Pirmieji susirgimai COVID-19 Lietuvoje fiksuojami nuo 10-tos 2020 metų savaitės. Analizės atlikimo metu (2020.12.10) Lietuvos statistikos departamentas (SD) yra paskelbęs duomenis apie mirtis iki 49-tos 2020 metų savaitės. Mokslinėje literatūroje nėra pateikiama vieninga nuomonė dėl skirtingų metų mėnesinių ir savaitinių duomenų palyginimo.
Mirusiųjų skaičiaus mėnesio, savaitės rodikliams yra būdingi svyravimai dėl įvairių, dažnai sunkiai išmatuojamų priežasčių. Siekiant sušvelninti šių svyravimų poveikį matavimų tikslumui, visuomenės sveikatos aspektu atliekamuose COVID-19 tyrimuose dažnai 2020 rodikliai lyginami su 5 ankstesnių metų (2015-2019) atitinkamo laikotarpio vidurkiu (2 tipo vertinimas). 2 tipo vertinimas pagerina sveikatos procesų vertinimo šalyse, kuriuose gyventojų skaičius keičiasi mažai (pvz., Danija, Suomija, Švedija) tikslumą, bet, tikėtina, dirbtinai pagerintų Lietuvos mirtingumo rodiklių vertinimą.
Lietuvoje 2015-2019 metais dėl emigracijos sparčiai mažėjo gyventojų skaičius. Gyventojų skaičiaus mažėjimas mažino mirčių absoliutų skaičių. Lietuvos mirtingumo pokyčių analizei naudosim ne tik 1 ir antro, bet ir modifikuotą arba 3 tipo vertinimą. 3 tipo vertinime 2020 metų rodiklis yra lyginamas su projekciniu 2020 atitinkamo laikotarpio rodikliu, paskaičiuotu pagal 2015-2019 metų faktinių rodiklių apibrėžtą linijinį trendą.
Laikinai einantys Sveikatos apsaugos ministro pareigas A. Veryga 2020.12.09 pripažino, kad “Visiško šalies uždarymo pasekmė - atidėtos ir laiku nesuteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, prastėjanti psichikos sveikata, augantys savižudybių skaičiai.” Pagaliau problema pripažinta Vyriausybės lygiu.
Savaitinių duomenų analizės ypatumai ir perteklinių mirčių dinamika
Savaitiniai mirtingumo duomenys Lietuvos statistikos departamento yra skelbiami jau 8 mėnesį, bet beveik nesulaukia sveikatos sistemos organizatorių bei politikų dėmesio. Tikėtina, kad šių duomenų analizė yra apsunkinta savaitiniams duomenims būdingo netolygumo. Mirtingumo ir sergamumo valdymo politika yra koreguotina.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
1 paveikslas. Savaitinis perteklinis mirusiųjų skaičius. Skirtumas 2020 m. Šaltinis. 1. Išvada. Turimi statistiniai mirtingumo duomenys neleidžia pilnai patvirtinti, jog prielaida, kuria 2020 metais buvo grindžiama mirtingumo ir sergamumo valdymo politika - „būtent COVID-19 yra pagrindinė grėsmė gyventojų sveikatai ir kovoje su šia grėsmė yra pateisinamas beveik visos priemonės“ yra teisinga.
Per 10 pirmųjų pandemijos savaičių, pasiekė 400 mirčių. Iki vasaros vidurio (20-29 savaitės) pakilo iki beveik 700 mirčių. 30-39 devintą savaitėmis situacija blogėjo toliau ir rodiklis viršijo 1300. 2020 metų rudenį mirtingumo situacija toliau prastėjo. Suminis perteklinių mirčių skaičius gruodžio pradžioje viršijo 3500.
2 paveikslas. Savaitinis perteklinis mirusiųjų skaičius. Konsoliduotas skirtumas 2020 m. Šaltinis. Išvada. Tikėtina, kad netiksliomis prielaidomis pagrįsta mirtingumo ir sergamumo valdymo politika sąlygoja pandemijos sukeltų padarinių paaštrėjimą. Delsimas kritiškai įvertinti šią politiką bei ją koreguoti pagal kintančią epidemiologinę aplinką jau pareikalavo bereikalingų aukų, kurių skaičius, nepriimant reikiamų sprendimų, greičiausiai, augs ir toliau.
