Svarstant apie nuosavą būstą, daugelis susiduria su būtinybe imti būsto paskolą. Tačiau, jei esate individualios veiklos vykdytojas, paskolos gavimo procesas gali tapti sudėtingesnis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip individuali veikla gali paveikti jūsų galimybes gauti būsto paskolą ir ką svarbu žinoti prieš priimant sprendimą.
Veiklos formos pasirinkimas ir jo įtaka
Lietuvos įstatymai leidžia verslininkams rinktis iš kelių skirtingų juridinių asmenų tipų bei dviejų individualios veiklos vykdymo būdų. Svarstant apie tinkamiausią veiklos formą pirmiausia ieškom pažįstamų, kurie yra susidūrę arba patys veiklą vykdo vienu ar kitu būdu.
Klausiant patarimo ten, deja, bet esminiu klausimu iki šiol išlieka „kokią veiklos formą labiausiai apsimoka rinktis, kad sumokėčiau kuo mažiau mokesčių?“. Nors iš pažiūros gali pasirodyti, kad tai tiesiogiai susiję su ekonomine mūsų veiklos grąža, visgi, reikėtų suprasti, kad mokesčiai užtikrina tam tikras socialines garantijas (nedarbo, ligos, motinystės išmokas ir pan.), tad, jeigu jų nemokam arba mokam tik dalį, atitinkamai mažiau tų garantijų turėsim.
Jeigu neturim pažįstamų ir ieškom informacijos šia tema, keista, bet pirmiausia apie tai einam skaityti į įvairius forumus ar uždaras grupes internete. Taip daryti nerekomenduojam dėl dviejų priežasčių:
- patarėjai nežino, kas esam. Jums patariantis asmuo nėra visiškai gerai susipažinęs su mumis, mūsų situacija ir poreikiais. Juk patarėjai paprastai mūsų neklausia, tarkim, ar planuojam imti būsto paskolą, tiesa? O mums, bandant pasirinkti veiklos rūšį, šis klausimas gali būti labai svarbus.
- Įstatymai keičiasi greičiau nei įrašai forumuose.
Kiekvieno asmens poreikiams, ateities planams ir norams geriausiai tiks vis kita veiklos forma ir geriausia, ką galim padaryti, tai atmesti į šalį visas nuogirdas, pažįstamų siūlymus ir paprasčiausiai skirti laiko suprasti, kuri veikla iš tiesų galėtų tikti. Tiesa, turim nusiteikti, kad tam reikės skirti nemažai laiko ir pastangų. Tačiau puiku tai, kad išsirinksim sau tinkamiausią veiklos rūšį, neblogai išmanydami visus niuansus ir „kas bus, jeigu bus“.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Pajamos ir mokesčiai
Nuo būsimų pajamų dydžio tiesiogiai priklausys, kiek mokesčių turėsim sumokėti. Tiek dirbant pagal darbo sutartį įmonėje, tiek individualią veiklą, galima sakyti, taikomi progresiniai mokesčiai. Jų esmė susijusi su pagalba mažiau uždirbantiems žmonėms.
Atkreiptinas dėmesys, jog pajamoms viršijant tam tikras sumas, smarkiai išauga gyventojų pajamų mokestis (GPM). Taip pat yra svarbių niuansų su neapmokestinamų pajamų dydžiu (NPD) - suma pinigų, kuri nėra apmokestinama GPM. Skaičiuojant darbo užmokestį reikės įvertinti savo (jeigu dirbam individualiai) arba kiekvieno darbuotojo (jeigu turime įmonę) NPD. Čia vėlgi, didėjant pajamoms, iš darbo užmokesčio išskaičiuojamas mažesnis NPD, o užmokesčiui pasiekus tam tikrą sumą jis visai nebėra taikomas. Labai paprastai sakant, kuo daugiau uždirbam, tuo nuo mažesnės dalies mokesčių esam atleidžiami ir daugiau jų turime sumokėti.
Padedant atsakyti į klausimus apie planuojamas pajamas ir mokesčius bei svarstantiems apie individualią veiklą ar verslo liudijimą, SoDra turi parengusi neblogų skaičiuoklių, kurios padės susiorientuoti, kiek ir kokių mokesčių turėsite sumokėti, priklausomai nuo planuojamų ar gautų pajamų. Tiems, kurie svarsto apie individualią veiklą, tačiau vis dar baiminasi visų buhalterinių niuansų, gali pagelbėti VMI Virtualus buhalteris - nemokama programa, padedanti teisingai vesti individualios veiklos apskaitą.
