Prieš metus Jarrellas Milleris ruošėsi svarbiausiam karjeros mačui. 31 metų boksininkas turėjo susikauti su pasaulio čempionu, bokso superžvaigžde, Anthony Joshua. Bet po dopingo testo suplanuota dvikova buvo sustabdyta neprasidėjus. „Scanpix“ nuotr./Jarrellas Milleris
Per profesionalo karjerą iš 24 dvikovų 20 nokautais laimėjęs iš Bruklino kilęs amerikietis tada dėl dopingo buvo nubaustas šešių mėnesių diskvalifikacija. Praėjus bausmės terminui, šių metų liepos 9 dieną J.Milleris turėjo kautis prieš Jerry Forrestą. Tačiau neatrodo, kad boksininkas, iki šiol nepralaimėjęs nė vienos iš 23 kovų, būtų pasimokęs iš savo klaidų. „The Athletic“ pranešė pirmasis, kad bokso žvaigždės dopingo testas vėl yra teigiamas. Jo organizme rasta GW1516.
Suprasti akimirksniu GW1516, taip pat žinoma kaip GW501516 ir Endurobolis, yra riebalus naikinanti piliulė, galimai didinanti ištvermę. Medžiaga buvo išimta iš farmacijos rinkos, kai klinikiniai tyrimai parodė, jog ji sukelia vėžį žiurkėms. Ši medžiaga neleidžiama vartoti žmonėms, tarp jų ir sportininkams. Medicinos ekspertai dar prieš 2008 metų Pekino olimpines žaidynes išreiškė rūpestį, jog GW1516 gali būti vartojamas, kaip sportinius rezultatus pagerinantis dopingas. Tai atletų pasirodymus keičianti uždrausta medžiaga, kuria prekiaujama tik juodoje rinkoje. Taro žinomų pasaulio atletų dviratininkai ir ėjikai yra įkliuvę dėl šios rūšies dopingo, o tarp lietuvių 2017 metais dėl GW1516 ketveriems metams diskvalifikuotas jaunas baidarininkas Donatas Žaldokas.
J.Milleris nutvertas jau trečą kartą, nes dar vieną sykį dėl dopingo jis buvo suspenduotas 2014 metais, kai dar rungėsi kikbokso varžybose. „Pažįstu Jerrellą nuo tada, kai jis dar buvo vaikas, bet toks lygis rodo nepagarbą sportui ir varžovams. Tai - beprotiška. Nesinori svaidytis pareiškimais, bet nenustebčiau, jei jis turėtų psichologinių problemų. Manau, kad jam reikalinga pagalba. Kažkas su juo negerai“, - sakė Lou DuBella, kito boksininko Jerry Foresto kovų rengėjas.
Sprendžiant pagal ankstesnes J.Millerio citatas, galima susidaryti įspūdį, kad jis neįžiūrėdavo savo kaltės vartojus draudžiamas medžiagas. „Scanpix“ nuotr./Jarrellas Milleris Bokso žvaigždė, anksčiau per interviu save vadinęs geriausiu pasaulio boksininku, save vadindavo ir piktadariu. „Visi nori vaizduoti didvyrius. Bet pasaulis nėra tik saulėtas. Aš niekada nebūsiu herojumi. Mano pasaulyje, per daugumą atvejų, piktadarys laimi“, - yra sakęs J.Milleris, kai sausį pranešė apie sugrįžimą į ringą. Tada jis savo planuojamą grįžimą vadino „grandioziniu“ po „mažos bėdos“.
Taip pat skaitykite: skaitykite apie smurto artimoje aplinkoje įrodymus ir teisinę atsakomybę
Ukrainiečių boksininko Deniso Kaušano pramintas „buldozeriu“, Evaldas Petrauskas šiandien jau nesiboksuoja ringuose. Prieš porą metų baigęs savo karjerą šiandien vyras save atiduoda kitiems - kasdien treniruoja tiek jaunus, tiek vyresnius. „Paskutiniu metu vis daugėja ir daugėja vaikinų, norinčių treniruotis. Kai pradėjau dirbti trenerio darbą prieš dvejus-trejus metus, tai neturiu laisvos dienos. Spaudžia mane, sako, einam treniruotis. Kiekvieną dieną aš nuo ryto iki vakaro salėj, ir pats treniruojuosi“, - sako jis.
