Nors Europos Sąjunga kaip regionas yra vienas turtingiausių pasaulyje, sąjungą sudarančiose 28 valstybėse yra didelių turtinių skirtumų. Jie atsispindi ir pensijų išmokose. Aptarkime, kokia situacija yra Danijoje ir kaip ji atrodo lyginant su kitomis ES šalimis.
Netflix’s Cautious Forecast, Stocks Tumble, Danish Pension Fund Exiting US: Bloomberg Money Minute
Pensijų dydžiai ES šalyse: lyginamasis aspektas
Nors eurais pensijų dydis ES šalyse itin skiriasi, prasmingiausia pensijų dydį vertinti pagal pakeitimo normą - t.y. tai, kokio dydžio jos yra lyginant su vidutiniu atlyginimu. Juk mokesčius į valstybinę pensijų sistemą, įmokas į privačius pensijų fondus mokame priklausomai nuo savo atlyginimo, net ir ateičiai atsidedame priklausomai nuo mūsų pajamų dydžio.
Didžiausios pensijos ES
Skaičiuojant pagal šį rodiklį, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys rodo, kad ES didžiausios pensijos yra Olandijoje. Vidutinė senatvės išmoka sudaro net 90 proc. vidutinės algos - žinant, kad šioje valstybėje vidutinis atlyginimas yra kiek aukštesnis nei 3 tūkst. Antri pagal šį rodiklį yra austrai. Austrijoje vidutinė pensija sudaro 78 proc. buvusio uždarbio. Austrijoje vidutinis mėnesinis atlygis yra kiek aukštesnis nei 2,5 tūkst. eurų, taigi pensininkai gauna apie 2 tūkst. eurų per mėnesį. Trečia šalis pagal pensijas - Liuksemburgas. Nors pensijų dalis čia panaši kaip Austrijoje ir sudaro 77 proc., tačiau Liuksemburge algos yra vienos didžiausių ES - vidurkis yra didesnis nei 4200 eurų, taigi skaičiuojant eurais šios valstybės gyventojai gauna 3 tūkst.
Pensininkų-turtuolių klubui galima priskirti ir Daniją bei Italiją. Italijoje pensijos siekia 70 proc., o Danijoje - 68 proc. Tiesa, nors išmokų procentas panašus, tačiau dėl algų skirtumų danų senjorai gauna gerokai didesnes pensijas. Vidutinė alga Danijoje siekia daugiau nei 5 tūkst. eurų, o Italijoje - 2,5 tūkst. eurų. Taigi, danai gauna vidutiniškai 3,5 tūkst. eurų, o italai - 1,7 tūkst.
Štai valstybių, kuriose pensijos sudaro didžiausią dalį buvusio uždarbio, palyginimas:
Taip pat skaitykite: Stažas pensijai Lietuvoje
| Šalis | Pensijos dalis nuo vidutinės algos | Vidutinė alga (eurais) | Vidutinė pensija (eurais) |
|---|---|---|---|
| Olandija | 90% | >3000 | ~2700 |
| Austrija | 78% | >2500 | ~2000 |
| Liuksemburgas | 77% | >4200 | ~3000 |
| Italija | 70% | 2500 | 1700 |
| Danija | 68% | >5000 | 3500 |
Mažiausios pensijos ES
Mažiausios pensijos ES yra Bulgarijoje. Čia pensininkai vidutiniškai gauna pensiją, siekiančią vos 18 proc. vidutinės algos. Kiek geresnė situacija yra į šiaurę nuo Bulgarijos esančioje Rumunijoje, tačiau ir čia pensijos tik vos vos viršija 200 eurų. Šioje Vidurio Europos valstybėje pensijos siekia 30 proc.
Vienoje turtingiausių pasaulio valstybių pensijų išmokos yra vienos mažiausių - jos siekia vos 22 proc. Norint užsitikrinti minimalią išmoką iš valstybės, reikia dirbti ir mokėti socialinio draudimo įmokas ne mažiau nei 10 metų. Airijoje pensijų išmokos taip pat nedidelės - jos siekia 32 proc. vidutinės algos, bet kadangi Airijoje vidutinė alga viršija 3100 eurų, tai vidutinė pensija buvo beveik dvigubai didesnė nei Didžiojoje Britanijoje - apie 1000 eurų.
Danijos pensijų sistemos ypatumai
Danijos ministrų kabinetas bene stabiliausias Europoje. Vyriausybės čia kasmet nesikeičia. Prieš kelerius metus buvo parengta ir priimta programa "Danija-2005", kurios tikslas - paversti šalį pavyzdine valstybe. Ne tik Danijos, bet ir kitų šalių finansininkai tiki, kad tai bus padaryta, nes ir dabar Danijos reitingai beveik visose sferose aukščiausi arba vieni iš aukščiausių.
