Biuletenio pratęsimo tvarka gydytojo kompetencija ir maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai

Nedarbingumo pažymėjimas yra oficialus medicininis dokumentas, patvirtinantis laikinojo nedarbingumo būklę dėl ligos, traumos, slaugos ar kitų priežasčių. Jis leidžia gauti ligos išmokas ir įrodyti neatvykimą į darbą. Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (EP) išduodamas gydytojo priėmimo metu ir perduodamas per informacines sistemas darbdaviui ir „Sodrai“.

Kas išduoda nedarbingumo pažymėjimą ir kada jis gali būti išduotas

Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai gydymo įstaigose arba GKK (Gydytojų konsultacinė komisija). Nuo 2018 metų Lietuvoje veikia elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, kai gydytojas suformuoja EP informacinėje sistemoje „E. sveikata“; duomenys automatiškai perduodami „Sodrai“ ir darbdaviui EDAS sistemoje. Pirminis nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas kelioms dienoms ar savaitei, priklausomai nuo ligos pobūdžio; jeigu sveikata nepagerėja, gydytojas gali tęsti pažymėjimą.

Maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai Lietuvoje

Jei liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis, bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų. Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomanduoti kreiptis į GKK, kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo. GKK gali tęsti nedarbingumą arba siųsti asmenį į ANTAA (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą).

Ypač sunkiomis slaugos situacijomis (pvz., vaikui sergant leukemija be remisijos duomenų) motinai, tėvui, seneliui ar globėjui gali būti išduodamas 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas; šis laikotarpis skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos. Slaugai taikomos specialios nuostatos dėl išmokų ir laikotarpio trukmės.

Ligos išmokos: kas moka ir kiek

Nedarbingumo laikotarpiu mokama ligos išmoka, kurią dalinai moka darbdavys, o nuo trečiosios nedarbingumo dienos - „Sodra“. Už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas (sutampančias su darbuotojo darbo grafiku) išmoką moka darbdavys. Išmokos dydis dažnai nustatomas kolektyvinėje sutartyje ir paprastai sudaro 62,06% iki 100% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios dienos ligos išmoka mokama iš „Sodros“ ir dažniausiai siekia 62,06% nuo kompensuojamojo užmokesčio. Kompensuojamasis užmokestis nustatomas pagal draudžiamąsias pajamas per tam tikrą laikotarpį iki nedarbingumo pradžios.

Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis

Iki 2026 metų pabaigos dirbantys asmenys, gaunantys socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensiją, buvo paveikti 90 kalendorinių dienų išmokos mokėjimo apribojimu. Nuo 2027 m. sausio 1 d. ši apribojimo tvarka keičiasi, ir šis apribojimas nebegalioja naujoms situacijoms žalojant ligos išmokos trukmę. Taip pat svarbu, kad ligos išmoka gali būti laikomos pajamomis deklaravimo kontekste.

Specialūs atvejai: slauga, nėštumas, pacientų gydymas biologiniais vaistais ir kitos situacijos

Slaugai skirti laikinieji pažymėjimai: vienam iš tėvų, globėjų ar rūpintojų gali būti išduodamas EP slaugyti sergantį vaiką iki 14 metų. Išmoka yra iš „Sodros“ ir dažnai siekia 65,94% kompensuojamojo užmokesčio, paprastai ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, išskyrus sunkius atvejus. Taip pat įmanoma slauga kitų šeimos narių atvejais su panašiomis taisyklėmis, bet trukmė yra trumpesnė (iki 7 kalendorinių dienų per metus).

Darbo teisės ir gydymo režimas: darbuotojas negali būti atleistas dėl ligos ar nedarbingumo laikotarpiu. Darbdaviai privalo teisingai apskaičiuoti ir išmokėti ligos išmokas, o „Sodros“ patikros siekia užtikrinti, kad išmokos būtų mokamos teisėtai ir laiku. Slaugytojams ir akušeriams nuo tam tikro laikotarpio suteikiama teisė išduoti nedarbingumo pažymėjimus konkrečiais atvejais (pvz., COVID-19 ar gripų ligos atvejais), o akušeriai gali išduoti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus 126 kalendorinėms dienoms (70 iki gimdymo ir 56 po gimdymo).

