Lietuvoje nuo 2014 metų vykdoma vaikų globos namų deinstitucionalizacija, kurią šalies politiniame kontekste dažniau vadina pertvarka, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų šeimos aplinkoje, meilės ir supratingumo atmosferoje. Nors vaikų globos namų (VGN) skaičius ženkliai sumažėjo, masinis bendruomeninių vaikų globos namų steigimas kelia diskusijas dėl geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Viena aktualių alternatyvų - profesionalių globėjų institutas, Lietuvoje atitinkamai įgyvendinamas per globos centrus (GC), kuriuose rengiami nuolatiniai globėjai (rūpintojai) ir budintys (profesionalūs) globotojai.
Vaiko globos namų deinstitucionalizacija ir alternatyvos
Vaikų globos namų pertvarka prasidėjo 2014 metais, kai Lietuvoje institucijose gyveno apie 4 030 vaikų. 2020 metų pabaigoje šis skaičius sumažėjo iki maždaug tūkstančio, o tai reiškia, jog vaikų skaičius didelėse institucijose sumažėjo keturis kartus. Tačiau daugiausia alternatyvų vaiko globai sudaro bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN), kurie dažnai kritikuojami dėl masiškumo ir tam tikro institucinio pobūdžio. Pertvarkos tikslas - sukurti įvairias alternatyvas, kurios užtikrintų kompleksines, individualias bendruomenines paslaugas ir neleistų vaikams patekti į dideles globos institucijas.
Tarptautiniame diskurse ši pertvarka vadinama deinstitucionalizacija. Ši sąvoka reiškia ne tik didelių globos institucijų uždarymą, bet ir perėjimą prie mažesnių socialinių paslaugų bendruomenėje bei prevencinių priemonių kūrimą, siekiant apsaugoti vaikus nuo institucionalizacijos. Viena iš svarbių alternatyvų yra profesionalios globos institutas, atstovaujamas budinčių globotojų sistemose.
Profesionalių globėjų institutas ir globos centrai Lietuvoje
Profesionalios globos institutas Lietuvoje pradėtas diegti nuo 2018 metų Europos Sąjungos lėšomis finansuojamais globos centrais (GC). Globos centrai - tai socialinių paslaugų įstaigos, kurios rengia ir palaiko globėjus (rūpintojus) bei budinčius globotojus. Jų veikla apima ne tik vaiko globą šeimoje, bet ir kompleksines socialines paslaugas vaikams, globėjams, įtėviams bei šeimynoms.
Pagal Socialinių paslaugų įstatymą, globos centrai pagal tarpusavio bendradarbiavimo sutartį perduoda vaikus budintiems globotojams, taip pat teikia konsultacijas, organizuoja mokymus ir suteikia pagalbą vaikų grąžinimo į šeimą procese. Toks reglamentavimas įstatyminiu lygmeniu yra itin svarbus, nes užtikrina GC paslaugų tęstinumą ir kokybę po projektų finansavimo pabaigos.
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
Globos centrų veiklos reglamentavimas ir finansavimas
Globos centrai Lietuvoje pradėti kurti 2018 metais, ir šiuo metu veikia 66 GC. Jie veikia pagal socialinių paslaugų teikimo sutartis su globėjais, budinčiais globotojais, įtėviais ir dalyvauja aktyviai mažinant vaikų institucionalizaciją. GC veikla finansuojama Lietuvos valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšomis, vykdant projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas“. Šio projekto vertė siekia apie 18,6 mln. eurų, jis orientuotas į GC paslaugų kokybės didinimą ir prieinamumo plėtrą visose šalies savivaldybėse.
Projekte numatytos veiklos apima specialistų darbo vietų - psichologų, globos koordinatorių, socialinių darbuotojų - kūrimą, naujų socialinių paslaugų metodinių pagrindų rengimą, darbuotojų mokymus ir superviziją, taip pat tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir veiklos kokybės vertinimą. Projekto vykdytojas yra Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (VVTAĮT).
Budinti globotojo vaidmuo ir veiklos principai
Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris pagal sutartį su globos centru laikinai prižiūri likusius be tėvų globos vaikus savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje. Budintys globotojai suteikia vaikui fizinį ir emocinį saugumą, auklėjimą ir atliepia jo poreikius, užtikrina jų sveikatos priežiūrą, maisto aprūpinimą ir kitą būtiną pagalbą.
Budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų vienu metu ir teikti globa kriziniais atvejais, kai vaiką reikia kuo greičiau apgyvendinti saugioje aplinkoje, dažniausiai iki 3 mėnesių. Budintis globotojas vykdo savo veiklą pagal individualios veiklos pažymą, gauna už tai atlygį, o globos centras išlieka vaikų teisiniu atstovu.