Beje, ir mokesčių danai moka bene daugiausia - per 50 procentų. Ir niekas dėl to neprotestuoja, nes visi žino, kad dalis mokesčių sugrįžta per nedarbingumo lapelius, pensijas ir pašalpas. Štai ir paskutinė socialinė apklausa patvirtino, kad danai sutinka mokėti tokius mokesčius, o kas penktas netgi nepyktų, kad jie būtų dar didesni. Svarbu tik kad ir socialinė pagalba būtų efektyvi. Štai čia ir yra tikrasis socializmas. Šalį ant savo pečių išlaiko vidurinioji klasė, mokėdama už bendruomenės klestėjimą.
Danijoje turtingieji ne tokie turtingi, kaip kitose šalyse, o vargšai ne taip nuskurdę, kaip kitur.
Taip pat skaitykite: MLG Lietuvoje
Pensinis amžius Danijoje
Danijoje pensinis amžius nustatomas atsižvelgiant į prognozuojamą tikėtiną gyvenimo trukmę. Tai, koks numatomas pensinis amžius lauks kiekvienos amžiaus grupės, nustatoma gana anksti - likus 15 metų iki to amžiaus įsigaliojimo. Nėra griežtai numatyta, kad pensinis amžius Danijoje galiausiai turėtų pasiekti 74-erius metus.
Vis dėlto pati tvarka, kai pensinis amžius yra tiesiogiai susietas ir keičiasi pagal prognozuojamą gyvenimo trukmę, išlieka neliečiama. Kasmet turime vis didesnę vyresnių žmonių grupę, kurią mažėjanti jaunesnių žmonių grupė turi išlaikyti. Be to, sprendimą priėmė net kelios Danijos partijos.
Pensijų sistemos trūkumai
Duomenys rodo, kad moterys paprastai gyvena ilgiau už vyrus. Tai reiškia, kad žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gaus pensiją daug daugiau nei 14 ar 15 metų, o žmonės, turintys žemą išsilavinimą, turės daug mažiau. Sistemoje yra didžiulė nelygybė. Vyro, turinčio aukštąjį išsilavinimą, gyvenimo trukmė yra septyneriais metais ilgesnė nei vyro, turinčio žemą išsilavinimą. Tai reiškia, kad iš principo šitos žemos kvalifikacijos žmonės neišbus numatytų metų pensijoje. Jie išbus penkerius, šešerius, septynerius metus, kai tie, kurie turi aukštą kvalifikaciją, išbus daugiau nei 20 metų.
Gyvenimo sąlygos ir kainos Danijoje
Dabar, kai žinote, kiek uždirbama Danijoje, jūsų nestebins ir tos šalies kainos. O jos tikrai ne mūsų kišenei. Štai keletas pavyzdžių, kiek kainuoja tam tikri produktai ir paslaugos:
- Vienkartinis važiavimas autobusu Kopenhagoje - 6,5 lito.
- Litras vandens parduotuvėje - 10 litų, 0,33 litro alaus - taip pat 10 litų, pigiausias vynas - 40 litų.
- Restorane suvalgius dviem po vieną karštą patiekalą ir išgėrus po taurę vyno reikėtų pakloti apie 200 litų.
Danai jau svarsto, kas bus, kai susidarys tokia situacija, kaip pas mus - kai vienas dirbantysis dar turės išlaikyti ir vieną pensininką. Šiuo metu Danijoje situacija labai palanki - vienam pensininkui tenka trys dirbantieji. Apskaičiuota, kad 2030-aisiais vienam pensininkui teks du dirbantieji. Per tą laiką manoma, kad gyvenimas pailgės net 5 metais. Tad jau dabar galvojama, kaip reikės įtraukti į darbą nelabai gausias jaunimo gretas ir kaip išlaikyti senuosius specialistus.
Taip pat skaitykite: Individuali veikla ir socialinė apsauga
Danijoje varyti žmogaus į pensiją niekas neskuba, nes kompanijose vertinamas patyrimas. Pačios firmos, nelaukdamos jokios pagalbos iš valstybės, dažnai gydo savo darbuotojus nuo narkomanijos ar alkoholizmo. Retas reiškinys Danijoje - streikas. Visi darbo ginčai išsprendžiami derybomis arba teisme. Stiprios ir profsąjungos - jos sugeba apginti dirbančiųjų teises.