Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų. Smurtas apibrėžiamas kaip pasikartojantis elgesio modelis, paremtas galios ir kontrolės santykiais. Kontrolės pagrindu grindžiamas smurtas pasižymi nuolatiniu kito asmens laisvės ribojimu, kuris laikui bėgant daro poveikį nukentėjusiojo savarankiškumui ir gebėjimui priimti sprendimus.
Kaip atpažinti smurtą
Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra. O pats smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Fizinio smurto požymiai
- Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno.
- Dažnai apie patirtą fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio asmens elgesio ar emocijų.
Seksualinis smurtas
SEKSUALINIS SMURTAS - tai situacija, kai kažkas priverstas dalyvauti nepageidaujamoje, nesaugioje arba žeminančio pobūdžio seksualinėje veikloje. Net jei asmuo yra sutuoktinis, sugyventinis, tokia prievarta yra seksualinis smurtas.
Psichologinis smurtas
KAIP ATPAŽINTI. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs.
Ekonominis smurtas
EKONOMINIS SMURTAS - tai smurtas, susijęs su šeimos finansais. KAIP ATPAŽINTI. Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo.
Taip pat skaitykite: Slaugos veiksmai esant silpnumui
Kas trukdo kreiptis pagalbos
Nukentėję asmenys dažnai susiduria su nuolatiniu stresu, nerimu, sumažėjusia saviverte ir kaltės jausmu, o tai tiesiogiai veikia sprendimų priėmimą ir daro įtaką delsimui kreiptis pagalbos. Delsimas kreiptis pagalbos smurto artimoje aplinkoje atvejais kyla ne dėl paties žmogaus silpnumo ar neveiklumo, bet dėl sudėtingos psichologinių, emocinių, socialinių ir struktūrinių veiksnių sąveikos.
- Viltis, jog smurtas laikui bėgant baigsis arba partneris pasikeis.
- Smurto nuvertinimas - manymas, kad situacija „nepakankamai rimta“.
- Baimė, kad pagalbos ieškojimas gali dar labiau pabloginti situaciją (kerštas, vaikų globos praradimas, priverstinis išsikraustymas).
- Kaltės ir gėdos jausmai - savęs kaltinimas ir baimė būti apkaltintam ar neigiamai vertinamam aplinkinių.
- Išmoktas bejėgiškumas - įsitikinimas, jog asmens veiksmai neturi realios įtakos situacijos pokyčiui.
Ką daryti čia ir dabar
Jei pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112. Policija yra teisėsaugos institucija, kuri turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje situacijas, kai gresia pavojus asmens saugumui, sveikatai ar gyvybei. Jeigu esate smurto artimoje aplinkoje auka ir jūsų saugumas, sveikata ir gyvybė yra pavojuje, turite teisę skambinti bendruoju pagalbos telefonu (112) siekiant save apsaugoti.
Gali būti situacijų, kai smurto artimoje aplinkoje auka negali pati paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Smurto artimoje aplinkoje aukų patirtis rodo, kad dažnai bandant išsikviesti pagalbą smurtautojas atima telefoną. Jei smurtautojas yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko. Jei informacija bus neišsami, Bendrojo pagalbos centro pareigūnai turės ją tikslinti, tęsti susirašinėjimą ir reagavimas į pagalbos prašymą gali užtrukti.
Policijos pareigūnai atvykę į smurto artimoje aplinkoje įvykio vietą turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą ir sulaikyti smurtautoją iki 48 valandų. Policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, taip pat gali priimti sprendimą skirti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris galioja 15 dienų.
Kam kreiptis, jei ne skubus atvejis
Policija smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui (SKPC). Specializuotos kompleksinės pagalbos centras - viešasis juridinis asmuo arba jo padalinys, kuriam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka suteikta teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Saugios aplinkos palaikymas
Specializuotas kompleksines paslaugas visoje Lietuvoje teikia 14 moterų nevyriausybinių organizacijų, vienijančių Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija, kurios atlieka Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų funkcijas. Jei pageidaujate, į Specializuotos pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. paštu ir kitomis kanalais; visą parą teikti pagalbą pasiruošusios ir emocinės paramos tarnybos.
Regioniniai kontaktai (pavyzdžiai)
VI 10:00-15:00 val. Patyrei smurtą? Šiaulių miesto, Akmenės, Pakruojo ir Joniškio rajonų gyventojams +370 62244999 (VšĮ Šiaurės Lietuvos kolegija). Kelmės ir Radviliškio rajonų gyventojams +370 67688421 (VšĮ Žmogiškųjų išteklių stebėsenos ir plėtros biuras).
Pagalba vaikams
Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Kai vaiko saugumas, sveikata ar gyvybė yra galimai pavojuje, kreiptis galima į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Visais atvejais, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje atvejais, ne vėliau kaip per 6 valandas bei gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą.
Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ar buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, pagalba teikiama ir jiems.
