Sparčiai senėjančiame pasaulyje, tai, kaip šalys rūpinasi savo pagyvenusiais piliečiais, tampa vis svarbesniu klausimu. Vyresnių nei 60 metų žmonių skaičius nuo maždaug 809 mln. šiandien tikriausiai išaugs iki daugiau kaip 2 mlrd. 2050-aisiais ir sudarys daugiau nei penktadalį žmonijos. Šiame kontekste, Brazilija susiduria su dideliais iššūkiais, susijusiais su savo pensijų sistema, kuri reikalauja skubių reformų.
Šalis tempia skolų naštą, kurią sunkina valstybės finansuojama pensijų sistema, kurioje vidutinis pensinis moterų amžius yra 53 metai, o vyrų - 56 metai. Pasak Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD), Brazilija turi „nuodingiausią pensijų sistemą pasaulyje“.
Šios skolos gali netrukus tapti nebevaldomos, kaip dar praėjusių metų pavasarį įspėjo Tarptautinis valiutos fondas. Dėl senėjančios visuomenės pensijų sistemą vis sunkiau finansuoti. Laikraščio „O Globo“ teigimu, pernai trūkumas pensijų sistemoje siekė 194 mlrd. realų (44,3 mlrd. JAV dolerių).
Pensijų išlaidos, palyginti su BVP pasirinktose šalyse 2017 m.
Pensijų reformos Brazilijoje
Dešimtys tūkstančių žmonių penktadienį Brazilijoje visuotiniu streiku protestavo prieš planuojamą pensijų reformą. Pensijų reforma yra vienas svarbiausių dešiniojo populisto prezidento Jairo Bolsonaro projektų. Be kita ko, ketinama padidinti pensinį amžių vyrams iki 65 metų, o moterims - iki 62. Dabar daugelis brazilų į pensiją išeina jau nuo 55-erių.
Taip pat skaitykite: Brazilijos pensijų sistemos iššūkiai
Finansų ministru J.Bolsonaro pasirinko investicijų banko specialistą Paulo Guedesą, kuris susijęs su jo sūnumi Eduardo. Dabar abu nori reformuoti pensijų sistemą ir privatizuoti valstybės įmones taip radikaliai, kaip tai buvo padaryta Čilėje diktatoriaus Augusto Pinocheto valdymo laikais.
Remiantis Pensijų tvarumo indeksu, mažiausiai tvarios pensijų sistemos yra Tailande, Brazilijoje ir Japonijoje.
Pasaulinis kontekstas
PEF ištyrė šešių valstybių, kuriose pastebima didžiausios pensijų problemos, socialines sistemas - JAV, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Nyderlandų, Kanados ir Australijos. Be to, buvo svarstomas ir Kinijos bei Indijos, kaip šalių su įspūdingu gyventojų skaičiumi, pavyzdys.
PEF rekomenduoja pasaulio lyderiams atkreipti ypatingą dėmesį į šią problemą. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad pensinio amžiaus ilginimas daugelyje šalių yra neišvengiama priemonė. Anot Forumo, žmonės turėtų išlikti darbo rinkoje iki 70-ies metų amžiaus tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos, Japonija ir Kanada.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje įstatymais nustatytas pensinis amžius turėtų pailgėti nuo 65 m. 2018 metais iki 68 metų amžiaus 2046 metais.
Taip pat skaitykite: Pensijų kompensavimas Lietuvoje
🇧🇷 Brazil's president pushes for pension reforms
Pensijų sistemos Lietuvoje
Lietuvoje Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.
Pasak V.Mirkės, Lietuva pagal pensijų sistemos tvarumą nuo kaimynių atsilieka dėl kelių priežasčių. Lietuvoje dirbantieji turi teisę rinktis, ar jie nori kaupti ateičiai antros pakopos pensijų fonduose.
Mažėjantis gimstamumas ir didėjančios solidaus amžiaus žmonių gretos privertė Vakarų Europos valstybes reformuoti socialinio draudimo ir pensijų sistemas. Pastaruoju metu ypač aktyviai diskutuojama ne tik dėl "Sodros" reformos variantų, bet ir dėl galimybės visiškai atsisakyti kartų solidarumu grįsto modelio.
Vis dėlto "Sodros" reformos siūlymus rengianti darbo grupė Otto von Bismarcko XIX a. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo grupės siūlymu, pensinis amžius visiems gyventojams turėtų ilgėti. Priešingu atveju "Sodros" skylė didės ir ateities kartos gali susidurti su labai didelėmis "Sodros" deficito problemomis.