Jis sako, kad dažnai pas jį ateina ne tik jaunieji boksininkai mokytis, bet ir vyresnio amžiaus sulaukę žmonės. „Amžius yra tik skaičiai. Jei tau 6 ir tu nori, tikrai priimu, jeigu žmogui 80 ir tikrai yra to užsidegimo pradėti kažką nauja, tai visada laukiu ateinant. Pas mane dabar yra vyriausias žmogus, kuriam vedu treniruotes, 43 metų. Tai jis net ir su jauniausiais beveik lygių sugebėjimų galima sakyti, o pradėjo gal tik prieš dvejus metus pas mane treniruotis. Visas treniruotes pagal žmogų sudarau. Matau, kokios jų galimybės ir pagal tai aš derinu jas.“
E. Petrauskas juokiasi, kad iššūkių yra ir mokant: „Aš kai su jais boksuojuos, tai pasimato tų iššūkių. Kadangi sakau, kad pataikytų į mane, tai matosi, kad jie labai stengiasi, bet vis dar mažai gal tos patirties, nes neišeina dar kol kas, bet po kokio pusmečio treniruočių jau vieną kitą smūgį įkala man.“
Olimpinis kelias ir vienintelės lietuvio medalio istorija
Boksininkas yra pirmasis ir vienintelis lietuvis, olimpinėse žaidynėse bokse iškovojęs medalį. 2012 metais Londono olimpinėse žaidynėse jis iškovojo bronzą. E. Petrauskas pasakoja, kad nuo pat vaikystės olimpinės žaidynės buvo užvaldžiusios jo mintis. „Aš nuo tada, kai 7 metų atėjau į boką, man čia buvo kažkas ypatingo. Pamenu, kad mano svajonė visą laiką būdavo olimpinis medalis. Net mano treneris Vladimiras Bajevas galėtų paliudyti, kaip aš 13 ar 14 metų atvykęs į treniruotę, paklaustas apie svajonę, iš visų plaučių rėkiau: „Olimpinis medalis!“ Na aš ir siekiau to tikslo“, - šypsosi jis.
29-erių metų vyras džiaugiasi, kad dabar treniruotės nebe tokios sudėtingos ir varginančios. Kadangi yra daugiau laisvo laiko, pasitreniruoti galima kasdien, o ir treniruotės ne taip išsunkia. „Dabar džiaugiuosi, kad salėje nereikia tiek arti, dirbti, nes dabar aš tik mokinu, tikrai ne tiek daug streso, kaip būdavo, kai pats treniruovusiai varžyboms. Dabar einu savo malonumui, o anksčiau būdavo, kad ne malonumui eidavai, labiau iš pareigos“, - pasakoja jis.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Olimpinis medalis bokse - sunkiai iškovojamas dalykas. E. Petrauskas, pats tai patyręs savo kailiu, šiandien dalinasi prisiminimais apie sėkmę olimpiadoje. „Dabar kankinu kitus salėje, tai tiek daug pačiam vargti nereikia, nes iškovoti olimpinį medalį bokse taip sunku, kad per 40 metų aš vienintelis jį turiu. Tai pasiekti yra beprotiškai sunku, tam turi atiduoti visas savo jėgas, gyvenimą. Treniruotės būdavo tokios stiprios ir sudėtingos, kad atidirbęs nieko nenorėdavai, tik eit miegoti.“
Vienas iš mokinių - berniukas Karenas. Jis prisimena ir olimpinę dieną: „Atsimenu, kaip treneris ūsus nusiskuto. Visą gyvenimą mačiau jį su ūsais ir taip prišnekėjau, kad gausiu Europos žaidynėse bronzą ir treneris turės nusiskusti ūsus. Ir taip laimėjau bronzą tada ir treneris tikrai nusiskuto ūsus. Juokingai atrodė tikrai.“
Boksininko karjerą baigęs Evaldas Petrauskas šiandien dažnai kalba apie svarbiausias savybes: „Jautrumas, greitis. Kuo jautresnis ir greitesnis, tuo sunkiau yra priešininkui atsilaikyti. Taip pat tikslumas. Čia pačios svarbiausios savybės. Aišku, visiems boksininkams, tiek ir olimpiečiams, linkiu charakterio ir noro. Nes be charakterio ir noro nieko nepadarysi.“
Projektas ir įtraukiantys sporto pasiūlymai
Projektas „Sportui dydis nesvarbu“ visą vasarą kviečia nemokamai išbandyti įvairias sporto šakas. Dalyvauti gali visi norintys, nors labiausiai kviečiami tie, kurie turi baimių arba klaidingų įsitikinimų apie sportą. Pvz.: prieš bokso treniruotę merginos baiminosi pasirodyti juokingai, nes niekada nebuvo bandžiusios kumščiuotis. Tačiau treniruotės ir yra tam skirtos, kad išmoktume kažką naujo, nesibaiminant, kad kažkas tave išjuoks.
