tai pelno siekiančios privarios įmonės, kurių veiklos pagrindiniai tikslai yra socialiniai, pavyzdžiui, užimtumo didinimas, aplinkosauga ar neįgaliųjų socialinė integracija. Skirtingai nuo įprastos verslo įmonės, socialinė įmonė įgyvendina socialinius tikslus ne per labdarą ar kitas išmokas iš gautų pajamų, bet savo kasdiene veikla.
Socialinių įmonių apibrėžimas, ypatybės ir EMES kriterijai
Europoje ir mokslinėje literatūroje dažnai remiamasi Europos mokslininkų tinklo (EMES) kriterijais, apibūdinančiais „idealų“ socialinės įmonės tipą. Socialinės įmonės tikslas - nauda visuomenei. Socialinė įmonė pasižymi pelno neskirstymu arba limituotu uždirbto pelno paskirstymu. Dažniausiai socialinės įmonės pagal savo juridinį statusą yra pelno nesiekiančios įmonės. Tačiau dalis pelningai veikiančių socialinių įmonių pelną gali tinkamai paskirstyti.
Socialinėse įmonėse pelnas yra investuojamas į socialinės integracijos projektus. Jis atitenka kitiems socialiai atskirtiems asmenims. Socialinėje įmonėje sprendimai priimami neatsižvelgiant į nuosavybės teises. Priimant sprendimus dalyvauja įmonės darbuotojai, praktikos vadovai, savanoriai, taip pat socialinės, profesinės integracijos programų dalyviai bei įmonės klientai.
Socialinė įmonė vykdo ekonominę veiklą. Socialinėje įmonėje integruojamas mokamas darbas. Socialinė įmonė pasižymi dideliu autonomiškumu. Socialinės įmonės veikla patiria ekonominę riziką. Finansinė gerovė ir išlikimas tiesiogiai priklauso nuo įmonės darbuotojų gebėjimo produktyviai dirbti ir siekti finansinio stabilumo, pajamų ir išlaidų balanso. Socialinė įmonė yra piliečių iniciatyvos rezultatas ir yra atvira įvairių šalių dalyvavimui.
Veiklos sritys ir pavyzdžiai
Socialinių įmonių veiklos formos yra daug platesnio spektro: jos gali būti steigiamos darbo integracijai, vietos bendruomenės vystymui, aplinkos apsaugai, kultūros plėtrai, etiškam finansų naudojimui skatinti, socialinėms paslaugoms teikti ir pan. Socialinės įmonės didina socialiai naudingų prekių gamybą, didina paslaugų prieinamumą ir mažina skurdą. Jos turi didelį teigiamą išorinį poveikį: didina vietos bendruomenės gerovę, socialinį kapitalą ir sprendžia atskirties problemas. Padeda didinti užimtumo lygį, nes siūlo darbą tiems, kurie patiria sunkumų darbo rinkoje.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Pirmosios socialinės įmonės atsirado 1980 m. Prancūzijoje. 1991 metais Italijoje buvo teisiškai įtvirtinti „socialinio solidarumo kooperatyvai“, vėliau pavadinti „socialiniais kooperatyvais“. Greitai pasekė kitos šalys: Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija. Prancūzijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Graikijoje pagrindinės įtvirtintos socialinių įmonių teisinės formos - kooperatyvai ir asociacijos. Belgija, Jungtinė Karalystė ir Italija pasirinko platesnius modelius socialinėms įmonėms funkcionuoti.
Pavyzdžiai Lietuvoje: Lietuvos socialinių įmonių modelyje yra tam tikri ypatumai - socialinės įmonės buvo remiamos vienos formos, pvz., neįgaliųjų darbo integracijos socialinės įmonės; šiuo metu socialinių įmonių modeliu Lietuvoje vis labiau domimasi ir diskutuojama.
Teisinis reglamentavimas ir statuso suteikimas
Socialinės įmonės statusą juridiniam asmeniui ar jo padaliniui jo prašymu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikia Vyriausybės įgaliota institucija. Jeigu socialinės įmonės statusas nesuteikiamas, tas pats juridinis asmuo ar jo padalinys gali iš naujo kreiptis ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo. Jeigu socialinės įmonės statusas buvo panaikintas pagal įstatymo nuostatas ir reikalavimai pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai įvykdyti, tas pats juridinis asmuo ar jo padalinys gali iš naujo kreiptis ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo sprendimo panaikinti priėmimo dienos.
Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo socialinės įmonės statusu, parengtos Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo pataisos. Siūloma skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų įdarbinimą, skatinti jų grįžimą į darbo rinką, socialinę integraciją, mažinti socialinę atskirtį.
Valstybinė parama ir lengvatos
Socialinėms įmonėms valstybės pagalbą teikia Užimtumo tarnyba: subsidijos tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo užmokesčiui (50-75 % jo dydžio, ne didesnio už dvi minimalias mėnesines algas, už neįgaliuosius ši subsidija mokama neterminuotai, už kitų tikslinių grupių darbuotojus - ne ilgiau kaip dvejus metus) ir nuo jo priskaičiuotoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms, šių darbuotojų mokymo išlaidoms, neįgaliųjų darbo vietoms, priemonėms ir aplinkai pritaikyti, gamybinėms ir poilsio patalpoms įsteigti ar pritaikyti, papildomoms administracinėms, transporto, gestų kalbos vertėjo išlaidoms.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Norint gauti socialinės įmonės statusą, suteikiantį pranašumą konkurencinėje aplinkoje, reikia įdarbinti ne mažiau kaip keturis negalią turinčius asmenis. Per visą socialinės įmonės egzistavimo laiką, darbuotojų, priklausančių tikslinėms grupėms, darbo užmokestis gali būti kompensuojamas iš ES fondų. Priklausomai nuo tikslinės grupės, kompensuojama nuo 50 iki 75 proc. jo darbo užmokesčio.
Per vienus metus galima pasinaudoti finansine parama darbo vietoms steigti be banko garantijos. Socialinės įmonės statusą turinčiai bendrovei gali būti taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas ir išskirtinės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pagal įstatymą perkančios organizacijos per metus ne mažiau kaip 5 proc. supaprastintų viešųjų pirkimų turi atlikti iš socialinių įmonių.
Socialinio verslo statusas ir poveikio vertinimas
2024 10 09 d. Ekonomikos ir inovacijų ministrė patvirtino Socialinio verslo subjekto statuso (SVV) įgijimo ir netekimo tvarkos aprašą. Jame nurodoma, kad SVV subjektas, siekiantis įgyti socialinio verslo subjekto statusą, be kitos informacijos, savo svetainėje turi nurodyti: informaciją apie socialinį arba (ir) aplinkosauginį poveikį, socialinio verslo misiją, vykdomas ar planuojamas veiklas; poveikiui kurti reikalingus išteklius; poveikio matavimo indikatorius ir planuojamus poveikio rezultatus - trumpo (0-3 metų), vidutinio (3-5 metų) ir ilgojo laikotarpio (daugiau nei 5 metų) poveikį.
Socialinis poveikis dažniausiai apibūdinamas kaip teigiamas ir reikšmingas pokytis, lemiantis socialinių aplinkybių (darbo, pajamų, gyvenimo kokybės, nuostatų, emocinės būklės, gebėjimų ir t.t.) pasikeitimą. Taigi, poveikį išmatuoti nėra lengva, nes kai kurie poveikio rodikliai gali būti tik subjektyviai.
Įvadiniai mokymai komandai: mokymuose aptariama socialinio poveikio sąvoka, SMART veiklų, rezultatų, poveikio rodikliai ir jų skirtumai, įrankiai, kuriais vertinamas poveikis: TOC pokyčių teorija, LogFrame bei Impact Canvas, „Key Impact Pathways“ (KIP) rodikliai; pristatomos Europos komisijos ir OECD rekomendacijos poveikiui matuoti, NESTA SoE 5 metodika. Konsultacijos rengiant praktinę poveikio vertinimo metodiką jūsų įstaigai.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Socialiniai tyrimai: pradiniai tyrimai, socialiniai ir ekonominiai tyrimai, socialinio poveikio vertinimai
EVRK (NACE) klasifikacija ir jos reikšmė socialinių įmonių veikloms
Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK) yra esminis įrankis, leidžiantis suskirstyti visus šalies ūkio subjektus į kategorijas. Tai leidžia rinkti įvairius duomenis pagal veiklos rūšis, įskaitant gyventojų, produkcijos, užimtumo, žemės ūkio ir pajamų duomenis. EVRK parengtas pagal Statistinį Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių - NACE Rev. 2. NACE 2 red. rengia Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas). Jis yra susijęs su Jungtinių Tautų tarptautiniu standartiniu gamybiniu visų ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (ISIC 4 red.).
