Kol visuomenėje netyla diskusijos apie mokslininkų siūlomą socialinį modelį, vaikus auginantys tėvai pokyčių laukia nerimaudami. Grįžta pasiūlymai mažinti išmokas vaikus auginančioms ir dirbančioms mamoms. Anot jos, svarbu paminėti, kad daugelis partijų deklaratyviai teigia apie rūpinimąsi dirbančiomis šeimomis, tačiau rinkiminiai pažadai lieka pažadais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nustatyti tvarką, pagal kurią bet kurį išmokų mokėjimo modelį pasirinkę tėvai visas išmokas gautų tik tada, kai nedirba. Kitaip tariant, jeigu asmenys turi draudžiamųjų pajamų, jiems norima kompensuoti tik prarastas pajamas. Tai reiškia, kad uždirbdamas daugiau už išmoką, toks asmuo išvis praras valstybės paramą vaikui augint.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, dalyvavęs rengiant naują Lietuvos socialinį modelį, žiniasklaidai kiek anksčiau sakė, kad šiuo metu galiojanti tvarka, pagal kurią antraisiais vaiko priežiūros metais mokama 40 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa vienam iš tėvų, kuris dirba ir realiai neprižiūri vaiko, yra ydinga. „Manome, kad tai yra nesąmonė iš prigimties, nes socialinis draudimas turi pakeisti prarastas pajamas, jeigu žmonės dirba, pajamos - neprarastos ir nėra pagrįsta jas mokėti“, - kalbėjo R. Lazutka.
Asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Žemaitė įsitikinusi, kad nėra prasmės iš konteksto ištraukti vienos pataisos. „Viso vadinamojo socialinio modelio pasekmės dirbančioms šeimoms būtų žiaurios. Akivaizdžiai rodoma, kad šioje valstybėje dirbantis, vaikus auginantis ir aukštesnių pareigų neužimantis žmogus yra nepageidaujamas.
Daug dirbančių ir vaikus auginančių šeimų buvo priverstos emigruoti. Emigracija buvo tas išsigelbėjimo mechanizmas, kuris sumažino nedarbą. Taip pat atitinkamai papildė biudžetą. O tai patiko politikams. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius pasipiktinusius tėvus skuba raminti.
Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija
Kiek anksčiau žiniasklaidai ir ekonomistas R.Lazutka teigė, kad diskusijų dėl pateiktų pasiūlymų nebijo. „Aišku, visuomenė bus sujudinta, nepasitenkinimas kils. Daug žmonių nėra pakankamai išprusę šioje srityje. Vadovaujasi vadinamąja buitine logika ir iškart tokį ribojimą vertins kaip sprendimą prieš šeimas, vaikus ir taip toliau. Bet taip nėra.
Antraisiais metais tėvams, auginantiems vaikus, suteikta lengvata dirbti neprarandant išmokos buvo skirta kriziniu laikotarpiu - auklei ar darželiui apmokėti. Tad krizė baigėsi, laikas grąžinti skolas. Faktas, kad didmiesčiuose darželyje vietą gauti sunku. Remiantis statistikos departamento duomenimis, 40 proc. nuo vidutinio atlyginimo tėra kiek daugiau nei 200 eurų.
Viena auklių paieškos agentūrų vadovių Kristina Celiešiūtė „Lietuvos sveikatai“ yra sakiusi, kad Vilniuje dėl darbo susitariančios auklės orientuojasi į maždaug 400-580 eurų mėnesinį atlyginimą už dešimt darbo valandų. Privačių darželių kainos svyruoja nuo kiek daugiau nei 200 eurų iki daugiau nei 400 eurų už ugdymą, lankant darželį visą dieną.
Seime jau kurį laiką vyksta diskusijos dėl vaiko priežiūros antraisiais metais. Tokia praktika ne visai atitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo paskirtį, nes šis draudimas turi kompensuoti dalį prarastų pajamų. Kita vertus, esant dabartinėms demografinėms tendencijoms Lietuvoje, turi būti visokeriopai skatinamas gimstamumas, sudaromos palankesnės sąlygos šeimoms auginti vaikus. Tik stabili valstybės politika šiuo klausimu gali pagerinti vaikų gimstamumą.