COVID-19 dalis nuo perteklinių mirčių ir sezoniškumas
3 paveikslas. Savaitinis perteklinis mirusiųjų nuo COVID-19 ir kitų mirčių skaičius. Konsoliduotas skirtumas 2020 m. 4 paveikslas. Savaitinis perteklinis mirusiųjų skaičius. Mirusiųjų nuo COVID-19 dalis nuo visų perteklinių mirčių skaičiaus 2020 m. Šaltinis.
Pandemijos ciklui 2020 metais buvo būdingas cikliškumas/sezoniškumas, kurį tikslinga atspindėti mirtingumo ir sergamumo valdymo politikos priemonėse. Tikėtina, kad 2020 metų vasarą sutelkus medikų pastangas teikti paslaugoms, kurios buvo ribojamos pirmosios bangos laikotarpiu, tuo laikotarpiu buvo galima sustabdyti perteklinių mirčių augimą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Tai, kad net pandemijos bangos stadijoje COVID-19 sukeltos mirtys, kaip taisyklė neviršija 30 procentų perteklinių mirčių, rodo, jog politika, gydymo procesą grindžianti išskirtiniu dėmesiu COVID-19 gydymui, nėra optimali net ir pandemijos bangos stadijoje. Ši politika, tikėtina neigiamai veikė mirtingumo dinamiką 2020 metais.
Mirtingumas pagal amžiaus grupes
5 paveikslas. Perteklinis mirusiųjų skaičius pagal amžiaus grupes. Skirtumas 2020 m. Šaltinis. Vaikų ir jaunimo iki 39 metų imtinai mirčių skaičius saikingai mažėjo. Perteklinių mirčių koncentracija vyriausiose amžiaus grupėse nereiškia, kad ši koncentracija yra išimtinai COVID-19 pasekmė.
6 paveikslas. Perteklinis mirusiųjų skaičius pagal amžiaus grupes, 10-49 savaitės. Procentinis pokytis 2020 m. Šaltinis. Išvada. Sveikatos politikos formavimui ir jau įgyvendintų priemonių efektyvumo vertinimui yra būtina detalizacija. Net ir elementarus mirtingumo dinamikos priklausomybės nuo amžiaus vertinimas leidžia užčiuopti egzistuojančias problemas.
Gali būti, jog santykinai jauni 40-49 metų gyventojai pirmą kartą susidūrę su rimtu sveikatos sutrikimu, sumažėjus medikų pagalbai, yra mažiau atsparūs ligai nei sveikatos krizių valdymo patirties turintys vyresnieji Lietuvos gyventojai. Tikėtina, kad sveikatos politikos tobulinimas turi užtikrinti labiau artikuliuotą požiūrį į amžiaus grupes, lytį, regioninę specifiką.
Politikos klausimai ir praktinės pasekmės
Ar gyventojų gyvybių išsaugojimo požiūriu yra perspektyvus dabar vykstantis didmiesčiuose esančių ligoninių lovų perprofilavimas COVID-19 pacientų gydymui? Ar pasiteisino pavasarį įvestas ribojimas dirbti antraeilėse?
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
1. Pastaba. 3 išvada yra reikšminga ne tik praeito laikotarpio vertinimui, bet ir sveikatos politikos 2021 metais formavimui. Lietuvos atsako į pandemiją strategija yra koreguotina.
Psichosocialinio streso reakcijos į COVID-19 pandemiją
| Laikotarpis / rodiklis | Pastabos |
|---|---|
| 2015-2019 | Dėl emigracijos sparčiai mažėjo gyventojų skaičius; naudojamas 5 metų vidurkis 2 tipo vertinimui |
| 3 tipo vertinimas | 2020 lyginama su projekciniu 2020 rodikliu, skaičiuotu pagal 2015-2019 linijinį trendą |
| Perteklinės mirtys 2020 | Per 10 savaičių - 400; iki vasaros vidurio - ~700; vėliau >1300; gruodžio pradžioje >3500 |
| Amžiaus grupės | Vaikai ir jaunimas iki 39 m. mirčių skaičius mažėjo; koncentracija vyresnėse grupėse, bet ne vien COVID-19 pasekmė |
3. Išvada. Pandemijos ciklui 2020 metais buvo būdingas cikliškumas/sezoniškumas, kurį tikslinga atspindėti mirtingumo ir sergamumo valdymo politikos priemonėse. Tikėtina, kad 2020 metų vasarą sutelkus medikų pastangas teikti paslaugoms, kurios buvo ribojamos pirmosios bangos laikotarpiu, tuo laikotarpiu buvo galima sustabdyti perteklinių mirčių augimą.
tags: #pmirtingumo #priklausomybe #nuo #amziaus