Tiems, kurie svarsto apie įmonės steigimą, šie niunasai, galimai bus mažiau aktualūs, nes privalėsim turėti buhalterį, kuris neabejotinai puikiai išmanys teisės aktus, bus gerai informuotas apie jų pasikeitimus. Patiems sekti šią informaciją, ypač, jeigu turime įmonę arba nesinaudojam automatiškai už mus tinkamas formules taikančiomis skaičiuoklėmis, gali būti išties sudėtinga. Šalyje nuolat kyla vidutinis darbo užmokestis, keičiasi minėtas NPD ir atsiranda įvairios išlygos.
Asmeninė atsakomybė ir turtas
Sakykime, jog užsiimam individualia veikla. Mus pasamdo įmonė X, kuriai ruošdami produkciją pridarom broko. Dėl to už produkciją ši atsisako mums mokėti ir dar paduoda mus į teismą, nes neturim, iš ko grąžinti įmonės X mums sumokėtus pinigus. Tokiu atveju, turėsim atsakyti savo turtu - bankas galės jį areštuoti.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Taigi, renkantis veiklos rūšį būtina ne tik įvertinti, ar rizikuojat asmeniniu savo turtu, bet, jeigu renkatės veiklos rūšį, kurioje ši sąlyga galioja, turit įsivertinti turimą turtą ir galimybę jį prarasti nesėkmės atveju.
Įstatinis kapitalas
Renkantis veiklos rūšį taip pat labai svarbu suprasti, kokios investicijos reikalingos mūsų verslo pradžiai. Vystant skirtingas veiklos rūšis įstatymai reikalauja (arba visai nereikalauja) skirtingo dydžio kapitalo. Pradedant dirbti su individualios veiklos pažyma, jokių investicijų nereikia (kas gali atrodyti keista, nes nesėkmės atveju juk rizikuojat visu asmeniniu turtu). MB nėra taikomas įstatinio kapitalo apribojimas (jis gali būti kad ir 1 euras), UAB steigimui reikia 2500 eurų kapitalo, AB - net 25 000 eurų.
Neretai išgirstam istorijų, kuomet žmonės, susiruošę steigti įmones ir registruojant paprašyti pustrečio tūkstančio eurų įstatinio kapitalo, net nustemba. Visgi, tai nėra maža suma, tad net netikėtai sužinojus apie tokį reikalavimą, šias prieš tai nenumatytas išlaidas, gali būti sudėtinga surinkti. Veiklos rūšies pasirinkimas neįvertinus įstatinio kapitalo reikalavimo akimirksniu taps niekiniu. Būtinai įvertinkit šį aspektą, kad kuo tiksliau žinotumėte, ko reikės veiklos pradžioje.
Veiklos steigimo ir apskaitos sudėtingumas
Dar vienas svarbus aspektas priimant sprendimą neabejotinai bus pats veiklos steigimas ir administravimas. Priklausomai nuo veiklos rūšies šie procesai gali būti sudėtingi arba visai paprasti. Jeigu planuojat dirbti su individualia veikla arba verslo liudijimu, tiek steigimas, tiek buhalterinė apskaita šioms veikloms yra labai supraprastinta.
IDV turėtojai gali naudotis minėtu VMI virtualiu buhalteriu, kuris nieko nekainuoja, o pajamas deklaruoti galima kartą per metus. Tuo tarpu, tarkim, steigiant UAB, mokesčių deklaracijas jau reikės teikti kas mėnesį, taip pat mokėti algas, mokesčius - šiems darbams iš esmės jau reikės buhalterio. Pats UAB steigimo procesas taip pat kiek sudėtingesnis: veiklą reikia registruoti registrų centre, pildyti tam tikras formas, paskirti direktorių, turėti įstatus.
Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą
Nors UAB tinka iš esmės bet kokiam verslui, joje atsiranda nemažai niuansų, kurių nebūtų, tarkim, renkantis individualią veiklą. Jeigu pastarojoje praktiškai patys esam atsakingi už savo sprendimus ir juos galim priimti vienašališkai, UAB atveju nuo steigimo iki kasdienių procesų juose būsime ne vieni - reikės tartis ir derinti niuansus su akcininkais, pasirūpinti dividendų išmokėjimu jiems.
Na, o AB steigimas - dar kompleksiškesnis procesas. Juo grindžiamos įmonės, turinčios ilgalaikę viziją, siekiančios pritraukti investuotojų. Lietuvoje AB yra tokios įmonės kaip „Swedbank“, „SEB bankas“, „ORLEN Lietuva“ ir kt.