Gąsdinimai emigracija turbūt yra perdėti - kažin ar vien tokie pokyčiai priverstų šeimas keisti gyvenimo šalį. Tačiau poveikis gimstamumui ir darbo jėgos kiekiui Lietuvoje turbūt būtų neigiamas. Reikia pripažinti, kad tokie siūlymai prasilenkia su ekonomine logika ir kastų dar gilesnę duobę po Lietuvos demografinėmis tendencijomis.
Taip pat skaitykite: JK alkoholio reklamos tendencijos
Šiuo metu galiojanti tvarka suteikianti galimybę antraisiais vaiko priežiūros metais ir dirbti, ir gauti socialinę išmoką (nors ir labai simbolinę), leido tėvams greičiau, bent iš dalies, sugrįžti į darbo rinką. Kitaip sakant, iki šiol darbo santykių reguliavimas šiuo aspektu buvo lankstesnis. Tėvai galėjo rinktis ilgesnes vaiko priežiūros atostogas, gauti jiems priklausančią socialinę draudimo išmoką, bet kartu ir dalyvauti ekonominėje veikloje, mokėti mokesčius. Atsisakius tokio principo turėtume ne lankstesnį, o labai suvaržantį ir neefektyvų darbo santykių reguliavimą.
Skaičiuojama, kad artimiausiu metu ši pataisa paveiks apie 285 tūkst. dirbančių porų, susilaukusių atžalų. Teisės aktai nuo šiol suteikia progą tėvams gauti iki 50 savaičių atostogų ir 37 savaičių apmokamų atostogų. Teisės aktai nurodo, kad motinystės atostogų metu už vaiką mokama 139,58 svarų (191,57 eur) per savaitę arba 90 proc.
Moters karjera ir motinystė - tai suderinama?
Jordan Peterson: Karjera ir motinystė: ar moterims meluojama? | „Big Think“
Motinystės įtaka moterų pensijoms
Moterų pensijų skirtumas reikšmingai didėja su kiekvienu papildomu vaiku. Tai atskleidžia aiškią sąsają tarp motinystės ir mažesnių moterų pensijų, LRT.lt sako Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė dr. Jurgita Butkevičienė.
Pavyzdžiui, „Eurostato“ duomenimis, 2022 m. moterų pensijos Lietuvoje vidutiniškai buvo 13,2 proc. mažesnės nei vyrų. 2023 m. šis rodiklis siekė 13,7 proc. Tačiau atkreipsiu dėmesį, kad dar 2019 m. publikuotame „Eurostato“ tyrime buvo pateikiami duomenys, kad Europos Sąjungoje moterys, vyresnės nei 65 metų, vidutiniškai gaudavo 29 proc. mažesnę pensiją nei vyrai. Atitinkamai Lietuvoje tuo metu moterų pensijos buvo vidutiniškai 18,7 proc.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų ypatumai pensininkams
Analizuojant analogišką situaciją Jungtinėje Karalystėje, 2024 m. publikuota Pensijų politikos instituto ataskaita atskleidžia, kad moterys, pasiekusios pensinį amžių, vidutiniškai pensijai sukaupia net 66 proc. Minėtame Vokietijos tyrėjų (...) 2025 m. atliktame tyrime išryškinama, kad moterų sukaupta pensija yra daugiau nei 32 proc.
Tyrimas parodė - motinos su trimis ar daugiau vaikų gauna net 25,9 proc. mažesnes pensijas nei vaikų neturinčios moterys. Šis tyrimas atskleidė vieną aktualią ir gan jautrią tendenciją, kad pensijų skirtumas priklauso ir nuo vaikų skaičiaus. Vokietijoje moterys, turinčios vieną vaiką, gauna 10,2 proc. mažiau pensijos nei bevaikės moterys, moterys su dviem vaikais - 14,8 proc., o moterys, turinčios tris ar daugiau vaikų, gauna net 25,9 proc.
Moterų pensijų skirtumas reikšmingai didėja su kiekvienu papildomu vaiku, o tai atskleidžia aiškią sąsają tarp motinystės ir mažesnių moterų pensijų. Šį skirtumą daugiausia lemia pertraukos darbo karjeroje ir mažesnės viso gyvenimo pajamos. Nors vaikų priežiūros laikotarpio įtraukimas į pensijų skaičiavimą padeda sumažinti nelygybę ir iš dalies suteikia teisingumą pensinio amžiaus skaičiavimo aspektu, bet tai neatspindi realios pajamų dinamikos.
Nepamirškime, kad Lietuvoje galioja vaiko priežiūros atostogų išmokų „lubos“, yra nustatyta didžiausia mėnesinė suma, kurią galima gauti kaip vaiko priežiūros išmoką. 2024 m. vaiko priežiūros išmokos „lubosׅ“ nustato, kad išmoka negali būti didesnė nei du šalies vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai, kurie apskaičiuojami pagal gautas pajamas per 12 paeiliui einančių kalendorinių mėnesių.
„Lubos“ reiškia, kad aukštesnes pajamas gaunančios motinos santykinai praranda daugiau pajamų vaiko priežiūros laikotarpiu, o tai daro didesnę įtaką finansiniam stabilumui ir investavimo į ateitį galimybėms. O jei vaikai gimsta pamečiui ar su nedideliu metų skirtumu? Šis atotrūkis dar labiau gilėja.
Tačiau 2023 m. Vidutiniškai moterų sukauptas turtas sudaro tik apie 68 proc. vyrų turto Vokietijoje ir JAV, o Ispanijoje - vos 54 proc. Įvertinus turtą kaip metinių pajamų santykį pensijoje, moterų metinis grynasis turtas sudaro apie 22 proc. pajamų Vokietijoje, apie 50 proc. Ispanijoje ir 45 proc. JAV. Be to, moterų disponuojamosios namų ūkio pajamos pensinio amžiaus laikotarpiu siekia apie 80-85 proc. Apibendrinant galima teigti, kad moterų pajamos ir sukauptas turtas pensinio amžiaus laikotarpiu yra mažesni nei vyrų visose trijose šalyse, o didžiausias skirtumas fiksuojamas Ispanijoje.
Artimiausiu metu visiškas skirtumo išnykimas yra mažai tikėtinas, tačiau kryptingomis reformomis jį galima mažinti. Tai rodo būtinybę reformuoti pensijų sistemas taip, kad jos pripažintų ir tinkamai kompensuotų vaikų priežiūros funkcijas, finansiškai nebausdamos motinų. Ši pensijų nelygybė ypač jautri skyrybų atveju, o Lietuva vis dar pirmaujanti ES mastu ir pagal skyrybų skaičių.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje pensijos laikomos bendru turtu ir gali būti dalijamos skyrybų metu. Tai taikoma tiek privačioms, tiek profesinėms pensijoms, tačiau valstybės pensijos dalijimas yra ribotas.
Siekiant sumažinti pensijų nelygybę, mokslininkai siūlo keletą priemonių: didinti moterų finansinį raštingumą, diegiant, kad moterų asmeninė finansinė situacija priklauso nuo jų pačių sprendimų, skatinti aktyvų dalyvavimą pensijų kaupimo ar investavimo procesuose, gerinti prieinamą vaikų priežiūrą ir skatinti tėvystės atostogų pasidalijimą.
Kiti mokslininkai teigia, kad vienas svarbiausių politikos tikslų turėtų būti moterų verslumo, ypač skaitmeninio verslumo, ir dalyvavimo darbo rinkoje didinimas, nes tai tiesiogiai lemia jų darbo patirtį ir ilgainiui didesnį sukauptą turtą. Tačiau jei moterims bus sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti darbo rinkoje viso gyvenimo metu, tai skatins jų turto kaupimą ir pagerins jų finansinį pasirengimą pensijai.
Be to, pastebėta, kad darbo patirties įtaka turtui yra didesnė vienišoms moterims nei vienišiems vyrams, tai leidžia manyti, jog vyrų atveju egzistuoja ir kiti turtų kaupimo mechanizmai.
Šioje lentelėje pateikiami duomenys apie moterų pensijų skirtumus skirtingose šalyse:
| Šalis | Moterų pensijos, palyginti su vyrų (2022 m.) |
|---|---|
| Lietuva | 13,2% mažesnės |
| Europos Sąjunga (vidurkis) | 29% mažesnės (2019 m.) |
| Liuksemburgas | 44% mažesnės (2019 m.) |
tags: #d #britanijoje #kokie #pokyciai #del #motinystes