Budinčio globotojo veikla yra reglamentuota ir privaloma baigti mokymus pagal Globėjų ir budinčių globotojų rengimo programą, kurios trukmė - 10 savaičių. Šių mokymų metu globotojai įgyja žinių, reikalingų veiklai vykdyti, mokosi spręsti iššūkius, susipažįsta su būtinomis socialinėmis ir psichologinėmis kompetencijomis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama
Budinčio globotojo teisės ir pareigos
- Užtikrinti vaikui saugią aplinką ir stabilumą
- Rūpintis vaiko fizine sveikata ir emocine gerove
- Vykdyti vaiko auklėjimą ir užtikrinti kasdienę priežiūrą
- Teikti pagalbą vaiko tėvams siekiant vaiko grąžinimo į šeimą
- Laikytis su globos centru sudaromos bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties
Nuolatiniai globėjai ir jų paruošimas
Nuolatiniai globėjai - tai fiziniai asmenys, kurie, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, šeimoje auklėja vaikus iki pilnametystės. Norint tapti nuolatiniu globėju reikia turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, bent vienerių metų patirtį globojant vaikus ar būnant budinčiu globotoju.
Paruošimo procesas apima mokymus, kurių metu ruošiami globėjai suprasti savo pareigas, iššūkius, ugdyti empatiją ir suteikti saugią aplinką vaikams. Nuolatiniai globėjai taip pat sudaro paslaugų teikimo sutartį su globos centru ir gauna jo konsultacinę bei paramos pagalbą viso globos laikotarpio metu.
Motyvacija tapti globėju
Motyvacija tapti vaikų globėju yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo asmeninės dispozicijos, vertybių ir socialinių aplinkybių. Mokslinėje literatūroje dažnai skiriamos išorinė motyvacija (finansiniai paskatinimai) ir vidinė, kilusi iš asmeninių vertybių ar emocinių poreikių.
Rumunijos tyrimo duomenimis, dauguma profesionalių globėjų tapo tokie iš meilės vaikams, tačiau dalis vadovaujasi ir socialinėmis bei ekonominėmis priežastimis. Kai kurie globėjai renkasi šią veiklą kaip gyvenimo pokytį po asmeninių traumų (pvz., artimo žmogaus netekties). Tokia motyvacija įtakoja globos kokybę ir ilgalaikius rezultatus.
Globos rūšys ir organizavimas
| Globos rūšis | Apibūdinimas | Vaikų skaičius |
|---|---|---|
| Laikinoji globa (rūpyba) | Vaiko priežiūra krizinėmis ar laikino pobūdžio aplinkybėmis, tikslas - grąžinti vaiką į šeimą | Iki 3 mėnesių |
| Nuolatinė globa (rūpyba) | Vaiko priežiūra, kai jis negali grįžti į biologinę šeimą | Iki pilnametystės |
| Globa šeimoje | Vaiko globa fizinio asmens šeimoje | Ne daugiau kaip 3 vaikai + savi iki 6 iš viso |
| Globa šeimynoje | Juridinio asmens, šeimynos, globos forma | Keturi ir daugiau vaikų, iki 8 su savais vaikais |
| Globa globos centre | Juridinio asmens globa; vaiko gyvenamoji vieta budinčių ar nuolatinių globėjų šeimoje | Variuoja |
| Globa vaikų globos institucijoje | Vaiko globos nustatymas socialinės globos įstaigoje | Institucinė globa |
Paramos sistemos globėjams ir budintiems globotojams
Globėjo (rūpintojo) veiklos metu jam suteikiama nuolatinė pagalba ir konsultacijos, tobulinamos jų kompetencijos, organizuojamos bendruomenės veiklos, įtraukiami į renginius. Taip pat kiekviena savivaldybė globėjams ir budintiems globotojams gali skirti pagalbos pinigus, įskaitant vienkartinę materialinę pagalbą būsto įrengimui ar gydymui.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Šiuolaikinė praktika Lietuvoje rodo, kad tinkamai veikiantys globos centrai didina tikimybę, jog gyventojai bus linkę tapti vaikų globėjais, prisidedant prie šeimos aplinkos vaikams plėtros ir mažinant institucionalizacijos riziką.
Šeimyna kaip socializacijos vieta
Šeimyna, globojanti keturis ar daugiau vaikų (iki 8 kartu su savo vaikais), yra svarbi vaiko socializacijos platforma. Jos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, santykiai ir gyvenimo būdas įtakoja vaikų emocinę sveikatą, savivertę ir socialinius įgūdžius. Vaikas šeimynoje turi jaustis mylimas, gerbiamas ir saugus, turėti galimybę išsakyti savo emocijas bei poreikius.
Apibendrinant, budinčių globotojų sistema Lietuvoje yra naujas ir svarbus vaiko globos modelis, kuris atitinka deinstitucionalizacijos principus, siekia užtikrinti visapusišką vaikų gerovę šeimos aplinkoje ir mažina vaikų patekimą į dideles globos institucijas. Tinkamas globos centrų organizavimas, profesionalių globėjų parengimas ir nuolatinė pagalba globėjams kuria sąlygas vaikams augti saugioje ir palaikančioje aplinkoje, formuojant sveiką visuomenę.