Kodėl ir kaip darbdaviams bei gydytojams svarbu laikytis tvarkos

Sodros patikros gali būti vykdomos namuose ar telefonu, jei įtariama, kad asmuo neteisingai nurodė savo nedarbingumo laikotarpį ar nepaisė gydymo režimo. Netikslūs duomenys ar pažeidimai gali lemti išmokos nutraukimą arba teisines atsakomybes už sukčiavimą. Gydytojai taip pat gali susidurti su licencijos praradimu ar kitomis nuobaudomis už nepagrįstą nedarbingumo išdavimą.

Darbdavių ir darbuotojų pareigos nedarbingumo laikotarpiu

Darbdaviai turi užduotį: priimti pranešimą apie nedarbingumą, tikrinti EDAS (Sodros) duomenis, teisingai apskaičiuoti ir išmokėti pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, bei teikti NP-SD pranešimus Sodrai kai reikia. Darbuotojams būtina informuoti darbdavį apie nedarbingumą kuo greičiau; laikytis gydytojo nurodymų; vengti veiklų, galinčių pabloginti sveikatą arba prailginti nedarbingumą; ir dalyvauti pritaikytuose vizituose bei pateikti reikiamus dokumentus Sodrai.

Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas

Kur kreiptis ir kaip sužinoti statusą

Statusą galima patikrinti prisijungus prie e.sveikata arba Sodros paskyros Elektroniniuose valdžios vartus. Taip pat galima matyti, ar gydytojas užregistravo pažymėjimą ir ar jis galioja. Darbdaviai mato EP duomenis EDAS sistemoje, todėl veiksmų žingsniai yra sklandūs ir skaidrūs.

Kitos dažnos situacijos ir naujovės

Nuo liepos 1 d. slaugytojai ir akušeriai gali išduoti nedarbingumo pažymėjimus esant konkrečioms situacijoms (liga - COVID-19 ar gripo testais patvirtinta, bei šeimos narių slauga). Iki 7 kalendorinių dienų laikotarpiui šie pažymėjimai gali būti išduodami. Jei liga tęsiasi ilgiau, tęsti nedarbingumą gali tik gydytojas konsultuojančiąsias institucijas. Pokyčiai siekia padidinti prieinamumą prie gydymo ir sumažinti eiles pas šeimos gydytojus. Akušeriai taip pat gali išduoti nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus 126 dienoms.

Santrauka: ką svarbu žinoti

  • Maksimalus laikinojo nedarbingumo terminas priklauso nuo ligos pobūdžio ir trukmės; gali būti iki 122 dienų per vieną laikotarpį arba iki 153 dienų per 12 mėnesių su pertraukomis.
  • GKK sprendžia dėl tolimesnio gydymo ar nedarbingumo pratęsimo, o ANTAA gali nustatyti darbingumo lygį dalinai ar visiškai negaliojančiam asmeniui.
  • Ligos išmokos mokamos iki atgavimo darbingumo dienos arba kol nustatomas darbingumo lygis; darbdaviai moka pirmąsias dvi dienas, o „Sodra“ - nuo trečios dienos.
  • Slauga suteikia papildomas galimybes: vaiko slauga iki 14 metų gali būti išduodama for EP 14 dienų laikotarpiu, o kitų šeimos narių slauga gali būti trumpesnė arba ilgesnė priklausomai nuo atvejo.
  • Nėštumo ir gimdymo atostogos suteikia 126 kalendorinių dienų laikotarpį; motinystės išmoka paprastai siekia 77,58% kompensuojamojo užmokesčio.

Darbdavių ir darbuotojų praktiniai patarimai

  1. Informuokite darbdavį kuo greičiau apie nedarbingumą ir numatomą trukmę; EP sistema rodo informaciją, tačiau žodinė informacija padeda planuoti darbus.
  2. Laikykitės gydytojo rekomendacijų ir nedirbkite papildomai laikinojo nedarbingumo laikotarpiu; laikykitės gydymo režimo.
  3. Patikrinkite duomenis Sodros paskyroje ar e.sveikata, ypač jeigu keitėsi banko sąskaita ar kiti svarbūs duomenys.
  4. Jeigu įtariama pažeidimai (pvz., dirbama laikotarpiu), kreipkitės į gydytoją ar Sodrą; už sukčiavimą gali būti teisinės atsakomybės.

Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą

tags: #biuletenis #nepratese #gydytojas