„Nenurašyk, o palaikyk!“ - su tokiu šūkiu šįryt stalčiuose ieškojome skirtingų kojinių ir jungėmės prie Pasaulinei Dauno sindromo dienai skirtos socialinės akcijos „Nenurašyk, o palaikyk!“. Skirtingos kojinės simbolizuoja kitoniškumą, kurį lemia viena chromosoma, o akcija primena, kad visi esame labiau panašūs nei skirtingi.
Akcijos prasmė ir tikslai
Jos tikslas - keisti neigiamą visuomenės požiūrį ir padėti Dauno sindromą turintiems žmonėms bei jų šeimoms integruotis į visuomenę. Socialinė akcija siekia didinti visuomenės sąmoningumą, skatinti empatiją ir stiprinti socialinį palaikymą žmonėms, turintiems Dauno sindromą.
Konkrečios žinutės ir komunikacija
Paskutinį dešimtmetį mes turbūt trypčiojame vietoje, sakome „saugus eismas, saugus eismas, saugus eismas, būkite saugesni, reikia kovoti“, o ką konkrečiai daryti? Alkoholis? Pirmyn! Dvejus metus padirbkimė su alkoholiu, kad ir galvos pasikeistų, aš turiu omenyje suvokimą su pavyzdžiais, su galbūt baisiomis reklamomis, nedarykime triukšmo.
Emocinis poveikis: Reklamos, kurios sukelia empatiją ir atjautą aukoms, gali būti labai veiksmingos. Pozityvus pranešimas: Reklamos, kurios pabrėžia saugaus vairavimo privalumus ir teigiamas pasekmes, gali būti motyvuojančios. Šokiruojančios reklamos: Reklamos, kurios atvirai parodo eismo įvykių pasekmes, gali stipriai paveikti vairuotojų sąmonę ir paskatinti juos elgtis atsakingiau.
Ryšys su kitomis saugumo iniciatyvomis
Socialinė reklama ir kitos švietimo priemonės irgi veikia, bet jos yra ilgalaikės priemonės, todėl jų poveikį sunku įžiūrėti trumpuoju periodu. Psichologai šį reiškinį vadina socialinių normų poveikiu - žmonės linkę prisitaikyti prie to, kas atrodo visuotinai priimtina, net jei tai reiškia taisyklių laužymą. O kelyje socialinės normos formuojasi labai greitai - per kelias minutes, stebint kitų vairuotojų elgesį.
Taip pat skaitykite: Apmokėjimas socialinėse įmonėse Lietuvoje
Ilgą vairavimo stažą turintys vairuotojai tikriausiai dar prisimena laikus, kuomet saugos diržo segėjimas automobilyje buvo labiau išimtis, nei taisyklė, nepaisant to, kad prisisegti diržus pagal kelių eismo taisykles buvo privalu. Pavyzdžiui, ne taip seniai, prieš penkerius ar septynerius metus pusė ar net daugiau vairuotojų važinėjo be saugos diržų, bet buvo viena teisinga, šokiruojanti reklama. Apie ją dar ir dabar visi šneka. Dabar turbūt beveik 90 proc. vairuotojų segasi saugos diržus.
Veiklos ir priemonės akcijos sklaidai
Socialinė akcija turėtų apimti švietimo kampanijas, emocines ir pozityvias žinutes, bendruomenines veiklas ir viešas akcijas, kurios pabrėžia, kad visi esame labiau panašūs nei skirtingi. Reklamos, kurios pabrėžia saugaus vairavimo privalumus ir teigiamas pasekmes, gali būti motyvuojančios.
Partnerystės ir ilgalaikė strategija
Akcijos tikslai pasiekiami koordinuotu bendradarbiavimu: Nereikia vien tik bausti ar šokiruoti, reikia kurti ilgalaikes priemones ir keičiant socialines normas prisidėti prie išlikimo visuomenėje. Ilgalaikės priemonės, įskaitant socialinę reklamą, švietimą mokyklose ir bendruomenėse, bei įtraukiant nevyriausybines organizacijas, gali pakeisti požiūrį ir kasdienį elgesį.
Susiejimas su saugaus eismo iniciatyvomis
Per praėjusius metus žuvęs 131 žmogus, dar 3 355 sužeisti - tai nėra tik sausi skaičiai ar eilutės lentelėse, nes už jų slypi tikrų žmonių gyvenimai. Remtinas bendras požiūris į saugumą, empatiją ir palaikymą gali sustiprinti visuomenės atsakomybę ir sumažinti žūčių bei sužeidimų skaičių.
Statistika rodo, kad daugiau kaip 90 proc. nelaimių keliuose kyla dėl žmogaus klaidų. Remiantis Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, pagrindinės eismo įvykių priežastys metai iš metų nekinta - vairuotojai nepaiso pirmenybės taisyklių, nepasirenka saugaus važiavimo greičio ar viršija leistiną greitį, nesilaiko saugaus atstumo.
