Pragulos, taip pat žinomos kaip lovos opos, yra odos ir jos audinių sužalojimas dėl spaudimo ir trinties arba abiejų kombinacijos. Pragulos gali paveikti žmones, kurie ilgą laiką praleidžia vienoje padėtyje, pavyzdžiui, dėl paralyžiaus, ligos, senatvės ar dėl traumų. Pragulos gali atsirasti, jei viena kūno dalis patiria trintį ar spaudimą. Net III ir IV stadijų pragulos gali greitai išsivystyti, pavyzdžiui, jautriems žmonėms pragulos gali išsivystyti per 2 ar 3 valandas. Tačiau kai kuriais atvejais požymiai pasireiškia tik po kelių dienų nuo patirto sužalojimo.
Pažeistas plotas gali būti labai raudonas ir šiltas. Žaizda gali skleisti nestiprų kvapą, kraujuoti ir šlapiuoti. Pragulos gali paveikti bet kurią kūno dalį, tačiau kaulinės sritys aplink alkūnes, kelius, kulnus ir kulkšnis yra jautresnės. Pragulos yra gydomos, tačiau, jei gydymas atliekamas per vėlai, jos gali sukelti mirtinų komplikacijų. Žmonėms, neturtinėms sutrikusių savarankiškumo ir judėjimo funkcijų, pragulos nesusidaro, nes jų kūnas automatiškai daro šimtus reguliarių judesių, kurie neleidžia susidaryti spaudimui bet kurioje kūno vietoje.
Audinių suspaudimas. Svarbūs faktoriai darantys įtaką pragulų atsiradimui yra spaudimo intensyvumas ir trukmė - kuo stipresnis spaudimas, tuo greičiau išsivysto pažeidimas. Užtenka vos dviejų valandų, kad sveikuose audiniuose atsirastų pakitimai. Pirmasis ženklas, kad pradeda vystytis pragulos, kai tam tikroje vietoje ilgiau nei pusvalandį neišnyksta odos raudonumas. Plėšimo jėga - tai kai oda ir poodiniai audiniai pasislenka priešingomis kryptimis, tai įvyksta dėl plėšimo jėgos. Giliau esantys audiniai apmiršta, vėliau tai gali sukelti nekrozę dėl kurios išsivysto pragula. Trintis. Dėl trinties oda dažniausiai nubrozdinama. Tokių pažeidimų atsiranda kai pacientas nuslenka į lovos galą kai per daug pakeltas galvūgalis arba neteisingai keičiant paciento padėtį. Taip pat tai gali būti negalinčių ramiai pabūti pacientų problema. Dėl trinties ir spaudimo toje kūno vietoje pakyla temperatūra. Pagreitėja medžiagų apykaita, todėl audiniams prireikia daugiau deguonies, o į suspaustus audinius jo patenka mažiau.
Drėgmė - (šlapimas, prakaitas) sukelia odos pažeidimą, dėl to susilpnėja apsauginė odos funkcija ir susidaro idealios sąlygos atsirasti bakterijoms, bei padidėja infekcijos rizika. Prasta bendra mityba. Pragulos taip pat susidaro, jeigu kraujyje stinga specifinių maistinių medžiagų. Todėl pacientams būtini baltymai, vitaminai, mineralinės medžiagos. Pacientai turi valgyti pakankamai daug geležies turinčio maisto produktų: mėsos, kiaušinių trynių, žalių daržovių, salotų. Jeigu pasirodo pragulų pokyčiai reikia taikyti baltymų dietą.
Kiekvienas parametras vertinamas balais nuo 1 iki 4. Jei ligoniui suskaičiuojama 25 ir mažiau balų, turi būti pradėta aktyvi pragulų profilaktika. Pirmiausia įvertinama pragulos vieta, jos stadijos, dydis, žaizdos dugnas, eksudacija, infekcijos požymiai, skausmas bei aplinkinės odos būklė. Jei turite klausimų, prašome kreiptis į el. parduotuvės Rehastar.com personalą telefonu darbo dienomis 08:00 - 17:00 arba el. El. Pragulų profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui. Vertinimo dažnumas priklauso nuo ligonio būklės. Jeigu bendra būklė sunki, daug rizikos veiksnių, vertinti dažniau - 1 kartą paroje, jei būklė stabili - 1 kartą savaitėje.
