Būsto klausimas yra vienas svarbiausių kiekvienam žmogui, o valstybė siekia užtikrinti, kad kiekvienas gyventojas turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas. Tačiau kartais nutinka taip, kad nuomininkai nevykdo savo įsipareigojimų, pavyzdžiui, nemoka nuomos mokesčio. Ką daryti tokiose situacijose ir kokia yra teisminė praktika dėl iškeldinimo iš socialinio būsto? Šiame straipsnyje aptarsime šiuos klausimus, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika.
Žodinė Nuomos Sutartis ir Jos Problemos
Neretai pasitaiko atvejų, kai nuomos sutartis nėra sudaroma raštu. "Žodinės nuomos sutartys yra teisėtos pagal Civilinį kodeksą, jame numatyta, jog nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Vis tik kilus nesutarimams ir neturint rašytinės sutarties, nuomotojui kyla daug praktinių problemų. Žodinė sutartis yra laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi bute dienos.
Tačiau be rašytinės sutarties nuomotojui tenka remtis tik Civilinio kodekso nuostatomis, o ne lankstesniais šalių susitarimais, kurie gali būti numatyti nuomos sutartyje", - pasakoja advokatas. Susidūrus su nuomininko mokumo problemomis, pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į nuomininką, fiksuojant padarytus pažeidimus ir raginant padengti susidariusį įsiskolinimą. Tokia dokumentacija gali tapti svarbiu įrodymu teisme ir netgi išspręsti problemą, nuomininkui įvertinus galimas neigiamas finansines pasekmes.
Kai konflikto nepavyksta išspręsti geruoju, nuomotojui lieka vienas kelias - kreiptis į teismą, siekiant nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, prisiteisti skolą ir iškraustyti nuomininkus.
Teisminis Procesas ir Iškeldinimo Tvarka
Deja, bet geranoriškai nepavykus išspręsti konflikto, teisminis procesas yra neišvengiamas. Gyvenamųjų patalpų nuomai įstatymai numato griežtesnius reikalavimus - Civilininiame kodekse numatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka. Be to, gyvenamųjų patalpų nuomos specifika lemia ir tai, kad vien faktas, jog nuomininkas nesumokėjo nuomos ar komunalinių mokesčių už 1 mėnesį, dar nesudaro pagrindo nuomotojui inicijuoti sutarties nutraukimo.
Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos
Pagal Civilinį kodeksą, nuomininkas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartį, jei jis nuolat, tačiau ne mažiau kaip tris mėnesius, nemoka nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Teisininkas pabrėžia, kad net jei nuomininkas yra skolingas už nuomą, jis vis tiek yra įstatymais saugomas nuo savavališko iškeldinimo:"Nuomotojas, kuris savavališkai iškeldina nuomininką, gali būti traukiamas ne tik civilinėn, bet ir administracinėn, o išskirtiniais atvejais - net baudžiamojon atsakomybėn.
Teismui priėmus sprendimą dėl iškeldinimo, patį sprendimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, kuris turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys. Jei iškeldinamasis nesutinka geruoju išsikelti ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesui pagal vykdomąjį raštą, kviečiami du kviestiniai ir policija. Iškeldinant vaiką, taip pat dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas."
Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje. Kilus teisminiam ginčui, nuomotojas, neturėdamas rašytinės sutarties, turi įrodyti nuomos sutarties sudarymo faktą ir šalių sutartų sąlygų buvimą. Tokios situacijos išvengiama turint rašytinę sutartį, kuri leidžia koncentruotis į patį skolos priteisimą.
"Nuomotojui įrodžius teisme žodinės nuomos sutarties sudarymo faktą bei nuompinigių dydį, pavyktų apginti pažeistas teises ir atgauti skolą. Tam galėtų padėti šalių susirašinėjimas, kuriame fiksuojamas susitarimas dėl nuomos, nuomininko nuomotojui atlikti bankiniai pavedimai. Tačiau teisminio proceso kaina dažnai yra varginanti, laike išsitęsianti ir emociškai sunki procedūra", - pasakoja D. Užkurnys.
Svarbu vengti ilgalaikių ar neterminuotų nuomos sutarčių. Geriau sudaryti vienerių metų nuomos sutartį, kuri gali būti atnaujinama. Nuomininkui pradelsus mokėjimus, pirmiausia reikėtų ieškoti su juo kompromiso ir teikti raginimus padengti įsiskolinimus, vengiant kraštutinių priemonių, tokių kaip komunalinių paslaugų apribojimas ar priverstinis iškraustymas.
Taip pat skaitykite: Teismo prašymas slaugos klausimais
Teismų Praktika ir Antstolių Vaidmuo
Dažnai žmonės klaidingai mano, kad antstoliai sprendžia, ką ir kaip iškeldinti. Tačiau antstoliai tik vykdo teismų sprendimus. Jeigu teismas savivaldybės prašymu nutraukė nuomos sutartį su įsiskolinusiu nuomininku, tai ir sumokėjus skolą sutartis lieka negaliojančia, o teismo sprendimas iškeldinti skolininkus galioja.
Padėti išsaugoti turėtą būstą šiuo atveju galėtų tik nauja nuomos sutartis, todėl patartina kreiptis į savivaldybę ar kitą būsto nuomotoją, kad po skolos sumokėjimo būtų atnaujinti nuomos santykiai. Suprantama, kad daug paprasčiau būtų panašias finansines problemas išspręsti be teisminių procesų: iš anksto derinant su savivaldybe ar komunalinių paslaugų tiekėjais skolų grąžinimo grafiką, persikeliant į mažesnio ploto būstą ar bandant gauti socialinę pašalpą.
Priverstinio iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 769 straipsnis. Iškeldinimas paprastai vykdomas esant iškeldinamajam. Tais atvejais, kai iškeldinamasis slepiasi arba nevykdo antstolio raginimo išsikelti iš patalpos, antstolis iškeldina jį priverstine tvarka, esant policijos ir turto saugotojo atstovui.
Visi pagrindai, kuriems esant fiziniai asmenys gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų, yra išvardinti Civiliniame kodekse. Įstatymas gina kreditorių bei patalpų savininkų interesus ir leidžia taikyti priverstinio pobūdžio priemones prieš asmenis, kurie šiuos interesus pažeidžia.
Pagrindai Iškeldinimui Pagal Civilinį Kodeksą
Pagal Civilinio kodekso 6.611 straipsnį nuomininkai gali būti iškeldinami iš gyvenamųjų patalpų nutraukus nuomos sutartį, jeigu nesilaiko jos sąlygų:
Taip pat skaitykite: Turto administravimas
- Ne mažiau kaip tris mėnesius (jeigu nuomos sutartis nenustato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių arba mokesčių už komunalines paslaugas.
- Ardo ir gadina gyvenamąją patalpą.
- Netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems kartu su jais gyvenantiems arba greta jų gyvenantiems asmenims.
Įstatymas taip pat leidžia teismo tvarka iškeldinti asmenis, kurie savavališkai apsigyvena patalpose be savininko leidimo arba nevykdo nuomotojo reikalavimo išsikelti iš gyvenamosios patalpos. Patalpų nuomininkas ir su juo gyvenantys asmenys gali būti iškeldinami ir tada, kai nuomos sutartis pripažįstama negaliojančia.
Pagal Civilinio proceso kodekso 659 straipsnį priverstine tvarka iškeldinamam asmeniui antstolis nustato ne trumpesnį kaip trisdešimties dienų ir ne ilgesnį kaip keturiasdešimt penkių dienų terminą sprendimui įvykdyti. Jeigu dėl skolų iškeldinamas asmuo ar jo šeimos narys suserga, antstolis, gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, kai liga nėra chroniška, gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus.
Socialinio Būsto Politika Lietuvoje
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondą, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kasmet plėsti. Socialinio būsto fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus.
