Europos Komisija pristatė pirmąją Europos Sąjungos Skurdo mažinimo strategiją (EU Anti-Poverty Strategy), kuria siekiama sistemiškai ir koordinuotai mažinti skurdą visoje ES bei ilgainiui jį panaikinti. EU strategija iškelia ambicingą tikslą - panaikinti skurdą ES iki 2050 metų. Strategijoje siūlomos ES lygmens priemonės kovai su skurdu pagal skirtingas amžiaus grupes, pripažįstant, kad skurdas yra kompleksiškas ir gali daryti poveikį bet kuriuo gyvenimo tarpsniu.
„Lietuva daugelį metų yra tarp prasčiausių skurdo rodiklius turinčių ES valstybių narių. Tačiau iki šiol į skurdo problemą buvo žiūrima, kaip vienos ministerijos klausimą, o taikomos socialinės politikos priemonės orientuotos į gaisrų gesinimą ir padarinių, o ne priežasčių šalinimą. Strategijoje Europos Komisija pripažįsta, kad šiuo metu net dirbantys žmonės nėra apsaugoti nuo skurdo ir akcentuoja būtinybę keisti šią situaciją - kokybiškas darbas turi ne tik užtikrinti užimtumą, bet ir galimybę gyventi oriai.
Pagalvė apie skurdo riziką Lietuvoje ir prioritetai strategijoje
Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena beveik kas dešimtas dirbantysis. Strategijoje daug dėmesio skiriama atlyginimų, nesaugių darbo formų klausimams, darbo neturinčių žmonių pajamų apsaugai bei paslaugų prieinamumui. Taipogi vienišų tėvų, ypač moterų pažeidžiamumui, vaikų skurdo problemai ir jo perdavimui iš kartos į kartą. Dėl būsto prieinamumo ir augančių pragyvenimo kaštų problema, Komisija pabrėžia, kad prieinamas ir kokybiškas būstas yra būtina sąlyga integracijai į visuomenę ir darbo rinką, o benamystė įvardijama kaip ekstremaliausia skurdo forma.
ES žinoma, jog apie 1 mln. žmonių patiria benamystę. „Būstas - tai ne prabanga, o žmogaus teisė ir sąlyga bet kokiai integracijai. Be stabilaus būsto neįmanomas nei darbas, nei vaiko ugdymas, nei sveikatos priežiūra. Rekomendacija dėl būsto atskirties - labai svarbus žingsnis. Lietuvoje socialinio būsto laukiančiųjų eilės ilgos, o privatus nuomos rinkos segmentas neprieinamas mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Turime reikalauti, kad ši rekomendacija būtų įgyvendinta su konkrečiais rodikliais ir investicijomis.”
Nacionalinės strategijos ir įtraukimas į sprendimų priėmimą
Ragindama įgyvendinti ES skurdo mažinimo strategiją, Lietuva turi rengti ir įgyvendinti nacionalinius strateginius skurdo mažinimo dokumentus. Lietuvoje šiuo metu tokios strategijos nėra, tačiau skurdo mažinimo tikslai numatyti Nacionaliniame pažangos plane. ES skurdo mažinimo strategija siekia išjudinti visuotinį požiūrį į skurdą: tai ne tik pajamų trūkumas ir ne vienos institucijos reikalas. Lietuvos požiūris turi pereiti nuo pavienių problemų prie kompleksinių sprendimų, įtraukiant regionų plėtrą, švietimą, darbo rinkos reformą ir socialinę apsaugą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Europos Komisija numato stiprinti skurdą patiriančių žmonių įtraukimą į sprendimų priėmimą. Nacionalinis skurdo mažinimo tinklas (NSMOT) parengė gaires dėl įtraukimo į socialinės politikos formavimą, o skirtingos savivaldybės ruošiasi įgyvendinti priemones regionų kontekste. Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena apie 653 tūkst. žmonių, o gimstamumo skatinimas ir vieniši tėvai yra ypač pažeidžiamosios grupės.
Struktūrinės sritys, kurios reikalauja dėmesio
Radinėdami kelią mažinti skurdą, būtina užtikrinti adekvačias minimalias pajamas, kurios apsaugotų nuo skurdo, o ne tik padėtų išgyventi. Strategijoje akcentuojama būtinybė užtikrinti kokybiškas darbo vietas ir atitikti regioninius skirtumus, atsižvelgiant į skaitmeninių paslaugų prieinamumą, energetinį skurdą ir susisiekimo paslaugas. Taip pat pabrėžiama, kad be stabilaus būsto ir socialinių paslaugų nėra realios integracijos į darbo rinką ar visuomenę.
Švietimo svarba laikoma vienu iš pagrindinių įrankių mažinant socialinę atskirtį. Pasiekimų siekiama per prieinamą kokybišką išsilavinimą, nuolatiniam kompetencijų tobulinimui, bei didinti suaugusiųjų švietimą. Tačiau Lietuvoje vis dar trūksta dėmesio skaitmenos įgūdžiams, ypač kaimiškose vietovėse ir tarp vyresnio amžiaus gyventojų.
Regioninė politika ir savivaldybių iniciatyvos
Regioninė politika gali mažinti socialinę atskirtį per investicijas į regionų plėtrą, darbo vietas ir infrastruktūrą. Kauno miesto savivaldybė ir Jonavos rajono savivaldybė siekia spręsti problemas per socialinių išmokų sistemą, įtraukdamos nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes, bei bendradarbiaudamos su Lietuvos darbo birža. Jonavos rajono savivaldybė aktyviai įsitraukia į socialinės paramos teikimą.
