Mados karalienės Coco Chanel vardas bus amžiams susijęs su jos išskirtiniu, su niekuo nesupainiojamu stiliumi. Užaugusi skurde Coco anksti suprato, kad norint tapti žinoma vien įgimtų gabumų nepakaks. Kai mergaitei buvo 12-ka, motina mirė nuo tuberkuliozės, tad tėvas atidavė dukrą į vaikų prieglaudą ir dingo iš jos gyvenimo. Chanel čia ir išmoko siūti. Palikusi prieglaudą, aplinkiniams ji neužsimindavo apie sunkią vaikystę, ją slėpdama pasakodavo išgalvotas istorijas.
Slapyvardis Coco atsirado, kai Gabrielle Bonheur Chanel, dar prieš tapdama žinoma dizainere, dainavo kabarete. Populiariausios jos atliekamos dainos buvo „Ko Ko Ri Ko“ ir „Qui qu'a vu Coco“, pastaroji ir pasufleravo Coco slapyvardį. Dizainerės sėkmės raktas buvo turtingi vyrai, kurie ne tik padėjo jai praturtėti, bet ir atvėrė duris į niekada alkio nejutusią visuomenę. Coco tapo labiausiai sėkmės lydimų Europos vyrų meiluže, o kelionės po ištaigingus dvarus ir lapių medžioklė paįvairino jos kasdienybę.
- Vienas pirmųjų meilužių buvo turtingas karininkas Etienne’as Balsanas. Jis padėjo Coco pradėti savo verslą, savo bute Paryžiuje leido jai pardavinėti skrybėlaites. Vėliau Pirėnuose ji sutiko tikrąją gyvenimo meilę - verslininką Arthurą Capelį. A. Capelis padėjo jai atidaryti savo banko sąskaitą, parduotuvėlę ir išmokė vairuoti automobilį. Vyras supažindino ją su menininkais, rašytojais, politikais ir grietinėlės damomis.
- 1919-aisiais A. Capelis žuvo automobilio avarijoje. „Praradusi Capelį, aš praradau viską“, - vėliau pasakys dizainerė. Su kunigaikščiu Dmitrijumi Pavlovičiumi ją suvedė ne tik gerovės troškimas, bet ir skaudžios netektys. Kitu mėlynojo kraujo turinčiu mados kūrėjos meilužiu tapo Vestminsterio kunigaikštis Hugh Grosvenoras. Jis troško, kad ji jam pagimdytų įpėdinį, tačiau Coco negalėjo susilaukti vaikų.
- „Dievas mato, aš norėjau meilės. Bet tą akimirką, kai turėjau pasirinkti tarp mylimo vyro ir savo suknelių, pasirinkau sukneles“, - prisiminė ikona. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui gyvenimas Pirėnuose tapo pernelyg nuobodus, ir Coco grįžo į Paryžių. Ir vėl įsivėlė į aistringą nuotykį: meilužiu tapo trylika metų jaunesnis vokietis Hans Gunther von Dincklage.
- 1944-aisiais Coco buvo apkaltinta kolaboravimu su priešu; ji buvo nubausta 18-ka mėnesių kalėjimo, tačiau išgelbėjo Churchillio skambutis. Ji prisidėjo prie mados revoliucijos, pristatydama klasikiniai kūrinius: juodąjį švarkelį, tvido kostiumėlį, trikotažo drabužius, bižuteriją ir auksines sagas.
- Iki XX amžiaus 3-ojo dešimtmečio Coco įvedė dvilytį stilių, išpopuliarino mažąją juodą suknelę (little black dress), sukūrė kišenes kaip darbo drabužiams ir įkvėpė visą mados pasaulį.
Juoda spalva Chanel pasaulyje įgauna naują prasmę: iš laidotuvių spalvos ji virto elegancijos ir prabangos simboliu. Coco kūrybai būdingos sumažintos kišenės, kurios išlaisvino moteris nuo nuolatinės rankinės. Kurdama rankinę „2.55“ Chanel įsiuvo kišenėlę meilės laiškams. Maža juoda suknelė tapo laikmečio simboliu, o pavyzdžiai - paprastumo ir universalumo idealais. Vogue palygino jos šukuoseną su iššūkiu, o juoda suknelė buvo įvardinta kaip būtinas kiekvienos moters garderobe elementas.
Nuo pirmosios kepurių parduotuvės iki viso mados namų imperijos Coco kelias buvo ilgas ir audringas. Ji įsikūrė prabangiuose namuose Paryžiuje Faubourg-Saint-Honoré gatvėje, kuriuose subtiliai derino Prancūzijos eleganciją su rytietiškais motyvais ir moderniais sprendimais. Interjere dažnai pasirodė balta kamelija, kuri tapo Chanel simboliu. Kambariai su veidrodžiais, išklotos kiliminės dangos grindys ir baltos užuolaidos kūrė šiuolaikišką ir šviesią erdvę, kur Coco kūrė savo drabužius ir parfumeriją.
Chanel buvo ne tik dizainerė, bet ir mecenatė. Ji rėmė menininkus, įskaitant Serge‘ą Lifaru ir Serge‘ą Diagilevą, bei prisidėjo prie baleto „Rusų baletas“. Ji taip pat buvo įžvalgi verslininkė: su Misia Sert ir kitais plėtojo savo įtaką socialiniame gyvenime, o jos namuose lankėsi daugybė menininkų ir kūrėjų. Laisvė ir kūrybinė energija buvo jos variklis.
Taip pat skaitykite: Išsami „Uosto namų“ veiklos ir globos misijos apžvalga
Garsusis Chanel No. 5 kvepalai tapo vienu iš jos didžiausių pasiekimų: Ernest Bo parodė keletą variantų, pasirinktas buvo penktasis. Buteliukas iškrautas kristalų, o kvapas iki šiol laikomas legendiniu. 1953-aisiais Chanel mados namai atsidaro iš naujo, o po 1971-ųjų Coco Chanel miršta, palikdama vakarų mados pasauliui neribotą įkvėpimą. Karlas Lagerfeldas, naujojo laikmečio vedlys, atnaujino namų tradicijas, pristatė trumpus sijonus ir šiuolaikiškesnį stilių, tačiau Coco įsitikinimai gyvuoja vis dar.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai