Čiurnos sąnarys yra viena dažniausiai traumuojamų žmogaus kūno vietų, sudaranti net iki 40% visų sporto traumų. Netikėtas slystelėjimas, neatsargus žingsnis, kryptelėjusi pėda ar net netinkama avalynė gali tapti čiurnos traumos priežastimi. Nors dažnai manoma, kad čiurnos traumos būdingos tik sportininkams, praktika rodo, jog jos itin dažnos ir kasdienėje veikloje - lipant laiptais, vaikštant nelygiu paviršiumi ar paslydus ant ledo.
Čiurnos sąnario sandara ir traumos mechanizmai
Čiurnos sąnarį sudaro trys kaulai: blauzdikaulis, šeivikaulis ir šokikaulis. Blauzdikaulis kartu su šeivikauliu sudaro tarsi „kišenę“, kurioje yra šokikaulis. Per jį visas kūno svoris perduodamas pėdai, o sąnarį supantys raiščiai, sausgyslės ir raumenys užtikrina jo stabilumą. Taigi, čiurnos sąnarys atlieka dvigubą funkciją - užtikrina ir judesį, ir stabilumą, sugeria smūgius šuolių metu, palaiko pusiausvyrą stovint.
Dažniausiai pasitaikanti čiurnos trauma yra raiščių patempimas. Jis įvyksta tada, kai pėda staigiai kryptelėja į šoną - dažniausiai į vidų (inversijos metu), ir raiščiai nebesugeba išlaikyti sąnario stabilumo. Net 85 proc. šių traumų įvyksta išorinėje čiurnos dalyje. Tokia situacija dažna nusileidžiant po šuolio, bėgant, sportuojant ar tiesiog žengiant netvirtą žingsnį, užkliuvus už nelygaus paviršiaus ar staiga keičiant kryptį sporto metu. Be raiščių patempimų, čiurnos srityje gali būti pažeidžiamos sausgyslės, kremzlės, o sunkesniais atvejais - lūžti kaulai.
Patempimų laipsniai ir simptomai
Čiurnos raiščių patempimai skirstomi į tris laipsnius:
- Pirmojo laipsnio patempimas yra lengvas - pažeidžiami tik pavieniai raiščių pluoštai, juntamas nestiprus skausmas, galimas nežymus patinimas, tačiau sąnario funkcija iš esmės išlieka.
- Antrojo laipsnio patempimas - vidutinio sunkumo, kai įvyksta dalinis raiščių plyšimas, atsiranda ryškesnis patinimas, kraujosruvos, skausmas ir dalinis sąnario nestabilumas.
- Trečiojo laipsnio patempimas - sunkus, kai įvyksta visiškas raiščių plyšimas, ryškus skausmas, patinimas, kraujosruvos ir sąnario nestabilumas.
Čiurnos traumos simptomai priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, tačiau dažniausiai pasireiškia šiais požymiais: ūmus skausmas pažeistoje vietoje, kuris dažnai būna aštrus ir paaštrėja judinant sąnarį ar bandant atlikti specifinį judesį; patinimas pažeistoje srityje - tai natūrali organizmo reakcija į audinių pažeidimą, kai į traumos vietą plūsta skysčiai ir formuojasi edema; poodinė kraujosruva arba hematoma - kraujagyslių pažeidimas lemia kraujo išsiliejimą į aplinkinius audinius, todėl oda aplink sąnarį gali tapti melsva, raudona ar gelsva; sustingimas; sumažėjusi judesių amplitudė; negaliėjimas remtis pažeista koja ar sunku minti koja.
Taip pat skaitykite: Gydymo metodai po čiurnos operacijos
Pirmoji pagalba ir diagnostika
Pirmosiomis valandomis po traumos itin svarbi tinkama pirmoji pagalba. Gydytoja traumatologė Irena Gvozdovič pabrėžia „auksinę 48 val. taisyklę“: negalima judinti sužalotos kojos ar bandyti ja remtis, nes tai gali dar labiau pažeisti raiščius, sausgysles ar net paslinkti lūžę kaulai. Pirmąsias 48 valandas rekomenduojama atlikti sąnario kompresiją, šaldyti pažeistą vietą (15-20 min. kas 2-3 valandas), naudojant specialius gelio kompresus, ir laikyti koją pakeltą aukščiau širdies lygio (ant pagalvės ar dviejų). Taip pat siūlomi vaistai ar tepalai nuo skausmo. Taip pat kineziterapeutė G. Damušytė rekomenduoja atlikti lengvus judesius, kurie nekelia skausmo.
Ar galite po traumos paeiti bent 4 žingsnius (viskas gerai, jeigu jūs šlubuojate)? Ar jaučiate skausmą aplink išorinę ir vidinę kulkšnį? Ar jaučiate skausmą išorinėje pėdos dalyje, viduryje tarp kulno ir mažojo piršto? Ar jaučiate skausmą aplink laivakaulį (išsikišimas esantis vidinėje pėdos dalyje, maždaug ties pėdos viduriu)? Jeigu jūs galite atlikti bent 4 žingsnius ir nejaučiate padidėjusio jautrumo/skausmo išvardytose vietose, beveik 100 proc. tikimybė, kad jūs nepatyrėte čiurnos lūžio. Jeigu jūs galite atlikti bent 4 žingsnius ir turite padidėjusį jautrumą/skausmą bent vienoje iš paminėtų vietų, nebūtinai reiškia, kad jūs patyrėte lūžį, tačiau tai reiškia, kad jums reikia atlikti rentgeno tyrimą. Otavos čiurnos traumų testas yra naudojamas ne patvirtinti lūžio diagnozei, o ją atmesti.
Pacientui kreipiantis į gydytoją dėl skaudamos čiurnos, pirmasis specialisto uždavinys - ortopedinį įtvarą. Daroma rentgeno nuotrauka, kad būtų įvertintas kaulinis audinys ir nustatyta, ar yra lūžis. Dažnai per 10 dienų praeina uždegiminė fazė, kai skausmas ir tinimas sumažėja, tačiau nesant geresnių pokyčių, galima skirti echoskopiją ar magnetinį rezonansą. Ultragarsinis tyrimas gali būti naudingas diagnozuojant čiurnos raiščių pažeidimus, atliekant ultragarso diagnostiką tikslumas iki 95 % ATFL ir 90 % CFL sužalojimų. Nors MRT yra patikimas ūminių ATFL ir CFL raiščių plyšimų diagnostikos metodas po ūminio sužalojimo, jis paprastai nėra atliekamas dėl didelio traumos dažnio, tyrimo kainos ir klaidingai teigiamų rezultatų.
Gydymo principai ir ortopedinės priemonės
Gydymo taktika priklauso nuo traumos sunkumo. Lengvesniais atvejais dažniausiai taikomas konservatyvus gydymas, naudojant elastinius čiurnos įtvarus. Vidutinio sunkumo ar sunkesnių traumų atvejais gali būti skiriami čiurnos įtvarai su plastikiniais šoniniais sutvirtinimais, gipso ar plastikiniai imobilizatoriai. „Ortopro“ klinikos gydytojas V. Zankinas sako, jog moksliniai tyrimai rodo - po čiurnos traumos suspaudimui labiau tinka elastiniai įtvarai, o ne įmobilizavimas gipsu, žmonės greičiau sveiksta naudodami įtvarus, nes su jais koja išlieka šiek tiek judri.
Čiurnos sąnarį stabilizuojantys įtvarai yra viena svarbiausių gydymo ir profilaktikos priemonių. Jie prilaiko sąnarį, neleidžia jam kryptelėti į šoną, tačiau neriboja pėdos judesių aukštyn ir žemyn. Tai ypač svarbu potrauminiu laikotarpiu, kai reikia apsaugoti sąnarį, bet kartu palaikyti judrumą. Sportuojantiems ar dirbantiems fiziškai aktyvų darbą žmonėms rekomenduojama naudoti elastinius čiurnos įtvarus ir kaip prevencinę priemonę. Jie padeda sumažinti traumų riziką, suteikia papildomą stabilumą ir apsaugą padidinto krūvio metu.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po čiurnos lūžio
Patinimui ir kraujotakos sutrikimams mažinti dažnai rekomenduojamos kompresinės kojinės. Jos laipsniškai apspaudžia koją, didžiausią spaudimą suteikdamos ties čiurna, ir taip gerina veninę kraujotaką bei limfos nutekėjimą.
Vaistai, tepalai ir liaudies priemonės
Ūmioje čiurnos raiščių patempimo fazėje skausmui ir uždegimui mažinti dažniausiai skiriami geriamieji ir vietiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas ar celekoksibas. Šie vaistai slopina uždegimą skatinančių prostaglandinų gamybą, taip mažindami patinimą, paraudimą ir skausmą pažeistoje vietoje. Svarbu atsižvelgti į galimas šalutines reakcijas, ypač virškinimo trakto ar širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, todėl vaistus reikėtų vartoti tik gydytojo nurodymu. Acetaminofenas yra toks pat veiksmingas kaip ir NVNU nuo skausmo, patinimo ir judesio amplitudės didinimo per pirmąsias dvi savaites po ūmaus patempimo.
Vietiniai tepalai su priešuždegiminiais ar skausmą malšinančiais komponentais (heparinu, dimentilsulfoksidu, arnika, ežiuole ar terpentinu) gali būti naudojami kaip papildoma priemonė. Šie preparatai gerina vietinę kraujotaką, mažina patinimą ir uždegimą bei malšina skausmą pažeistoje vietoje. Tepalus reikėtų tepti plonu sluoksniu ant odos, vengiant pažeistų odos vietų. Prieš naudojant būtina įsitikinti, kad nėra alergijos sudėtinėms medžiagoms.
Liaudies medicinoje nuo seno naudojamos įvairios priemonės raiščių patempimų gydymui. Dažniausiai pasitelkiami šalti kompresai, pagaminti iš ledo, sušaldytų daržovių ar specialių gelio paketų. Šaltis padeda sumažinti patinimą, uždegimą ir nuskausmina pažeistą vietą. Taip pat populiarūs įvairūs augaliniai preparatai, tokie kaip ramunėlių, medetkų, ežiuolės ar arnikos tepalai bei tinktūros. Nors liaudiškos priemonės gali būti naudojamos kaip papildomas gydymo būdas, jos neturėtų pakeisti įrodymais pagrįsto medicininio gydymo.
Reabilitacija: kada pradėti ir kokie tikslai
Reabilitacija po čiurnos traumos padeda susigrąžinti visavertę sąnario judėjimo funkciją, išvengti nereikalingų komplikacijų ir sumažinti traumų pasikartojimo tikimybę. Kineziterapeutė G. Damušytė pabrėžia, kad po čiurnos traumos sutrinka sąnario judėjimo funkcija: sumažėja judesio amplitudės, atsiranda patinimas, sąnarinių paviršių pažeidimai. Visa tai gali turėti įtakos osteoartrito ar lėtinio čiurnos nestabilumo atsiradimui. Reabilitacija po čiurnos traumos padeda susigrąžinti visavertę sąnario judėjimo funkciją, išvengti nereikalingų komplikacijų ir sumažinti traumų pasikartojimo tikimybę.
Taip pat skaitykite: Sąnario atstatymas
Reabilitaciją galima pradėti tuomet, kai pastačius koją ant žemės nėra jaučiamas didelis skausmas. Jau per pirmąsias dvi paras galima atlikti tempimo pratimus ir kitus judesius, lavinančius lankstumą, didinančius judesių diapazoną. Pradžioje jie atliekami sėdimoje pozicijoje, skausmui sumažėjus - stovint. Kineziterapeutė rekomenduoja tęsti pratimus tol, kol neliks skausmo ir atsistatys lankstumas. Jei simptomai išlieka, gali būti paskirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ar net taikoma visos plaštakos imobilizacija.
Pagrindinis reabilitacijos tikslas - apsaugoti čiurną, sumažinti patiriamą skausmą, pagerinti kraujotaką ir atkurti prarastas jos funkcijas. Reabilitacijos komanda dirba pagal 3R metodikos principus - kiekviena R šifruojama kaip reset, re-enforce ir reload - atkurti, sustiprinti ir perkrauti. Tai garantuoja geriausią teigiamą rezultatą. Šios metodikos pagrindinis tikslas yra aukščiausio lygio priežiūra, kurią dažniausiai gauna aukšto meistriškumo atletai.
Konkrečių pratimų etapas: žingsnis po žingsnio
Gulint lovoje galima pradėti judinti pirštus, šiek tiek iškėlus koją judinti čiurnos sąnarį ir paskui po truputį didinti krūvį atsisėdus, nes koja neapkraunama viso kūno svoriu. Ant kulno pastačius pėdą su pirštais galima rašyti abėcėlės raides. Kai saugiai jaučiamės, galima stotis nuo lovos ir apkrauti abi kojas. Kojų jėgos pratimai - sukioti jas į šonus, taip sukeliant pasipriešinimą. Paskutinis etapas - pratimai ant vienos kojos. Pasistiebimai ant vienos kojos, pusiausvyros išlaikymai. Taip supažindinamas kūnas su nestabilia padėtimi, kad trauma nepasikartotų.
Pratimai reabilitacijos metu: Gulint lovoje galima pradėti judinti pirštus, šiek tiek iškėlus koją judinti čiurnos sąnarį ir paskui po truputį didinti krūvį atsisėdus, nes koja neapkraunama viso kūno svoriu. Ant kulno pastačius pėdą su pirštais galima rašyti abėcėlės raides. Kai saugiai jaučiamės, galima stotis nuo lovos ir apkrauti abi kojas. Kojų jėgos pratimai - sukioti jas į šonus, taip sukeliant pasipriešinimą. Paskutinis etapas - pratimai ant vienos kojos. Pasistiebimai ant vienos kojos, pusiausvyros išlaikymai.
Apšilimo pratimai
- Pasukioti pėdas.
- Pasistiebti.
- Pašokinėti.
- Palankstyti kelius.
- Pasispardyti sau į užpakalį.
- Pašokinėti stačiais keliais vietoje.
Kineziterapija, fizioterapija ir įranga
Siekiant išvengti pasikartojančių traumų, svarbūs ne tik įtvarai, bet ir reabilitacija. Specialūs pratimai, masažai, pusiausvyros lavinimas stiprina čiurnos raumenis ir raiščius, gerina koordinaciją. Reabilitacijai dažnai naudojamos pusiausvyros pagalvėlės, masažiniai kamuoliukai, voleliai. Reabilitacija po čiurnos traumos gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų. Jos metu taikoma kineziterapija, masažai, įvairios fizioterapijos procedūros, kurias skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Fizioterapijos užsiėmimų metu taikomos tokios procedūros kaip limfodrenažas, šaldanti kompresija, elektroterapija, magnetoterapija. Kartu su kineziterapijos užsiėmimais, visas reabilitacinio gydymo kompleksas padeda greičiau atsigauti po operacijos ir grįžti prie kasdienės neribojančios veiklos ar mėgstamo sporto.