Savivaldybės taip pat prisideda prie įtraukomos socialinės politikos, įgyvendindamos regionines iniciatyvas kartu su vietos bendruomenėmis. Per Šiaulių regioną vykdomos programos skiria dėmesį skurdui ir socialinei atskirčiai, įtraukiant savanorius, nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes į mokymus bei projektus.
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Specialios iniciatyvos: jaunimas ir savanoriška veikla
Jaunimo iniciatyvos socialinei atskirčiai mažinti yra svarbios, nes jaunimas gali būti labiausiai pažeidžiamas socialinėje atskirtyje. Augustė ir Deimantė savo projektu nagrinėja, kaip socialinės atskirties prevencija gali būti efektyvinama teikiant tikslines paslaugas socialiai pažeidžiamam jaunimui. Nacionalinis skurdo mažinimo tinklas (NSMOT) 2024-2025 m. išsiuntė 10 pasiūlymų Lietuvos partijoms, įtraukiant tokias kryptis kaip skurdo ir pajamų nelygybės mažinimo veiksmų planas, socialinės apsaugos finansavimas ir minėtų išmokų didinimas.
Aistė Adomavičienė pabrėžia, kad iki Seimo rinkimų liko nedaug laiko, tačiau reikšmingų diskusijų socialiniais klausimais trūksta. Pagrindiniai NSMOT pasiūlymai apima socialinės apsaugos finansavimo stiprinimą, šalpos pensijų bazės didinimą, minimalių pajamų apsaugos plėtimą, socialinių paslaugų reformą ir švietimo netolygumų mažinimą.
Skaitmeninės ir paslaugų prieigos iššūkiai
ES kontekste Lietuva išsiskiria dėl silpnos skaitmeninių paslaugų prieigos, aukšto energetinio skurdo ir ribotos susisiekimo paslaugų. Pandemija paaštrino šias problemas, todėl būtina plėsti skaitmeninių priemonių ir paslaugų prieinamumą bei ugdyti skaitmeninius įgūdžius, ypač kaimiškose vietovėse ir tarp vyresnio amžiaus gyventojų. Taip pat būtina plėtoti susisiekimo paslaugas, kad būtų sudarytos galimybės įsidarbinti ir tobulinti įgūdžius.
Teisinė bazė ir socialinės politkos vertinimas
Savarankiškai būtina įteisinti socialinio poveikio vertinimo kriterijų į teisėkūros procesą, vertinant priimamo teisės akto socialinį poveikį. Taip pat rekomenduojama išlaikyti labdarai perduodamų prekių PVM lengvatas, bet tik su indeksavimu pagal dydžių pokyčius, siekiant labiau atliepti realius poreikius, kai maisto poreikiai viršija nustatytus 75 Eur.
Prieinamumas ir įgalinimas per socialines paslaugas
Socialinių paslaugų sistema Lietuvoje turi būti reforma, orientuota į įgalinančias, kokybiškas ir prieinamas paslaugas, teikiamas tikslinėms grupėms ir pagal jų poreikius. Taip pat svarbu užtikrinti viešųjų paslaugų tinklo tolygumą ir jų kokybę, siekiant sumažinti regionalinius skirtumus ir skatinti įtraukimą į darbo rinką.
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
Apibendrinant, ES skurdo mažinimo strategija suteikia politinį įrankį Lietuvai judinti socialinę politiką iš platesnio įtraukties perspektyvos. Nacionalinės iniciatyvos, regioniniai projektai ir jaunimo įtrauktis į savanorišką veiklą rodo, kad galima siekti realių pokyčių, jei politiniai sprendimai bus nuosekliai įgyvendinami ir finansuojami.
Video nuoroda apie ES ir Lietuvos priemones skurdo mažinimui
Ar Lietuva yra skurdi, ar turtinga šalis?
| Svarbiausios sritys | Lietuvos kontekstas | Klaidos/galimybės |
|---|---|---|
| Būstas ir energetinis skurdas | Ilgos eilės socialiniam būstui; privatūs nuomos Kariniai nepasiekiami | Reikia konkrečių rodiklių ir investicijų į Būsto programų įgyvendinimą |
| Švietimas ir įgūdžių tobulinimas | Trūksta dėmesio suaugusiųjų švietimui; skaitmeninių įgūdžių trūkumas kaimuose | Investicijos į suaugusiųjų švietimą, skaitmeninį ugdymą |
| Socialinės paslaugos | Biurokratija; stigmatizacija | Reformų poreikis, tikslinių paslaugų plėtra |
| Darbo užmokestis ir saugos darbas | Neturinčiųjų pajamų apsauga; darbo neturinčiųjų statusas | Stiprinti nedarbo draudimo išmokas; užtikrinti nuolatinį pajamų apsaugos tinklą |
Nuorodos į papildomą informaciją
Pažymėtina: Nacionalinis pažangos planas, NSMOT gairės, informacija apie Lietuvos skurdo rodiklius ir klausimai dėl negalios teisų strategijų. Klausimai ir atsakymai bei papildomi dokumentai pateikti išsamiai Lietuvos institucijų ir tarptautinių šaltinių turiniuose.