Kad ir ką apsispręsim pasirinkti, turėti supratimą apie tai, ar sunki ir daug kabinetų aplankyti reikalausianti bus pradžia, kokios kasdienės ar kasmėnesinės pareigos teks, ar/kokių darbuotojų komandoje dar reikės, neabejotinai padės priimti sprendimą. Jeigu jaučiam, jog negebėsim iki galo suprasti procesų arba tos pastangos privers atitraukti dėmesį nuo esmės - veiklos vystymo - apsvarstykim galimybę kreiptis į specialistą, galintį tai padaryti už mus.
Socialinės garantijos
Anksčiau minėjom mokesčių įtaką socialinėms garantijoms. Dažnas svarstantis pradėti vykdyti veiklą su individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimu žino, jog pirmą kartą per 10 metų registruojant IDV arba išsiimant verslo liudijimą, asmuo pirmuosius 12 mėnesių yra atleidžiamas nuo socialinio draudimo įmokų. Tačiau dažnai praleidžiam, jog, pasinaudojus šia lengvata, asmeniui nėra skaičiuojamas stažas pensijai gauti ir tuo laikotarpiu jis neturi jokių socialinių garantijų (ligos, motinystės išmokos ir pan.). Nemokat socialinio draudimo įmokų - neturit socialinių garantijų.
Kitas panašus pavyzdys kalbant apie verslo liudijimą galėtų būti iš pažiūros mažesni nei individualioje veikloje sumokami mokesčiai. Jau išsiaiškinom, jog tai reiškia, jog kažkur tai turės įtakos socialinėms garantijoms -mokėsim mažesnius mokesčius, bet galėsim gauti tik privalomas sveikatos priežiūros paslaugas (nes mokėsim tik PSD - privalomojo sveikatos draudimo įmokas).
Galiausiai, mėgstantys atostogauti turi įsidėmėti, jog užsiimant savarankiška (IDV, MB, verslo liudijimas) veikla apmokamų atostogų neturėsim. Apmokamas atostogas turi tik asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį.
Paskolos gavimo niuansai
Tarkim, ilgą laiką dirbom pagal darbo sutartį. Savo atsiskaitymo lapeliuose ne kartą pastebėjom, kiek daug mokesčių sumokam. Nusprendėm bendradarbiauti su įmone, kurioje iki šiol dirbom, tik užregistravus individualią veiklą. Viskas kaip ir gerai: dirbam, regis, sumokame mažiau mokesčių, apie socialines garantijas jau kalbėjom, bet dėl jų nesijaudinam - uždirbam gerai. Praėjus kuriam laikui apsisprendžiam imti būsto paskolą, kreipiamės į banką ir sužinom, jog paskolos bankas mums išduoti negalės.
Pirmiausia, išgirsim atsakymą, jog pradėjus dirbti su IDV stabilias pajamas turėsim turėti mažiausiai dvejus metus, kad tokią galimybę bankas išvis svarstytų. Reikia suprasti, jog bankas pajamas iš IDV traktuoja visai kitaip nei pajamas tų, kurie dirba pagal darbo sutartį. Iš tokių paprastai reikalaujama didesnio pradinio įnašo, o paskolos suma neretai būna mažesnė, gali būti taikoma didesnė marža ir pan. Mūsų stažas taip pat bus skaičiuojamas kitaip, nepaisant to, jog prieš tai dirbom toje pačioje įmonėje.
Panašūs niuansai atsiranda ir nusprendus steigti MB. Kadangi užsiimti savarankiška veikla neretai apsisprendžia jauni žmonės, kurie nori turėti savo būstą, galbūt net tokiu būdu jam užsidirbti, neretai jie nežino šių niuansų.
Prieš priimant sprendimą, rekomenduojam pirmiausia atsakyti sau visus 7 klausimus ir skirti laiko rasti atsakymus.
7 klausimai, kuriuos reikia sau atsakyti prieš pradedant individualią veiklą:
- Kokį turiu pasirinkimą, jei noriu užsiimti savarankiška veikla?
- Kokios planuojamos pajamos, kokie mokėtini mokesčiai, skirtumai?
- Ar reikalingas įstatinis kapitalas? Jei taip, koks?
- Ar sudėtingas veiklos steigimo/registravimo procesas, buhalterinė apskaita?
- Ar reikalingos socialinės garantijos (apmokamos atostogos, nedarbingumo išmokos, stažas pensijai...)?
- Ar rizikuoju asmeniniu turtu?
- Ar planuoju imti būsto paskolą?