Socialinio Būsto Fondo Plėtros Programos
Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti šie nutarimai ir programos:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metams programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448).
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metams programa.
Jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms. Savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Lietuvos Būsto Strategija
Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi. Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei, iš kitos pusės, valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Prevencinės Priemonės ir Patarimai
Norint išvengti nemalonių situacijų, susijusių su iškeldinimu iš socialinio būsto, rekomenduojama:
- Sudaryti rašytinę nuomos sutartį, aiškiai apibrėžiant šalių teises ir pareigas.
- Laiku mokėti nuomos mokesčius ir komunalinius mokesčius.
- Esant finansinių sunkumų, nedelsiant kreiptis į savivaldybę ar nuomotoją dėl galimo skolos grąžinimo grafiko.
- Ieškoti kompromiso su nuomotoju, vengiant kraštutinių priemonių.
Laiku sprendžiant problemas ir laikantis įstatymų, galima išvengti nemalonių situacijų ir užtikrinti savo teisę į būstą.
| Programa | Metai | Nutarties numeris |
|---|---|---|
| Socialinio būsto fondo plėtros programa | 2005-2007 | Nr. 708 (pakeitimas Nr. 448) |
| Socialinio būsto fondo plėtros programa | 2008-2010 | Nr. 548 |
Neprivatizuoto Būsto Problemos Kaune
Visoje Lietuvoje iki nustatyto termino - 2002 metų pabaigos - gyventojų neišpirkti „valdiški“ butai buvo perduoti savivaldybėms. Gyventojams pasirinkimo nebeliko: su jais buvo pasirašomos sutartys tik dėl socialinio būsto nuomos, buvo „ištrintas“ skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio būsto. Ši problema ganėtinai aštri Kaune, kuriame skirtumas tarp neprivatizuoto ir socialinio savivaldybės būsto valdininkų pastangomis buvo ištrintas. „Valdiškas“ būstas Kaune tarsi išnyko. Advokatės D.Višinskienės pastebėjimu, daugeliu atvejų žmonės tokias sutartis pasirašė, net nežinodami apie esminius pakeitimus arba nesuprasdami, kaip smarkiai tai pablogins jų padėtį.
Advokatė D.Višinskienė pasakojo, kad į advokatų kontorą dėl nepalankių socialinių sutarčių sąlygų susirūpinę kauniečiai kreipėsi jau prieš keletą metų. Tąsyk kreipėsi suglumusi klientė: dešimtmečius gyveno neprivatizuotame, po skyrybų padalintame bute. 2002 m. „Tai buvo vienas pirmųjų nerimo signalų Kaune: nejau, jei mano pajamos didės - ateityje neteksiu būsto? Kokiu pagrindu, jei visą gyvenimą čia gyvenau?
Neseniai tokios dvi D.Višinskienės kontoros atstovautos bylos su Kauno miesto savivaldybe pasibaigė taikos sutartimis. Nepagrįstai įrašyti nuomos sutarčių punktai panaikinti, abiem atvejais nuomininkai tapo neprivatizuoto būsto gyventojais ir galės įsigyti butus, kuriuose yra gyvenę ne vieną dešimtį metų. Dviejų šią vasarą taikos sutartimi teisme baigtų bylų faktinės aplinkybės panašios. Vienu atveju, mirus pagrindinei būsto nuomininkei V.T. ir perrašant 1985 m.
Antruoju atveju daugiau nei 50 metų nuomojamose patalpose gyvenantys kauniečiai - motina ir sūnus - tik šiemet, kreipęsi dėl galimybės nusipirkti butą, sužinojo, kad jam taikomas socialinio būsto statusas. Tuo tarpu mirus pagrindiniam nuomininkui J.M., iš tikrųjų su jo šeimos nariais tęsėsi gyvenamosios patalpos nuomos santykiai.
