Aukštas kraujo spaudimas - viena dažniausių širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, su kuria susiduria išties daug žmonių. Nors atrodo, kad šią būklę pakanka suvaldyti tinkamais vaistais ar sveikesne gyvensena, realybė kartais būna kitokia. Kraujo spaudimo reguliavimas yra sudėtingas procesas, priklausantis ne tik nuo pavienių įpročių ar pasirinkimų, bet ir nuo organizmo vidinės pusiausvyros, hormonų veiklos, mineralų kiekio bei širdies ir kraujagyslių būklės.
Ką reiškia kraujo spaudimo rodmenys
Kraujo spaudimas matuojamas dviem rodikliais - sistoliniu ir diastoliniu. Sistolinis spaudimas rodo spaudimą sukurtą širdžiai susitraukiant, o diastolinis - kai širdis atsipalaiduoja tarp dūžių. Normalus kraujo spaudimas yra tada, kai kraujospūdžio matuoklis rodo ~120 mmHg sistolinį spaudimą, o diastolinis yra apie 80 mmHg. Tačiau kraujo spaudimo norma gali šiek tiek svyruoti, atsižvelgiant į individualius veiksnius, tokius kaip amžius, lytis, fizinis aktyvumas ar turimos ligos.
Suaugusio žmogaus normalus sistolinis kraujospūdis yra 86-139 mmHg, o diastolinis - 60-89 mmHg ribose. Kraujospūdis laikomas padidėjusiu tada, kai rodmenys siekia 140/90 mmHg ar daugiau. Jei padidėja tik sistolinis spaudimas, o diastolinis išlieka normalus ar net sumažėjęs, diagnozuojama izoliuota sistolinė hipertenzija.
Hipertenzijos reikšmė ir rizika
Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija) - tai būklė, kai kraujo spaudimo jėga į arterijų sieneles yra nuolat per didelė. Tai ilgainiui pažeidžia arterijas ir gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip infarktas, insultas, inkstų pažeidimas, aneurizma, metabolinis sindromas, regėjimo sutrikimas ir demencija. Beveik pusė suaugusiųjų, kurie serga hipertenzija, nejaučia jokių simptomų, todėl labai svarbu tikrintis sveikatą.
Hipertenzijos tipai ir priežastys
Išskiriami du arterinės hipertenzijos tipai: pirminė (esminė) hipertenzija - sudaro apie 95 % visų atvejų ir jos etiologija nežinoma, bei antrinė hipertenzija - padidėjęs kraujo spaudimas, atsirandantis kaip kitos ligos simptomas, sudaranti apie 5-10 % atvejų.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Arterinės hipertenzijos kilmė yra heterogeniška: dažnai vienam žmogui ligos vystymuisi įtakos turi keli skirtingi veiksniai. Yra daugybė veiksnių, didinančių riziką: vyresnis amžius, paveldimumas, rūkymas, gausus druskos vartojimas, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, fizinio aktyvumo trūkumas, II tipo cukrinis diabetas, alkoholio vartojimas. Vienas iš ankstyviausių hipertenzijos vystymosi veiksnių - endotelio struktūriniai ir funkciniai pokyčiai.
Kaip atliekama diagnostika
Diagnostikai svarbu tiksliai išmatuoti kraujospūdį ir įvertinti gautus duomenis. Pirmą kartą tikrinant kraujospūdį, jis turėtų būti matuojamas abiejose rankose, kad būtų matyti, ar yra skirtumas. Kraujospūdis turėtų būti matuojamas sėdint, prieš tai bent 5-10 min. ramiai pailsėjus. Norint išvengti matavimo klaidų, rekomenduojama naudoti pusiau automatinius kraujospūdžio matuoklius su ant žasto dedama manžete.
Įtarus padidėjusį kraujospūdį, rekomenduojama jį matuoti 2 kartus per dieną toje pačioje rankoje. Norint tiksliau įvertinti kraujospūdžio pokyčius per parą, atliekamas 24 valandų arterinio kraujospūdžio stebėjimas (ambulatorinis stebėjimas). Viena svarbiausių šio tyrimo dalių - naktinio kraujospūdžio vertinimas: sveiko žmogui kraujospūdis miego metu turėtų būti žemesnis nei dienos metu.