Pirmieji 4 EVRK ženklai atitinka tų pačių ekonominės veiklos rūšių kodus NACE, t. y. EVRK 2 red. nustato atskirų kategorijų veiklos sritis, kodus, pavadinimus. EVRK 2.1 red. taip pat parengtas pagal Europos Sąjungos Statistikos Tarnybos paruoštą klasifikatorių NACE rev. 2.1. EVRK nustato atskirų kategorijų veiklos sritis, kodus, pavadinimus.
Socialinės paslaugos ir EVRK: nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimai, kuriais įtvirtinta nauja socialinių paslaugų teikėjų grupė. Pagalbos į namus ir laikino atokvėpio paslaugos turi būti akredituotos Socialinės priežiūros, laikino atokvėpio paslaugos akreditavimo tvarkos apraše. Atkreiptinas dėmesys, kad EVRK klasėse nėra įtraukiama veikla, kuri savo pobūdžiu panaši, tačiau susijusi su asmenų apgyvendinimu.
Duomenų šaltiniai ir prieinamumas
Duomenų rinkinių prieinamumas yra svarbus socialinių įmonių veiklų planavimui ir poveikio vertinimui. Lietuvos Respublikos patentų registre nuo 2002 m. kaupiami ir iki šiol atnaujinami nacionalinių bei Lietuvoje įsigaliojusių Europos patentų duomenys. Duomenų rinkinį sudaro nuo 1992 m. kaupiami nacionalinių patentų duomenys. Bendras rinkinys sudarytas iš trijų lentelių: „Lietuvoje registruoti patentai“, „Lietuvoje registruotiems patentams priskirti asmenys“ ir „Lietuvoje registruotų patentų klasifikacija“.
Duomenų rinkinys apima visas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias gyvenvietes su priskirtais gyventojų skaičiaus atributais. Pateikiami 2011 ir 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatų geoerdviniai duomenys bei 2020 m. atlikto bandomojo gyventojų surašymo rezultatai. Taip pat pateikiami apskričių, gyvenamųjų vietovių, savivaldybių, seniūnijų taškiniai geoerdviniai duomenys, remiantis Lietuvos Respublikos 2010 ir 2020 m. visuotiniu žemės ūkio surašymu.
| Duomenų rinkinys | Laikotarpis | Apimtis |
|---|---|---|
| Lietuvoje registruoti patentai | Nuo 1992 m. | Nacionaliniai ir Europos patentai |
| Gyvenvietės | Nuolat | Visos Lietuvos gyvenvietės |
| Visuotinis gyventojų ir būstų surašymas | 2011, 2021 m. | Geoerdviniai duomenys |
| Visuotinis žemės ūkio surašymas | 2010, 2020 m. | Apskričių, gyvenamųjų vietovių, savivaldybių, seniūnijų taškiniai duomenys |
Socialinės atsakomybės mitai ir praktika
Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbu suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas, ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių. Mitas Nr. 1: socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas. Socialinė atsakomybė nėra vien filantropija; svarbu darbuotojų įsitraukimas bei bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis.
Mitas Nr. 2: socialinė atsakomybė - tik didelėms įmonėms. Net ir mažesnės įmonės gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas. Mitas Nr. 3: socialinės atsakomybės veiklos yra brangios. Dažnai jos duoda ilgalaikę naudą ir taupymą. Mitas Nr. 4: darbuotojui svarbu atlyginimas, o ne socialinė atsakomybė. Ilgalaikius tikslus turinčios įmonės stengiasi ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti geriausius specialistus. Mitas Nr. 5: trūksta gerųjų pavyzdžių ir informacijos. Šią spragą gali užpildyti praktiniai šaltiniai ir portalai. Mitas Nr. 6: įmonės socialinės atsakomybės ataskaitų niekas neskaito - iš tiesų kokybiškos ataskaitos suteikia konkurencinį pranašumą.