Tačiau, prieš išbandant šią sporto šaką, svarbu atkreipti dėmesį į sporto medicinos gydytojo Kęstučio Linkaus patarimą, kada boksas gali labiau pakenkti nei padėti. Taip pat ir mitybos specialisto Artūro Sujetos įžvalgos apie tai, ko reikėtų vartoti daugiau užsiimant šiuo sportu. Nevienas, galbūt, nustebs ir paklaus, ar galima suabejoti bokso moralumu. Juk ilgus metus boksas buvo laikomas sveika pramoga. Tačiau sporto pasaulyje ir etikos klausimai nuolat keičiasi, o boksas turi bent keturias vertingas ypatybes: išmoko greitos orientacijos ir apsukrumo, lavina raumenis, grūdina ištvermę, išvysto atskirų kūno dalių suderinimą.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams
Nauji medicinos atradimai kartais verčia iš naujo peržiūrėti doros principų pritaikymą vienam ar kitam veiksmui. Todėl šiuolaikinis bokso požiūris į sportą ir moralę liečia klausimus apie kūno nepažeidiamumą ir sąmonės neliečiamumę. Prievarta atimti kitam žmogui sąmonę be svarbios priežasties yra griežtai neleistinas veiksmas. Kodėl? Dėl to, kad tokiu būdu kėsinamasi į vieną brangiausių žmogaus savybių - galią protingai galvoti ir turėti laisvą valią.
Vokietis dr. Ernestas Joklis, bokso sveikatingumo klausimu, sako: „Kiekvienas pakankamai stiprus smūgis ringe gali apsvaiginti... Besąmonio periodo ilgis paprastai nesitęsia ilgiau kaip 10 sekundžių.“ Tačiau tokie išvardyti pavyzdžiai rodo, jog nokautas nėra vien tik kovos tikslas - jis kelia rimtus klausimus apie saugumą ir atsakomybę sporte. Todėl kai kurios aukštosios mokyklos net meta vidaus bokso programų.
III skirsnyje aptariamos kovų lankymo etinės problemos: finansinis rėmas, žiūrovų aistra ir spaudimas sportininkams būti „kietiems“. Ar tikrai bokso žiūrėjimas skatina dorovės dėsnių išstūmimą? Atsakymas kelia klausimus, tačiau svarbu suprasti, kad bokso kultūroje egzistuoja įsipareigojimas prieš sportinę etiką: žiūrovų institucijos, treneriai ir patys sportininkai turi būti atsakingi už šio sporto ateitį. Taip pat reikšminga, kad šiuolaikiniame pasaulyje sportas jau nebėra tik pramoga: tai socialinis reiškinys, kuris gali ugdyti atsakomybę, sunkaus darbo vertybes ir charakterį, tačiau kartu kelia rizikas smurto ir žalos atžvilgiu.
Evaldo Petrausko asmeninė patirtis įrodo, kad netolimos kino scenos ir tikros gyvenimo istorijos susipina sporte. Olimpinio medalio kelias parodo, kiek daug laiko ir jėgų reikalauja pasiekti aukščiausią lygį, o jo mokinių karjeros pasakos rodo, kaip įkvepia naujos kartos siekti savo tikslų. Boksas yra ekstremali sporto šaka, kurią reikia įvertinti tiek sportiniu, tiek moraliniu požiūriu. Jautrumas, greitis, tikslumas - tai savybės, kurios tampa būtini siekiant sėkmės ringe, tačiau jų lavinimas visiškai priklauso nuo trenerių, sporto medicinos specialistų ir pačių sportininkų atsakomybės.
Kaip ir teigiama, projektas skatina žmones išbandyti sportą be baimės, o sporto medicinos patarimai ir mitybos nuostatos padeda išvengti nuostolių ir traumas. Boksas, kaip ir kiekviena sporto šaka, turi savo moralinę dinamiką: nuo to, kaip publikos elgesys veikia kovotojo pasirinkimus, iki to, kaip sportininkai suvokia savo įtaką jaunimui ir visuomenei. Tokio pobūdžio dialogas yra būtinas, kad sportas liktų ugdomasis, o ne destruktyvus jėgos žaidimas.
Galiausiai, svarbu atsiminti, kad boksas nėra tik žaidimas - tai kultūros ir etikos klausimas, kurio sprendimai priklauso nuo visuomenės, institucijų ir pačių sportininkų atsakomybės už save ir už kitus.
tags: #boksininkas #gali #eit #invalidams