Atliekami ir laboratoriniai tyrimai: gliukozės kiekis nevalgius, lipidograma, kalio, šlapimo rūgšties, kreatinino koncentracija kraujyje, hemoglobinas ir hematokritas, taip pat šlapimo tyrimas baltymų kiekiui nustatyti. Taip pat daroma EKG ir, jei reikia, echokardiograma; gali prireikti kaklo kraujagyslių ultragarso ar akių dugno tyrimo.
Simptomai ir klinikiniai sunkumai
Dažniausiai arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai sveiki. Pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų. Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas (ypač pakaušio ir sprando srityje), svaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies plakimas, kraujavimas iš nosies. Sunkiais atvejais gali būti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiose vietose.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Kada kreiptis į gydytoją
Kreiptis į gydytoją būtina tuomet, kai kraujo spaudimas išlieka aukštas ilgą laiką, nepaisant visų pastangų jį sumažinti. Jei per keletą savaičių nepasiekiamas joks pagerėjimas ar spaudimas vis dar svyruoja - tai ženklas, kad gali būti rimtesnė problema. Taip pat svarbu reaguoti į sunkesnius fizinius simptomus: stiprūs galvos skausmai, spaudimo jausmas pakaušyje, dusulys, širdies plakimo pojūtis, regėjimo pablogėjimas. Jei nuolat jaučiamas silpnumas, svaigulys, mieguistumas ar šalčio pojūtis galūnėse, tai gali reikšti žemą kraujo spaudimą (hipotenziją), kurio priežisčių būtina ieškoti.
Gydymas: medikamentinis ir nemedikamentinis
Arterinė hipertenzija gydoma taikant tiek medikamentines, tiek nemedikamentines priemones. Gydymas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai, atsižvelgiant į klinikinę situaciją, bendrą sveikatą ir gretutines ligas. Gydymo tikslas - ilgalaikis arterinio kraujospūdžio sumažinimas.
Nemedikamentiniai gydymo elementai ir rekomendacijos
- Gyvensenos pokyčiai: sveika mityba su mažiau druskos, daugiau daržovių ir vaisių, mažiau gyvulinių riebalų.
- Svorio mažinimas: redukcija prisideda prie kraujospūdžio normalizavimo.
- Fizinis aktyvumas: bent 30-45 min. kasdien vidutinio intensyvumo ištvermės pratimus (vaikščiojimas, plaukimas, dviračio mynimas).
- Druskos ribojimas: sumažinus druskos suvartojimą iki 4,7-5,8 g per dieną galima sumažinti kraujospūdį vidutiniškai 4-6 mm Hg; optimalus kiekis praktikoje - neviršyti ~3,8 g per dieną.
- Rūkymo nutraukimas: nutraukus rūkymą smarkiai sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
- Alkoholio vartojimo ribojimas: vyrams rekomenduojama iki 20-30 g etanolio per parą, moterims - 10-20 g.
- Streso valdymas: atsipalaidavimo pratimai, pakankamas miegas, mėgstama veikla, laiko planavimas.
- Kalio kiekio padidinimas maiste: dienos maisto davinyje turėtų būti ne mažiau nei 3,5 g kalio (bulvės, bananai, pomidorai, pupelės).
Medikamentinis gydymas
Gydymas vaistais parenkamas gydytojo. Pagrindinės vaistų grupės:
- Diuretikai - padeda pašalinti natrį ir vandenį; dažnai naudojami kaip pirmieji vaistai.
- Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai - blokuoja angiotenzino II gamybą, plečia arterijas.
- Angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB, sartanai) - blokuoja angiotenzino II prisijungimą prie receptorių.
- Kalcio kanalų blokatoriai - slopina kalcio patekimą į lygiųjų raumenų ląsteles, taip plečiant kraujagysles.
- Beta adrenoblokatoriai - mažina širdies susitraukimų dažnį ir išstūmimo tūrį.
- Aldosterono antagonistai - gali būti skiriami atspariai hipertenzijai.
Vaistų pasirinkimas priklauso nuo paciento amžiaus, gretutinių ligų, organų pažeidimų, šalutinių poveikių ir kitų faktorių. Gydymas dažnai yra ilgalaikis ir reikalauja nuolatinio vartojimo bei gydytojo stebėjimo.
Kas lemia, kad spaudimas „nekrenta“?
