Atsižvelgs į asmeninius poreikius Iki šiol daugybę metų veikė negalios vertinimo modelis, kai apie 90 proc. vertinimo sudarė medicininiai kriterijai, o ne asmens individualių poreikių vertinimas. Neatliepti individualūs poreikiai - pagalba ir paslaugos, aplinkos veiksniai - paprastai ir tampa didžiausia kliūtimi žmogui su negalia aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Vienas iš esminių negalios reformos tikslų - užtikrinti, kad negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami, turėtų lygias teises bei galimybes su kitais visuomenės nariais dalyvauti visose gyvenimo srityse - ne tik darbo rinkoje, bet ir švietime, kultūrinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime.
Naujasis požiūris: dalyvavimo lygis vietoje darbingumo lygio
Todėl vertinant negalią nuo 2024 metų sausio 1 d., bus atsižvelgiama ne tik į žmogaus galimybes ir gebėjimus atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir į jo poreikius bei jam reikalingą pagalbą, užtikrinančią tiek asmeninio, tiek visuomeninio gyvenimo pokyčius. Darbingumo lygį keis dalyvumo lygis. Nustatant dalyvumo lygį, bus vertinamos skirtingos sritys - negalią turinčio žmogaus mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti tikrąjį žmogui reikalingos pagalbos poreikį ir parengti individualiai jam pritaikytą pagalbos planą, - sako Irma Mituzienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės paramos grupės vyresnioji patarėja.
Naują modelį lydės ir praktiniai pokyčiai: ne tik galimybių įvertinimas, bet ir poreikio pagalbai įvertinimas, o dalyvumo lygis taikomas tiek pilnamečius asmenis, tiek pensinio amžiaus sulaukusius žmones. Pagal dabartinį modelį darbingumo lygis buvo nustatomas asmenims nuo 18 metų iki pensinio amžiaus; dabar tai keičiasi į dalyvumo lygį visoms tikslinėms grupėms.
Ko tikisi iš naujo modelio?
- Mažinti medicininių kriterijų įtaką negalios vertinimui; pripažinti asmens poreikius ir pagalbą kaip esminę dalį vertinimo.
- Nustatyti individualų pagalbos poreikį ir parengti „vieno langelio“ pagalbos planą.
- Sudaryti teisingesnes išmokas pensinio amžiaus asmenims su negalia, atsižvelgiant į dalyvumo procentą.
- Pakeisti administracines institucijas į vieną centrą - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kuri koordinuos visą paslaugų teikimą.
„Naujas negalios vertinimo modelis bus taikomas tiems, kurie dėl negalios vertinimo kreipsis pirmą kartą arba tiems, kuriems negalios nustatymo ar specialieji nuolatinės priežiūros terminai yra pasibaigę“, - aiškina I. Mituzienė. Visi kiti negalią turintys žmonės galės persivertinti negalios į dalyvumo lygį per Agentūrą, pateikdami prašymą dėl anksčiau nustatyto darbingumo lygio pakeitimo.
Medicininiai kriterijai ir jų koregavimas
Nuo 2024 m. sausio 1 d. mažės medicininių kriterijų įtaka vertinant negalią, tačiau jų įtaka vis dar bus svari objektyviam negalios lygiui nustatyti. Medicininių kriterijų įtaka pačiam negalios vertinimo rezultatui bus kiek mažesnė nei anksčiau, daugiau dėmesio skiriant individualiems žmogaus poreikiams.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Specialiųjų poreikių lygiai toliau veiks - senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims iki šiol nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis bus prilyginamas dalyvumo lygiui: vidutinių poreikių lygis atitiks 40 proc. dalyvumo, o didelių - 15 proc. dalyvumo. Tačiau galios anksčiau nustatytas darbingumo lygis neterminuotai nustatytiems negalių atvejams, ir nereikės skubėti dėl jo keitimo į dalyvumo lygį.
Vieno langelio paslaugos ir integracijos iššūkiai
Nuo 2024 metų visus procesus į vieną centrą koordinuos Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra). Ji apjungs iki šiol veikusias dvi institucijas - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldiosiomis įstaigomis. Taip siekiama užtikrinti koordinuotą pagalbos teikimą ir greitesnį atsaką į individualius poreikius.
„Atsižvelgiant į bendrą negalios įvertinimo rezultatą ir žmogui reikalingą pagalbą, jo sutikimu bus sudaromas individualus pagalbos planas“, - teigia LTStraipsnyje cituota ekspertė.