Reabilitacijos metu kartais pratimus galima atlikti jaučiant šiek tiek skausmo, o kartais skausmo reikia vengti. Viskas priklauso nuo traumos rimtumo bei laiko po jos. Jeigu norite geresnių rezultatų, labai svarbu apsilankyti pas profesionalų kineziterapeutą, kuris galėtų sudaryti reabilitacijos programą, atsižvelgdamas į jūsų amžių, fizinio pajėgumo lygį, tikslus, traumos rimtumą ir kt. veiksnius. Reabilitacijos metu kartais pratimus galima atlikti jaučiant šiek tiek skausmo, o kartais skausmo reikia vengti.
Gijimo laikas, komplikacijos ir kada kreiptis į gydytoją
Raiščių patempimo gijimo laikas gali ženkliai skirtis priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir lokalizacijos. Lengvi patempimai dažniausiai išgyja per 2-4 savaites. Vidutinio sunkumo patempimams gali prireikti 4-8 savaičių. Jei patempimas stipresnis ar linkęs dažnai kartotis, gijimas gali trukti ir iki 12 savaičių ar ilgiau. Svarbu suprasti, kad iki galo neišgydyta čiurnos trauma dažnai kartojasi ir tampa lėtine problema. Pakartotinės traumos rizika išauga 50-70 proc., o patirtos čiurnos traumos gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip čiurnos uždegimai, čiurnos nestabilumas, čiurnos ankštumas (kai susidaro randiniai pakitimai, kurie ėjimo metu įkrenta į čiurnos sąnarį ir sukelia skausmą) ir potrauminė artrozė (kai visiškai susigadina čiurnos sąnarys, kremzlė).
Jei skausmas labai stiprus, patinimas nemažėja, neįmanoma minti koja arba čiurna atrodo nestabili, rekomenduojama nieko nelaukti ir kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą. Kineziterapeutė G. Damušytė sako, kad tai suprasti padės specialistų naudojama „Ottawa“ taisyklė. Būtina kreiptis į gydymo įstaigą dėl galimo čiurnos lūžio, jei tinka bent vienas iš toliau išvardytų teiginių: jaučiamas skausmas ties išorine kulkšnies dalimi, apie 6 cm kaulo ilgio (paspaudus pirštais); jaučiamas skausmas ties vidine kulkšnies dalimi, apie 6 cm kaulo ilgio (paspaudus pirštais); jaučiamas skausmas einant - ant traumuotos kojos neįmanoma išlaikyti kūno svorio.
Prevencija ir ilgalaikė priežiūra
Kineziterapeutė Inga Rudytė-Jorgensen teigia, kad sportininkams traumos dažnai nutinka dėl neatliktų apšilimo judesių, netinkamo pasiruošimo, neteisingai, per staigiai atliekamų judesių. Raiščių patempimų rizika didėja dėl įvairių veiksnių, tokių kaip nepakankamas apšilimas prieš fizinę veiklą, netinkama judesių technika, raumenų silpnumas ar disbalansas, anatominiai ypatumai ar anksčiau patirtos traumos. Prevenciškai svarbu stiprinti aplinkinius raumenis, bei laikytis taisyklingos kūno mechanikos. Bėgimo, šokinėjimo ar kitų intensyvių sportinių veiklų metu kojų raiščiai patiria didelį stresą, todėl svarbu palaipsniui didinti krūvį, naudoti tinkamą avalynę ir skirti pakankamai laiko poilsiui bei regeneracijai.
Traumų Prevencija: Rimas teigia, kad yra įvairių metodų, padedančių sumažinti traumų riziką. Gydydami savo pacientus dedame visas pastangas, kad kiekvienas pasveikęs toks išliktų kuo ilgiau, todėl daug dėmesio skiriame traumų prevencijai. Mūsų kineziterapeutai testuoja pacientus, nustato raumenų disbalansą ir sudaro pratimų programą, kuria vadovaudamiesi sportininkai stiprina susilpnėjusius raumenis.