Taip pat skaitykite: Pragulų purškalų naudojimas
Įvertinti kokioje padėtyje daugiausiai būna ligonis. Pragulos gali atsirasti toje vietoje, kuri patiria ilgalaikį spaudimą. Profilaktinė slauga prasideda nuo ligonio lovos paruošimo. Sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. Teisingas paciento kūno padėties keitimas, naudojant pagalbines slydimo priemones, nes tempiant ligonį lovoje į viršų arba pačiam ligoniui mėginant atlikti judesius lovoje, pradeda veikti papildomos „trinties“ jėgos. Pagalbinių priemonių naudojimas slėgimui į atskiras kūno dalis mažinti. Odos higiena - svarbi slaugos dalis. Odos kraujotakos gerinimas. Įvertinti odos pakitimą. Ligonį informuoti apie priežiūros būtinumą. Vesti slaugos užrašus, dokumentuojant odos pokyčius. Tinkama žaizdų priežiūra.
Vietiškai pragulos gali būti gydomos antimikrobiniais hidrokoloidiniais tvarsčiais su sidabru. Jie palaiko antimikrobinę ir drėgną aplinką, sugeria žaizdų eksudatą, sunaikina bakterijas, netraumuoja audinių, nepraleidžia iš aplinkos bakterijų, vandens, oro ir sudaro palankias fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, todėl tvarsčius pradžioje keisite kas 1-3 dienas. Vėliau, žaizdai gyjant ir sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti 3-5, bet ne ilgiau kaip 7 dienas.
Pragulos vertinimo skalės
Pragulų riziką įvertinti naudojamos kelios žinomos skalės. Modifikuota Nortono skalė vertina aštuonias sritis: psichinę būklę, fizinį aktyvumą, galėjimą judėti, maisto vartojimą, skysčių vartojimą, šlapimo/išmatų nelaikymą ir bendrą sveikatą. Maksimalus balas yra 28 ir asmenys, surinkę 20 ar mažiau balų, priskiriami prie pragulų atsiradimo rizikos grupės. Ši skalė rekomenduojama slaugant vyresniojo amžiaus žmones. Ji taip pat plačiausiai naudojama kasdieniam darbui, nes nereikalauja daug laiko norint įvertinti pragulų atsiradimo riziką ir profilaktikos būtinumą.
Bradeno rizikos įvertinimo skalė siekia 23 balus ir apima pojūčių suvokimą, judėjimą, mobilumą, aktyvumą bei šlapimo/drėgmės ir kitus faktorius. Nors tekstas mini keletą kitų variantų, pagrindiniai tikslai išlieka - įvertinti rizik ir vadovauti profilaktikai. Praradus kūno judėjimą ar pojūčius, rizika didėja, todėl svarbu taikyti profilaktines priemones ir reguliariai keisti kūno padėtį.
Slaugos praktikoje dažnai taikoma 2-valandžių ar didesnės apimties padėties keitimo rutina gulintiems pacientams, o sėdintiems - 15-20 minučių intervalo. Profilaktikos planas turi būti pritaikytas kiekvienam ligoniui, o dažnio nustatymas priklauso nuo bendros būklės. Dėmesys skiriamas ne tik pažeidimo rizikai, bet ir odos priežiūrai, higienai, kvėpavimo ir mitybos palaikymui, skysčių balansui ir rūpestingam dokumentavimui.
Taip pat skaitykite: Pragulų priežiūros patarimai
Pragulų prevencijos priemonės
- Spaudimo ir plėšimo jėgos sumažinimas - reguliarus kūno padėties keitimas.
- Saviminių kūno judesių skatinimas.
- Patogi lova ir vežimėlis, pritaikytas pacientui.
- Spaudimą mažinančių pagalbinių priemonių vartojimas.
- Tinkama odos priežiūra - švarios ir nepažeistos odos išsaugojimo būdai.
- Švari patalynė ir baltiniai iš natūralaus, gerai ore praleidžiančio audinio.
- Teisinga kilnojimo technika.
- Sekti odos kraujotakos atsistatymo laiką.
- Deguonies stygiaus korekcija.
- Pilnavertės dietos parinkimas ir reikiamo skysčių kiekio palaikymas.
Profilaktškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio pagalvėles. Pacientus, kurie gali tik sėdėti, reikia skatinti keisti kūno padėtį kas 15-20 minučių. Pragulos yra ypač nemalonus ir sudėtingai gyjantis odos pažeidimas. Paprastai jos atsiranda žmonėms, kurie retai pakeičia kūno padėtį.
Žalių įtikinančių rizikos veiksnių vertinimas
Pragulos atsiradimo riziką įtakoja keli veiksniai: spaudimo intensyvumas, trukmė, drėgmė, maitinimo būsena, odos būklė ir judėjimo galimybių lygis. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, svarbu reguliariai atlikti rizikos įvertinimus, planuoti profilaktiką ir užtikrinti tinkamą gydymą pradinėse stadijose.
Kitos aktualios nuostatos
Pragulų profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui. Praktiniame darbe svarbu įvertinti, kokioje padėtyje ligonis praleidžia daugiausiai laiko, ir kur yra pažeidžiami taškai. Ligonio padėties apibūdinimas ir padėties keitimas yra labai svarbus priežiūroje. Aktyvi padėtis gali būti laisva ir priverstinė. Aktyvi laisva ligonio padėtis - tai padėtis, kurios nevargina ligos pobūdis. Aktyvi priverstinė padėtis - paties ligonio pasirinkta padėtis, pvz., pusiau sėdima padėtis. Dažniausiai daroma klaida, kai ligonis paremiamas per didele pagalve. Dėl to gali būti pakenktas per daug palenktas kaklas. Be to, profilaktinės priemonės turėtų būti taikomos visapusiškai: nuo kilnojimo technikos iki odos kraujotakos ir mitybos parametrų stebėjimo.
Vietiniai gydymo metodai
Vietiškai pragulos gali būti gydomos antimikrobiniais hidrokoloidiniais tvarsčiais su sidabru. Jie palaiko antimikrobinę ir drėgną aplinką, sugeria žaizdų eksudatą, sunaikina bakterijas, netraumuoja audinių, nepraleidžia iš aplinkos bakterijų, vandens, oro. Pirmomis dienomis po tvarsčio gali susikaupti daugiau sekreto, todėl tvarsčius keiskite dažniau - kas 1-3 dienas. Gyjant, tvarstį galima laikyti 3-5 dienas, bet ne ilgiau kaip 7 dienas.
Santrauka ir praktinės gairės
Pragulos dažnai atsiranda kartu su ilgalaikiu spaudimu ant jautrių kūno vietų, ypač tose srityse, kur oda artima kaulams ir turi maai riebalinio audinio. 90% pragulų formuojasi apatinių kūno dalių srityse. Vertinant riziką, svarbiausia - naudoti modifikuotą Nortono skalę arba Braden skalę, nustatyti rizikos grupę ir pradėti profilaktiką, apimančią padėties keitimą, odos priežiūrą, mitybą ir tinkamą įrangą.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti pragulų: čiužinio vadovas
Priešingai, kai pragula susiformuoja, svarbu taikyti vietinį gydymą, stebėti žaizdos dugną, eksudaciją ir infekcijos požymius, taip pat užtikrinti švarią aplinką ir tinkamą tvarsčių naudojimą. Komandos darbas, įskaitant paciento ir jo artimųjų įsitraukimą, yra pagrindinis pranašus. Priežiūros kokybė priklauso nuo nuolatinio stebėjimo, dokumentavimo ir laiku įdiegtų profilaktinių priemonių.