Kaip padėti kitam
Smurtas artimoje aplinkoje prevencijos specialistai pabrėžia, kad norint padėti žmogui, patiriančiam tokį smurtą, labai svarbu, kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos. Tiek matydami, tiek girdėdami, kaip smurtaujama prieš moterį, dažniausiai pagalvojame, kad tai ne mūsų reikalas. Toks abejingumas turi kainą - smurtas artimoje aplinkoje yra pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo dilemos
- Jei girdite riksmus, šaukimą, smūgio garsus, mėtomus daiktus ir kitokį triukšmą, panašų į smurtą, neignoruokite.
- Skambutis į duris arba šūktelėjimas gali būti priemonė smurtautojo dėmesiui atkreipti ir padėti sustabdyti incidentą.
- Nepatartina eiti patiems ar pačioms ir bandyti kištis asmeniškai - tai gali pakenkti jums ar smurtą patiriančiam žmogui.
- Radę tinkamą progą galite diskretiškai paklausti, ar žmogui reikia pagalbos, bet niekada nespauskite jeigu jis nenori kalbėti.
- Pranešti apie smurtą gali ne tik pati auka: bet kuris įvykiu liudytojas, pvz., kaimynas ar vaikas, gali paskambinti pagalbos tarnyboms.
Teisinės galimybės ir institucijos
Smurtas artimoje aplinkoje yra plačiai paplitusi visuomenės problema, daranti ilgalaikį neigiamą poveikį nukentėjusių asmenų fizinei ir psichinei sveikatai. Nors egzistuoja įvairios pagalbos formos - nuo teisinių priemonių iki sveikatos ir socialinių paslaugų, visgi jomis naudojamasi ribotai, o pagalbos paieška dažnai atidedama.
Smurto artimoje aplinkoje aukos šių teisių nepraranda mezgant santykius su partneriais. Policija turi pareigą reaguoti į smurto artimoje aplinkoje atvejus. Valstybė privalo užtikrinti atitinkamą kruopštumą vykdant prevenciją ir tinkamai tiriant smurto atvejus bei taikant atsakomybę, laikantis nacionalinių teisės normų.
Psichologinis palaikymas ir ilgalaikė pagalba
Empatiškas ir nevertinantis požiūris svarbus tiek specialistams, tiek artimiesiems bei kitiems žmonėms, į kuriuos pirmiausia kreipiamasi pagalbos. Empatija reiškia gebėjimą išklausyti, priimti žmogaus patirtį tokią, kokia ji yra, ir gerbti jo sprendimų tempą. Pagalba gali apimti emocinę paramą, psichologinį konsultavimą, teisinį palaikymą ir socialines paslaugas. Informaciniame portale www.lygus.lt publikuojamos tikros nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų istorijos, kurias užrašė Specializuotos kompleksinės pagalbos centro darbuotojai. Jose pasakojama apie patirtus išgyvenimus ir gautą pagalbą iš specialistų.
Prevencija ir visuomenės vaidmuo
Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir visuomenės įsitraukimas yra būtini mažinant šios problemos mastą. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Svarbu neignoruoti požymių ir laiku kreiptis pagalbos.
Naudingos nuorodos ir literatūra
Fugate, M., Landis, L., Riordan, K., Naureckas, S., & Engel, B. (2005). Barriers to domestic violence help seeking: Implications for intervention.
Evans, M. A., & Feder, G. S. (2016). Help‐seeking amongst women survivors of domestic violence: A qualitative study of pathways towards formal and informal support.
Silva, T., Agampodi, T., Evans, M., Knipe, D., Rathnayake, A., & Rajapakse, T. (2022). Barriers to help-seeking from healthcare professionals amongst women who experience domestic violence-a qualitative study in Sri Lanka.
Johnson, M. P. (2005). Domestic violence: It’s not about gender: Or is it?.
Ganley, A. L. (1995). Understanding domestic violence.
Greiti patarimai, ką daryti
- Jeigu gresia pavojus - skambinkite 112 arba siųskite SMS be lietuviškų raidžių su vardu, pavarde, adresu ir kas nutiko.
- Jei negalite pats paskambinti - paprašykite draugo, kaimyno ar liudytojo skambinti pagalbos tarnyboms.
- Užsirašykite svarbius kontaktus (SKPC, regioninius numerius, vaikų apsaugos tarnybą).
- Neignoruokite smurto požymių ir ieškokite emocionalinės paramos bei teisinės informacijos.
| Veiksmų žingsnis | Kontaktas / Veiksmas |
|---|---|
| Skubus pavojus | Skambinti 112 arba siųsti SMS be lietuviškų raidžių su vardu, adresu ir įvykiu |
| Regioninė pagalba | Šiaulių regionas +370 62244999; Kelmė/Radviliškis +370 67688421 |
| Specializuota pagalba | Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai visoje Lietuvoje (SKPC) |
| Vaikų apsauga | Teritorinis Vaiko teisių apsaugos skyrius (veiksmų terminai pagal įstatymą) |
Smurto artimoje aplinkoje prevencija, teisingas reagavimas ir empatija padeda apsaugoti gyvybes bei mažina ilgalaikes traumas. Jei įtariate smurtą, neignoruokite situacijos - kreipkitės pagalbos arba praneškite atsakingoms tarnyboms.