Iš pradžių siūlyta, kad pensinis amžius galėtų būti ilginamas iki 65 metų pamažu - po pusę metų per metus vienodai vyrams ir moterims. "Ilginti pensinį amžių tikrai siūlysiu, tačiau nuo kada ir kokiu tempu, - dar kartą kartoju, - matyt, kad reikia dar kartą peržiūrėti. "Šiandien netgi skaičiaus nenorėčiau įvardyti - ar tai bus 65 metai. Galutinai ketinama apsispręsti per savaitę ir pateikti pasiūlymus Vyriausybei.
Taip pat skaitykite: Darbo santykių nutraukimas valstybinėje įmonėje
Jeigu ministerijos siūlymams bus pritarta, ateities pensininkai gyvens ne tik iš "Sodros" gaunamų pensijų. Siūlomos dvi alternatyvos: kaupti pensiją nuo pirmos darbo dienos arba leisti gyventojams savanoriškai pasirinkti - mokėti įmokas pensijų fondams arba ne.
"Siūlymas padaryti dalyvavimą antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje privalomu grindžiamas, viena vertus, tuo, kad sistema pasiteisino: per šešerius metus dalyvavimą šioje sistemoje pasirinko per 1 mln. asmenų (74 proc. visų apdraustųjų). Kita vertus, kadangi sistema skirta ilgalaikiam kaupimui (30-40 metų), siūloma būtent jaunus, ką tik pradėjusius darbinę veiklą asmenis, įjungti į šią sistemą.
Fondo atstovai būtų įpareigoti valdyti kliento lėšas pagal optimalią strategiją, atitinkančią dalyvio amžių. Taip pat siūloma išplėsti galimų pensijų išmokų spektrą ir nustatyti jų tvarką. Užsienio šalių praktika rodo, kad kai kuriais atvejais iš pensijų fondų gaunamos išmokos gali viršyti "Sodros" mokamą pensiją.
Antruoju reformos etapu darbo grupė siūlo pakeisti socialinio draudimo senatvės pensijos skaičiavimo formulę. Pagal ją už kiekvienus socialinio draudimo stažo metus ir mokėtas įmokas būtų skiriami tam tikri apskaitos vienetai, vadinamieji taškai.
Taško vertė būtų nustatoma pagal aiškią metodiką, kuri apimtų įmokų mokėtojų ir išmokų gavėjų santykį ir nuo pensinio amžiaus būsimą gyvenimo trukmę. Už draudimo laikotarpį iki 1995 m., kai dar nebuvo Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės, taškai būtų įskaitomi neatsižvelgiant į uždarbio duomenis.
Ekonomistas Raimondas Kuodis siūlo alternatyvą - NDC (angl. notional defined contribution) modelį. Jį įgyvendinus, "Sodra" taptų panašesnė į tvarkingą pensijų fondą arba banką. "Sodra" ir toliau liktų sistema, kuri mokėtų pensijas ir kitas išmokas, tačiau žmonės lyg banko sąskaitoje tiksliai žinotų, kiek turi sukaupę pinigų.
Siūlomas modelis remiasi ne tiek stažu, kiek viso gyvenimo socialinio draudimo įmokų apskaita. Automatiškai reaguojama į demografinius ir ekonominius iššūkius, gyventojai skatinami kuo ilgiau likti darbo rinkoje. Priežastis paprasta - ilgiau dirbant didėja įmokų suma, be to, jos uždirba "grąžą".
Darbo grupė atkreipia dėmesį, kad kai kurios iš šių išmokų vertinamos kaip privileginės, nes skiriamos subjektyviai įvertinus žmogaus nuopelnus. Manoma, kad mokesčių mokėtojų lėšos turėtų būti naudojamos tikslingiau. Todėl siūloma nebeskirti pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinių pensijų už nuopelnus.
Asmenims, turintiems teisę gauti našlių ar našlaičių valstybinę pensiją ir socialinio draudimo pensiją, jiems pasirinkus mokėti tik vieną iš jų. Pareigūnų, teisėjų ir mokslininkų valstybinių pensijų dydžiai priklauso nuo jų darbo (tarnybos) stažo, todėl siūloma stabdyti naujų valstybinių pensijų teisių įgijimą, tačiau paskirtos pensijos būtų mokamos ir toliau.
O sportininkai ir artistai gautų išmokas nesulaukę pensinio amžiaus, tačiau jiems būtų nustatytos didesnės privalomosios įmokos socialinio draudimo ir kaupiamajai pensijai.
Geriausia būtų atsisakyti kartų solidarumu grįsto principo ir senatvei taupyti patiems kaip yra JAV. Tačiau reikalingas labai ilgas pereinamasis laikotarpis. Svarbiausias klausimas - iš ko gyventų buvę mokesčių mokėtojai, kurie iš darbo rinkos pasitrauktų per pereinamąjį laikotarpį?