Taip pat skaitykite: Efektyvi socialinė reklama
Infrastruktūra ir administracinės priemonės
Tam, kad judėjimas būtų saugesnis visiems eismo dalyviams, daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje valdanti kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ nuosekliai diegia inžinerines priemones, didinančias eismo saugą. Pavyzdžiui, žiedinės sankryžos žymiai sumažina sunkių eismo įvykių riziką kertant sankryžas. Pristabdyti rizikingose vietose verčia greičio kontrolės įrenginiai, greičio mažinimo kalneliai ir saugumo salelės. Magistraliniuose keliuose įrengti kintamos informacijos ženklai (KIŽ), kurie informuoja vairuotojus apie eismo sąlygas, maksimalų leistiną važiavimo greitį bei praneša apie atsiradusias kliūtis kelyje.
O pavojinguose kelių ruožuose ar sankryžose, kuriose per pastaruosius ketverius metus įvyko keturios ir daugiau nelaimių, jau įgyvendintos kelios dešimtys priemonių, davusių realių rezultatų - pavojingų vietų šalyje kasmet mažėja, o žūčių skaičius „juodųjų dėmių“ zonose nuo 2020 m. sumažėjo net 80 proc.
Administracinės priemonės ir baudos
Nuo pirmadienio pradėjo galioti Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai, pagal kuriuos gerokai išaugo baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu vairuotojai buvo neblaivūs. Tačiau Informatikos ir ryšių departamento duomenys rodo, kad už kelių eismo pažeidimus skirtų baudų nėra sumokama nė pusės.
Štai 2017-aisiais buvo skirta beveik 19 mln. eurų baudų, nesumokėta net 6 mln. eurų. Pernai buvo skirta dar daugiau - 25 mln. eurų baudų, sumokėta daugiau nei 11,5 mln. eurų, t. y. 46,5 proc. Šiemet tendencija išlieka panaši į pernykštę: per tris mėnesius skirta 7 mln. eurų baudų, sumokėta - 3 mln. Kaip ten bebūtų, svarstoma ne tik padidinti baudas, bet ir pagerinti jų surinkimą. Nesumokėjus patiems, perduoda antstoliams.
Finansų ministerija informavo, kad siekdama efektyvinti prievolių valstybei administravimą ji parengė Mokesčių administravimo įstatymo projektą, kuriame siūloma centralizuoti minėtų prievolių administravimą, pavedant šią funkciją VMI. Pasak ministerijos, siūloma nuo 2026 m. liepos 1 dienos pereiti prie vieno langelio principo nuo šiuo metu decentralizuotos sistemos ir VMI administruoti ne tik jau šiuo metu administruojamas baudas už administracinius nusižengimus, bet ir ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas, teismo priteistas sumas (žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi sąskaitų išlaidos).
Taip pat skaitykite: Dezinformacija Europoje
Viešosios nuomonės vaidmuo
Daugiau nei 5 tūkst. jų sudalyvavo apklausoje, kurioje populiariausias atsakymo variantas... „Situacija gera, nieko keisti nereikia“. Šį variantą rinkosi net 27 proc. Vis tik trys ketvirtadaliai respondentų nebuvo tokie abejingi. 19 proc. jų pasisakė už tai, kad greičio mėgėjus stabdytų baudų didinimas, o 21 proc. 16 proc.
Akcijos ryšys su bendruomeniniu saugumu
Per praėjusius metus žuvęs 131 žmogus, dar 3 355 sužeisti - tai nėra tik sausi skaičiai ar eilutės lentelėse, nes už jų slypi tikrų žmonių gyvenimai. Rengiant socialines akcijas svarbu ne tik informuoti apie statistiką, bet įtraukti emocinę žinutę, parodyti veiksmo pavyzdžius ir pasiūlyti konkrečias elgesio alternatyvas, kurios skatintų palaikymą ir atsakomybę.
Prieš paskelbdami padarykite pauzę
Siūlomi žingsniai ir rekomendacijos
- Plėsti švietimo kampanijas, kurios keistų socialines normas ir skatintų empatiją.
- Derinti emocines ir pozityvias žinutes, kurios motyvuotų žmones įsitraukti ir palaikyti.
- Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis ir institucijomis, užtikrinant nuoseklumą bei ilgalaikį poveikį.
- Suderinti infrastruktūros gerinimą ir administracinių priemonių taikymą, kad būtų sumažintas nelaimių skaičius.
- Steigti stebėsenos ir vertinimo mechanizmus, kad būtų galima matuoti kampanijų poveikį ir koreguoti veiksmus.
Apibendrinimas
Socialinė akcija „Nenurašyk, palaikyk“ siekia keisti visuomenės požiūrį, didinti empatiją ir skatinti palaikymą žmonėms su Dauno sindromu bei jų šeimoms. Akcija simboliškai pabrėžia, kad skirtingumą galime priimti ir remti, o tokio pobūdžio iniciatyvos kartu su infrastruktūros, administracinėmis ir švietimo priemonėmis prisideda prie saugesnės ir atjaučiančios visuomenės kūrimo.
tags: #dalyvavome #socialineje #akcijoje #nenurasykopalaikyk