Čiurnos įtvaras padeda stabilizuoti sąnarį, sumažina šoninį judėjimą ir palaiko raiščius, o tai leidžia saugiau vaikščioti ir greičiau mažina skausmą bei tinimą. Sportininkai - ypač žaidžiantys futbolą, krepšinį, tinklinį - dažnai naudoja čiurnos įtvarą, kad sumažintų pakrypimo riziką šokinėjant, keičiant kryptį ar leidžiantis ant nelygaus paviršiaus. Nerekomenduojama dėvėti čiurnos įtvaro ilgiau nei 4 savaites, nebent taip paskyrė gydytojas. Būtina atkreipti dėmesį, jog per ilgai nešiojant šias medicinines priemones gali susilpnėti čiurna. Todėl rekomenduojama dėvėti pagal gydytojo nurodymą.
Praktiniai patarimai pacientui
Ką daryti, jei pasitempėte čiurnos raičius? Pasitempus čiurną rekomenduojama nesiimti savigydos, o kreiptis į gydytoją, kuris pasirūpins, kad pirmiausia būtų efektyviai numalšintas skausmas ir sumažinta tinimas. Tai padaryti padės ne tik medikamentai, bet ir speciali ortopedinė technika, pavyzdžiui, įtvaras, kadangi labai svarbus tinkamas čiurnos sutvirtinimas, kad ji nejudėtų. Priklausomai nuo traumos rimtumo, gydytojas gali rekomenduoti INDIVIDUALŲ ĮTVARĄ arba gipsą. Tokios priemonės čiurnai sutvirtinti naudojamos apie tris savaites, kadangi raiščių gijimo laikotarpis ilgas.
Poilsis, ledas, suspaudimas ir pakėlimas yra pagrindiniai principai, taikomi daugeliui čiurnos traumų gydymo būdų. Svarbiausia - neignoruokite skausmo ir netęskite veiklų, kurios kelia diskomfortą. Pirmas dvi dienas skirkite poilsiui ir stenkitės nevarginti čiurnos, laikyti ją pakeltą. Šalti kompresai padės sumažinti skausmą, šaldykite čiurną ledu kas pora valandų.
Labai svarbu su kineziterapeutu susisiekti nedelsiant, kadangi po čiurnos trauma dažnai slepiasi rimtesnės problemos nei gali pasirodyti. Pilnai plyšę raiščiai ar sausgyslės, kaulų skilimas pasitaiko neretai ir, laiku negydant šių būklių, situacija gali blogėti. Kineziterapeuto konsultacijos metu specialistas sukurs individualiai pritaikytą pratimų planą, leisiantį kuo greičiau ir saugiau grįžti prie kasdienių ir net sportinių veiklų. Kineziterapeutas išmokins taisyklingai atlikti kiekvieną judesį ir gydymą galėsite tęsti namuose.
| Traumos sunkumas | Gydymas | Reabilitacijos trukmė |
|---|---|---|
| Lengvas (I laipsnis) | Elastinis įtvaras, ledas, NVNU, lengvi pratimai | 2-4 savaitės |
| Vidutinio sunkumo (II laipsnis) | Įtvarai su šoniniu sutvirtinimu, imobilizacija prireikus, kineziterapija | 4-8 savaičių |
| Sunkus (III laipsnis / plyšimai) | Gali prireikti operacijos, ilgesnė imobilizacija, intensyvi reabilitacija | Iki 12 savaičių ir ilgiau; po operacijos mėnesiai-metai |
Dažna klaida, kurią daro čiurnos ir ne tik traumas patyrę žmonės, - ne iki galo atlikta reabilitacija. Po tokių traumų svarbu 90 % išgyti. Tai reiškia, kad, atlikus funkcinius testus, jėgos ir judesio amplitudės testavimą, reikalingas 90 % rezultatų atitikimas, palyginti su sveika koja. Kitu atveju padidėja tikimybė patirti pakartotinę apatinės galūnės traumą, atsirasti lėtiniam čiurnos nestabilumui ar osteoartritui.
tags: #ciurnos #reabilitacijos #pratimai