Prie naujosios tvarkos būtų galima pereiti mažiausiai per du dešimtmečius, nes penkiasdešimtmetis jau neturėtų galimybės susitaupyti. Juolab kad žmogus visą gyvenimą mokėjo pensiją kitiems. Visai kitokia yra dvidešimtmečio padėtis, kuris dar nėra sumokėjęs mokesčių ir turi galimybę taupyti.
Pensinio amžiaus ilginimas neišvengiamas - daugelis valstybių visame pasaulyje tokį sprendimą jau yra priėmusios arba planuoja priimti. Norvegijos piliečiai į pensiją išeina jau būdami 67 metų, o tokiai šaliai kaip Lietuva, kuriai nepavyksta sustabdyti emigracijos srauto, išlaikyti žmones darbo rinkoje ilgiau yra būtina. Priešingu atveju "Sodra" žlugs. Dirbančių mažėja, o tų, kuriems reikia mokėti pensijas, - daugėja.
Nuo sovietinių laikų visi priprato, kad moterys anksčiau pasitraukia iš darbo rinkos, bet daugelyje pasaulio šalių to skirtumo nėra. Moterys šimtmečiais kovojo dėl lygybės, išsikovojo ją, tai teisinga, kad toji lygybė ir išliktų.
Dėl valstybinių pensijų už nuopelnus ir rentų sportininkams bei artistams kategoriškos nuomonės neturiu. Be abejonės, tuos žmones reikia paremti. Tik aukšto lygio profesionalai uždirba daug ir turi galimybę mokėti mokesčius ir kaupti pensijai. Kiti atiduoda savo gyvenimą ir sveikatą šlovindami valstybę, todėl nebūtų teisinga palikti juos be nieko. Tačiau ar paramą skirti iš "Sodros" fondo ar iš kitų rezervų - klausimas, į kurį turėtų atsakyti specialistai.
Kita vertus, nustojus skirti rentas ir mokėti pensijas už nuopelnus iš "Sodros", sumažėtų išlaidos iš vienos kišenės, bet padidėtų - iš kitos. Sportininkams, ko gero, nėra svarbu, iš kokio fondo jiems mokama, svarbu, kad tokia parama išliktų.
Apskritai "Sodros" reformos klausimas turėtų būti sprendžiamas paprastai, nes kuo sudėtingesni modeliai taikomi, tuo didesnė tikimybė, kad jie nebus sėkmingi. Kuo sistema paprastesnė, tuo geriau funkcionuoja. Tikiu, kad darbo grupei pavyks surasti teisingiausią sprendimą, kaip reformuoti "Sodrą", tačiau sunku pasakyti, kada lietuviai galės džiaugtis tokiomis pensijomis, kokias gauna Vakarų piliečiai.
Pensijų sistemos kitose šalyse
- Danija: Trys pensijų struktūros: nacionalinė, profesinės pensijos ir savarankiškas kaupimas. Nacionalinės pensijos skiriamos visiems gyventojams, sulaukusiems 65 metų. Vienišiems mokamas priedas.
- Olandija: Dvi pensijų struktūros: valstybinė bazinė pensija ir profesinės pensijos. Pastarosios mokamos pagal kolektyvinėse sutartyse numatytą tvarką. Valstybinė pensija skiriama sulaukusiems 65 metų. Pensijos yra fiksuoto dydžio: 70 proc. minimalios algos vienišiems asmenims ir 100 proc.
- Suomija: Trys pensijų struktūros: nacionalinė pensija, įmokinė pensija ir savanoriškas kaupimas.
- Švedija: Visi gyventojai, sulaukę 65 metų, gauna minimalią garantuotą išmoką.
- Latvija: Dvi pensijų struktūros: NDC ir privalomas pensijų kaupimas.
- Lenkija: Dvi pensijų struktūros: NDC ir privalomas pensijų kaupimas. Moterys į pensiją išleidžiamos 60 metų, vyrai - 65 metų.
- Vokietija: Taškų sistema. Pensija skiriama sulaukusiems 65 metų. Iki 2029 m.
- Estija: Trys pensijų struktūros: valstybinis socialinis draudimas, privalomas pensijų kaupimas ir savanoriškas pensijų kaupimas. Nacionalinė pensija mokama nuo 63 metų vyrams ir nuo 60,5 metų - moterims. 2016 m.
- Čekija: Privaloma einamojo finansavimo sistema.
- Austrija: Einamojo finansavimo apibrėžtų išmokų sistema. Moterys į pensiją išleidžiamos 60 metų, vyrai - 65 metų. Moterų pensinis amžius bus ilginamas iki 65 metų (nuo 2024 m.
- Belgija: Socialinio draudimo įmokos.
- Ispanija: Trys pensijų struktūros: bazinė neįmokinė schema, įmokinė schema ir profesinės pensijos.
- Italija: NDC.