Problemos, iššūkiai ir rekomendacijos Lietuvoje
Lietuvoje socialinės įmonės apibrėžimas pagal dabartinį teisinį reglamentavimą neatitinka idealaus socialinės įmonės tipo ir dėl to susidaro kritika bei siauras požiūris. Tačiau socialinės įmonės nėra „visuotinis blogis“ - jos sugeba teikti naudą bendruomenei ir spręsti atskirties problemas. Veikiantis socialinių įmonių modelis yra svarbus ir būtinas asmenų, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, užimtumui skatinti. Tačiau, atsižvelgiant į kylančias teisinio reguliavimo problemas, modelis turi būti tobulinamas.
Problemos: 80 proc. neįgaliųjų turi vidurinį arba žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, fizinio darbo jie dirbti negali, o išsilavinimas neleidžia imtis kitokios veiklos. Dėl to neįgalūs asmenys neturi galimybių integruotis į atvirą darbo rinką. Rekomenduojama: skatinti švietimo prieinamumą, sudaryti sąlygas siekti aukštojo mokslo, didinti mokymo ir persikvalifikavimo galimybes.
ES ir nacionalinė parama bei poveikis
ES parama socialinėms įmonėms (2015 m. duomenys): Lietuvos socialinės įmonės sumokėjo mokesčių apie 17 mln. eurų, gavo dotacijų 16 mln. eurų. Socialinės įmonės sumoka daugiau mokesčių nei gauna paramos. Socialinių įmonių plėtra Europoje buvo skatinta valstybės ir ES parama, todėl jų vystymasis buvo spartesnis daugelyje šalių.
ESG, tvarumo ataskaitos ir reikšmė socialiniam verslui
Šiandienos verslo aplinkoje įmonių socialiniai veiksniai įgauna vis didesnę reikšmę. ESG (Environment, Social, Governance) - tai įmonės tvarumo ir poveikio visuomenei bei aplinkai rodikliai. Finansiškai reikšmingų tvarumo sričių identifikavimas yra tik dalis tvarumo paveikslo. 2023 m. pradžioje įsigaliojusi ES direktyva dėl nefinansinės informacijos atskleidimo (CSRD) numato įmonėms pareigą taikyti dvejopą požiūrį į reikšmingumą: finansinį ir poveikio reikšmingumą.
Tinkamas ESG rizikų bei galimybių valdymas tampa viena svarbiausių sėkmingos įmonių veiklos sąlygų. Identifikuoti finansiškai reikšmingus įmonei tvarumo veiksnius padeda įvairūs įrankiai, o visapusę reikšmingumo analizę geriausiai atlikti suinteresuotų asmenų apklausa.
Analizės įrankiai ir rekomenduojami žingsniai socialinėms įmonėms
- Atlikti aplinkos analizę (PESTLE, SWOT) siekiant suprasti išorinius ir vidinius veiksnius.
- Identifikuoti socialinės įmonės veiklos sritis pagal EVRK/NACE kodus ir susieti jas su poveikio rodikliais.
- Įdiegti poveikio vertinimo metodikas: TOC, LogFrame, Impact Canvas, KIP.
- Rengti aiškias socialinio poveikio ataskaitas, kurios pateikia kiekybinius duomenis apie rezultatus.
- Naudotis valstybės ir ES parama, tačiau užtikrinti skaidrumą ir prevenciją nuo piktnaudžiavimo statusu.
Poveikio įvertinimas ir sprendimų priėmimas: po aplinkos analizės atlikimo svarbu įvertinti gautą informaciją ir priimti tinkamus sprendimus. Poveikio įvertinimas padeda įvertinti, kaip kiekvienas veiksnys gali paveikti veiklą ir strategiją. Svarbu atkreipti dėmesį į svarbiausius veiksnius, kurie gali turėti didelę įtaką įmonei, ir įvertinti jų poveikį.
tags: #socialines #imones #pagal #veiklos #evtk