Tačiau iššūkių liks: sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų skirtumai, biomedicinis gydymo požiūris, informacijos prieinamumas, užtikrinantis visiems žmonėms su negalia galimybes lengvai gauti reikalingą informaciją ir paslaugas. Socialinis modelis reikalauja integruoto požiūrio, kuris Lietuvoje dar tebeklinda - trūksta vieningų, visapusių sprendimų, o „vieno langelio“ paslaugų koncepcija dar retai įgyvendinama.
Socialinis modelis ir technologijos
Skaitmeninės technologijos gali būti galingas įrankis didinant sveikatos priežiūros prieinamumą: nuotolinės konsultacijos, lengvesnė prieiga prie informacijos, su specialiomis priemonėmis pritaikytos platformos. Tačiau šios technologijos gali gilinti atskirtį, jei nėra kuriamos prieinamai. COVID-19 pandemija parodė, kad priėjimas prie paslaugų per internetą neatnešė naudos visiems - todėl būtina universalus dizainas ir įvairių pagalbinių technologijų suderinamumas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Lietuvoje įgyvendinant socialinį modelį svarbu ne tik daugiau mokymų medikams, bet ir Kultūros, švietimo bei socialinės apsaugos institucijų koordinavimą, bei įtraukti žmonių su negalia atstovus į sprendimų priėmimą. Socialinis modelis nėra absoliutus ir turi savo kritikų, tačiau kiekvienas žingsnis - pandusas ar paslaugos - yra žingsnis teisinga kryptimi.
Nuo teorijos iki praktikos: ką rodo tyrimai ir planai
Lietuvoje vyksta diskusijos apie ratifikavimo pasekmes ir realų pokytį: JT Neįgaliųjų teisių konvencija įgyvendinimas, institucijų reorganizavimas, atvejo vadybos įtrauktis, informacijos prieinamumo didinimas. Tikimasi, kad 2025-2030 metais socialinės įtraukties priemonėmis pasinaudoti pradės apie 42 proc. gyventojų su negalia, o dirbančių darbingo amžiaus žmonių dalis išaugs iki 47 proc. per tą laikotarpį. Tačiau dabartinis įtraukties rodiklis siekia apie 34 proc.
Ekonominiu požiūriu įvertinant ilgalaikes išlaidas ir naudas, kritikuojama naujojo modelio kaina - ar Lietuva gali sau leisti toliau diskriminuoti didelę gyventojų dalį? Tyrimai užsienyje rodo, kad investicijos į prieinamumą ir įtrauktį atsiperka per laiką, o pradinis sąnaudas dažnai galima sumažinti taikant universalaus dizaino principus ir informacines bendruomenės priemones.
Praktiški pavyzdžiai ir įgyvendinimo kryptys
- Prieinamumo gerinimas - pandusai, liftai, gestų kalbos vertėjai, parengtos informacijos formos ir kt.;
- Specialiųjų paslaugų plėtra - asmeninė pagalba, mobiliosios paslaugos, techninės pagalbos priemonės ir kt.;
- Informacijos skaidrumas - prieinamumas elektroninėje erdvėje bei alternatyvūs informacijos formatai;
- Švietimas ir kultūrinė įtrauktis - psichikos sveikatos centrų socialiniai darbuotojai, pacientų atstovų įtrauktis į kokybės gerinimo veiklas;
- Teisinė ir institucijų reorganizacija - NDNT bei Neįgaliųjų reikalų departamentas su pavaldiosiomis įstaigomis pervadinti į vieną Agentūrą;
Prognozės rodo, kad per ateinančius metus įgyvendinus planuojamas naujoves, informacijos prieinamumas, paslaugų koordinavimas ir socialinės įtraukties plėtra leis pasiekti pokyčių daugelyje gyvenimo sričių ir sumažinti skurdo riziką tarp žmonių su negalia.
Žmogaus teisių centras akcentuoja, kad vienas iš esminių klausimų nėra tik asmens sveikatos būklė, bet tai, kokia pagalba jam reikia, kad jis galėtų gyventi kokybiškai, savarankiškai ir oriai. Socialinis modelis kreipiasi į aplinkos ir sistemos pokyčius, o ne tik į žmogaus vidinius trūkumus.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Apžvalga ir citatos
„Esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti vertinant negalią - ne kokių sveikatos sutrikimų žmogus turi, o kokios pagalbos jam reikia tam, kad jis galėtų gyventi kokybiškiau, savarankiškiau ir oriau.“
„Vieno langelio“ principu koordinuojama pagalba - Agentūra sujungia paslaugas, bet iššūkiai liks sveikatos-socialinės apsaugos sistemų integracijoje. Tai įgyvendina tik dalis šalies norų, poreikių ir galimybių.
tags: #biomedicinos #ir #socialinio #modelio