Ieškinyje teismui advokatė D.Višinskienė priminė tuometį teisinį reguliavimą: sovietmečiu, išnuomojant butą tiek V.T., tiek J.M., socialinis būstas net negalėjo būti suteiktas - nes tokių būstų nenumatė to laikotarpio įstatymai. „Įstatymas neturi grįžtamosios galios. Taip pat konstatuota, jog ieškovų, gyvenusių kaip pagrindinio nuomininko šeimos nariai, teisė naudotis butu automatiškai neišnyko įsigaliojus kitiems teisės aktams, be to, nė vienas iš nuomininkų nėra kreipęsis į savivaldybę, kad jiems būtų suteiktas socialinis būstas.
Ieškinyje pasiremta ir teisės aktais, nustačiusiais, jog nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. pabaigos, pagrindu būstą nuomojantiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta viršijus turto ir pajamų ribą, šių nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas neturi ribojimų, taikomų sutartims, sudarytoms nuo 2003 m. Šia galimybe pasinaudoti gali tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d.
D.Višinskienė pabrėžė, kad socialinių nuomos sutarčių sąlygos pripažintos negaliojančiomis nepaisant to, kad patys gyventojai kažkada šią, jiems nepalankią, sutartį pasirašė. „Sutartį sudaro dvi šalys - šiuo atveju savivaldybė ir žmogus. Teoriškai šalys sutartį gali keisti. Vis dėlto pastebėjome, kad kai 2009 m. Kol kas nežinoma, kiek gali būti atvejų, kai savo teises nuomininkams teks ginti teisme.
Advokatės Dianos Višinskienės Praktika
Advokatė Diana Višinskienė primena, kad remiantis LR CK 6.602 straipsnio 2 dalimi, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją.
Atsižvelgiant į tai, mirus pagrindiniam savivaldybės būsto nuomininkui, nepriklausomai nuo šeimos nario santykio su pagrindiniu nuomininku (sugyventinis, sutuoktinis, vaikas, anūkas ir kt.), asmuo privalo per du mėnesius nuo pagrindinio nuomininko mirties pranešti savivaldybės administracijai apie pagrindinio nuomininko mirtį ir pateikti prašymą pakeisti nuomos sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos ir pagrindiniam nuomininkui.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be visa ko, advokatės Dianos Višinskienės atstovaujama ieškovė D.B. buvo pripažinta savivaldybės būsto pagrindinės nuomininkės G.S. šeimos nare - sugyventine. Ginčas tarp D.B. ir Kauno miesto savivaldybės institucijų kilo po pagrindinės savivaldybės būsto nuomininkės G.S. mirties, t. y. po to, kai jos sugyventinė D.B., pragyvenusi tame pačiame būste daugiau nei 32 metus, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją siekiu pakeisti nuomos sutartį ir kaip šeimos narys tapti pagrindine būsto nuomininke.
Kauno miesto savivaldybės administracija nesutiko, jog D.B. ir G.S. Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.588 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog nuomininko šeimos nariai, be kitų išvardintų asmenų, yra ir kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sugyventinis tai faktinis sutuoktinis, kurio faktinė padėtis atitinka šeimos nario kaip sutuoktinio padėtį - jį su nuomininku turi sieti bendri dvasiniai, asmeniniai ir turiniai interesai, tačiau jų santuokiniai santykiai nėra juridiškai įteisinti, t. y. santykiai neįforminti bažnyčioje ar valstybiniuose Civilinės metrikacijos organuose, norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Ginčo atveju Teismas sprendime konstatavo, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D.B. ir G.S. siejo dvasiniai ir emociniai ryšiai, moterys kartu pirkdavo maistą, tvarkydavosi namuose, dirbo ir kartu mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas - tai patvirtino byloje apklausti sugyventinių kaimynai ir šeimos draugai. Nors Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, jog D.B. niekada negavo būsto savininko, t. y. Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, jame, be anksčiau įvardintų argumentų, siekė įtikinti teismą, jog tos pačios lyties asmenys negali būti pripažinti sugyventiniais, kadangi Lietuvoje šiuo metu pripažįstama ir galėtų būti vertinama tik vyro ir moters laisva valia sudaryta santuoka.
Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog dviejų tos pašios lyties asmenų, laikančių save partneriais, partnerystė gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį yra laikoma šeima, o tokie asmenys gali būti laikomi šeimos nariais dėl ko neegzistuoja teisinės kliūtys ieškovę pripažinti G.S. Taigi, Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Ši nuostata, akivaizdu, galioja nepriklausomai nuo asmens finansinės padėties. Remiantis šia įstatymo nuostata, 2024 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas performavo iki tol galiojusią teismų praktiką ir, iš esmės, nustatė, jog nepriklausomai nuo to, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti realios (turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora), teismai turi teisę priteisti ir dar nepatirtas, tačiau būtinai ateityje patirsiančias bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog LR CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos.
Taigi, kasacinis teismas, iš esmės, išaiškino, jog jeigu tarp advokato (advokato padėjėjo) ir kliento yra sudarytas rašytinis susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, kuriame nurodoma, kokiais terminais yra išdėstomas nepamokėto honoraro dydis, atitinkamai, jeigu teismui yra pateikiama ir detalizuota suteiktų teisinių paslaugų ataskaita, teismai turėtų priteisti visas, t. y. Taigi, jeigu atstovas sutinka klientui išdėstyti neįvykdyto honoraro apmokėjimą tam tikram laikotarpiui, o honoraro dydis atitinka teisingumo ministerijos rekomendacijas, šiai dienai yra didelė tikimybė, jog teismai dar nepatirtas, tačiau tikrai patirsimas bylinėjimosi išlaidas iš pralaimėjusios šalies priteis - nurodytina, jog ir advokatės Dianos Višinskienės kontora, esant sudėtingai kliento finansinei situacijai, sėkmingai remiasi aukščiau nurodyta naujausia teismų praktika, t. y. Lietuvoje dalis vyresnių žmonių gyvena skurde.
Kai kuriems padeda jau suaugę vaikai. Advokatė Diana Višinskienė portalui www.tv3.lt teigia, kad vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus tėvus. „Tačiau pareiga pilnamečių vaikų pareiga tėvams nėra absoliuti, t. y. egzistuoja sąlygos, kurioms esant, toks išlaikymas gali būti priteistas: 1) tėvai turi būti nedarbingi, t. y. Anot Dianos Višinskienės, jeigu nedarbingi tėvai turi pakankamai lėšų gyventi, gaunantys pakankamą pensiją, turintys santaupų, kitokio turto ir pan., teisės į išlaikymą neturi.
„Dar daugiau - teismai, nagrinėdama tokias civilines bylas, netgi vertina, dėl kokių priežasčių ieškovo finansinė būklė yra prasta, pavyzdžiui, dėl kokių priežasčių asmuo gauna mažą senatvės pensiją.
Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis.
2019 m. spalio 3 d. Būstas K. D. šeimai buvo suteiktas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius. Prasidėjus privatizavimo procesui dar 1993 m. K. D. kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl būsto privatizavimo lengvatine tvarka ir atliko visus reikiamus būsto privatizavimui veiksmus. Vis dėlto, moteriai pranešta, kad išsipirkti būsto negalės, nes yra prasidėjusios nuosavybės teisių atkūrimo į daugiabutį, kuriame kartu su šeima gyvena ir K. D., procedūros.
Į ieškovės K. D. „Butų privatizavimo procesas yra dvišalis veiksmas: ne tik gyventojai turėjo pareigų, bet ir savivaldybė turėjo informavimo pareigą apie galimybę privatizuoti butą. Kaunietė K. D. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau negalėjo pasinaudoti šia teis...“
Išvados
Teismų praktika, susijusi su socialiniu būstu, yra sudėtinga ir nuolat kintanti. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, taip pat kreiptis į specialistus, jei kyla problemų.
Advokatė Evelina Kiznė: „Darbdaviai turi piktybinių darbuotojų, tačiau nežino, kaip juos atleisti.“
tags: #bylos #del #socialinio #busto