Neretai žmonės, net ir vartodami vaistus ar stengdamiesi keisti gyvenimo būdą, vis tiek susiduria su ta pačia problema - aukštu kraujospūdžiu, kuris nekrenta. Dažniausios priežastys:
Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą
- Netinkamai parinkta ar nepakankama medikamentinė terapija, nereguliarus vaistų vartojimas ar savavališkas nutraukimas.
- Netinkama mityba, per didelis druskos, alkoholio, kofeino vartojimas bei fizinio aktyvumo trūkumas.
- Tam tikros sveikatos būklės: inkstų veiklos sutrikimai, hormonų disbalansas (pvz., skydliaukės problemos), cukrinis diabetas ar anemija; mineralinių medžiagų (kalio, magnio, jodo, geležies) trūkumas.
- Nuolatinis stresinis įtampas ir simpatinės nervų sistemos aktyvavimas.
Papildomos priemonės ir maisto papildai
Be vaistų, naudingas poveikis gali būti pasiektas tinkamai parinkus maisto papildus ir veikliąsias medžiagas: kalis, magnis, geležis, jodas, omega-3 rūgštys (žuvų taukai) bei preparatai, gerinantys kraujotaką ir širdies funkciją. Veiksmingi gali būti antitromboziniai preparatai, kurie gerina kraujotaką ir mažina kraujo klampumą. Omega-3 rūgštys mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse, palaiko cholesterolio lygį ir širdies ritmą.
Prevencija ir kasdienės rekomendacijos
Norint išvengti arterinio kraujospūdžio padidėjimo, svarbu atsisakyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis, daugiau judėti ir reguliariai tikrintis kraujospūdį. Kiekvienam žmogui, sulaukusiam 30 metų, rekomenduojama bent kartą per metus pasitikrinti kraujospūdį. Jei fiksuojami padidėję rodmenys, verta įsigyti matuoklį ir reguliariai sekti kraujospūdį namuose.
- Reguliariai matuoti kraujospūdį ir vesti dienoraštį.
- Naudoti pusiau automatinius matuoklius su žasto manžete.
- Jei sergate cukriniu diabetu ar inkstų liga, kraujospūdį koreguoti griežčiau (pvz., < 130/80 mmHg, jei rekomenduoja gydytojas).
- Nepradėti gydymo ar nekeisti dozių be gydytojo nurodymo.
Kaip elgtis su žemu (hipotenzija)?
Jei pasireiškia žemas kraujo spaudimas, svarbu užtikrinti pakankamą skysčių kiekį organizme - dehidratacija yra viena dažniausių hipotenzijos priežasčių. Reikėtų užtikrinti subalansuotą mitybą, ypač dėmesį skiriant geležiai, kalio, jodui ir magniui. Vengti staigių kūno padėties pokyčių; rytais prieš atsikeliant kelias minutes pasėdėti lovoje. Nuolatinis fizinis aktyvumas, net ir lengvas, pagerina kraujotaką ir padeda išlaikyti stabilų spaudimą. Jei spaudimas itin žemas arba sukelia stiprius simptomus, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos rimtesnės ligos.
Visiška nesėkmė: Lavrovo ir Rubio susitikimo rezultatai! Kas laukia toliau?
Ką verta prisiminti pacientui
- Hipertenzija yra pamažu progresuojantis širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas, kurio gydymas dažnai būna ilgalaikis.
- Negydoma hipertenzija gali sukelti rimtų komplikacijų - infarktą, insultą, inkstų nepakankamumą, regos sutrikimus.
- Laiku pradėtas gydymas ir nuolatinė kontrolė žymiai sumažina komplikacijų riziką.
- Bendradarbiaukite su gydytoju: vaistų derinimas ir dozavimas turi būti parenkami individualiai.
| Priemonė | Ką duoda |
|---|---|
| Druskos ribojimas | Kraujospūdžio sumažėjimas vid. 4-6 mm Hg |
| Svorio mažinimas | Mažina kraujospūdį ir širdies bei metabolinę riziką |
| Fizinė veikla (30-45 min) | Geria nuolatinį poveikį kraujospūdžiui |
| Nutraukti rūkymą | Mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką |
Arterinė hipertenzija yra klastinga liga, kuri ilgai gali neturėti simptomų, todėl reguliari profilaktika, savikontrolė ir gydytojo priežiūra yra būtinos. Kuo anksčiau gydymas pradėtas ir kuo nuosekliau laikomasi rekomendacijų, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų bei pagerinti gyvenimo kokybę.
tags: #biuletenis #del #auksto #spaudimo