2013 metais buvo pradėta įgyvendinti integralios plėtros pagalbos programa, finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų, kuria siekiama kokybiškos integralios pagalbos prieinamumo didinimo. Integrali pagalba - tai slauga ir socialinės paslaugos kartu.
Šiuo metu 21-oje savivaldybėje vykdomi bandomieji projektai ir kuriamos mobilios slaugos bei socialinių paslaugų specialistų komandos. Jos atvyksta pas senyvus arba neįgaliuosius žmones į namus ir teikia jiems integralią pagalbą - slaugos ir socialinės pagalbos paslaugas. Šiuo metu yra vykdomas mokslinis tyrimas, kad išanalizuotume, kuris gi pilotinis modelis iš 21-os savivaldybės yra geriausias ir kurį būtų galima perkelti į visą Lietuvos sistemą. Bandomajame projekte buvo užsibrėžta, kad integralios pagalbos paslaugos bus suteiktos apie 900 neįgalių ir senyvų žmonių, bet, matome, kad tas skaičius auga. Tai šių paslaugų poreikis yra didelis. Matyt, žmonių vertinimai labai teigiami, o gera žinia greitai nuskamba ir pasiekia suinteresuotus asmenis.
Konkretus pavyzdys - VšĮ Alytaus poliklinikos, kur yra teikiamos integralios pagalbos paslaugos.
Vitalijus Kovaliovas ir Adelė Dimšienė. Šaltinis: sam.lrv.lt
Vitalijus Kovaliovas: "Labai džiugu, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neišbraukė eilutės projekto specifikacijoje ir šiame integralios pagalbos projekte galėjo dalyvauti asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Mes, vienintelė sveikatos priežiūros įstaiga, tapome pilotinė - į mus žvelgia ne tik Socialinė apsaugos ir darbo, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija. Manau, jis pateisino daugelį lūkesčių. Turime didelę patirtį vykdydami paliatyvią slaugą. Savivaldybė savo ruožtu akivaizdžiai pastebėjo, kad ši paslauga tapo multifunkciškesnė."
Taip pat skaitykite: Bendruomenės slaugos tikslai šeimai
Adelė Dimšienė: "Šio projekto esmė yra išskirtinė, nes paslaugą šiuo atveju gauna pacientas. Ir dar pasiekiamas geras tikslas - atpiginame pačią paslaugą, išvengdami gydymo stacionare."
Adelė Dimšienė: "Bent jau Alytuje slaugytojų trūkumo nejaučiame. Mums nebuvo sunku komplektuoti ir slaugytojų, ir socialinių darbuotojų padėjėjus. Todėl, kad Alytuje yra profesinio rengimo centras, kuris turi būtent dvejų metų programas: viena dalis skirta slaugytojų padėjėjams, kita - socialinių darbuotojų padėjėjams rengti."
Gita Kondrotaitė: "Atsakydama į šį klausimą, galiu pasakyti aiškiai: trūksta bendradarbiavimo tarp Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų. Labai gerai, kad pas jus yra profesinis mokymas, bet, jeigu peržiūrėtume Lietuvos žemėlapį, kai kuriuose regionuose slaugytojų padėjėjų problema buvo iškilusi. Mano, kaip tyrėjos, nuomone, turėtų būti glaudus bendradarbiavimas tarp socialinių paslaugų centrų, šeimos gydytojų ir poliklinikų, kur yra viskas parengta ir paruošta."
Ramunė Jurkuvienė: "Turbūt geriausias yra patirtinis mokymasis. 2007 metais yra pasirašyta pakankamai bendradarbiavimą skatinančių dokumentų. Vis dėlto kada tik teisiškai reglamentuota, bet nėra pačio veiksmo - ne taip paprasta. Tuo labiau mūsų visuomenėje, kuri apskritai yra pakankamai suskaldyta, ir mums susitarti vienu klausimu ne taip paprasta. Manau, Alytus yra geras pavyzdys, kada efektyviai dirbama. Lietuvos mokslo taryba atlieka tyrimą."
Integralios pagalbos poreikis - didžiulis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos AA paslaugų gairės
Teresė Draugelienė: "Keliami du pagrindiniai reikalavimai: reikia turėti nustatytą nuolatinės slaugos poreikį (SP1) ir būti poliklinikos pacientu, prisirašiusiu prie Alytaus poliklinikos. Pirmieji pacientai į projektą pateko rekomenduojami šeimos gydytojo. Nebuvo jokios atrankos. Dabar jau yra susidariusi eilė."
Vitalijus Kovaliovas: "Vadovaudamiesi lygiateisiškumo principu, netgi nenorėdami diferencijuoti pacientų, kartais susiduriame su tuo, kad žmogus, matydamas paslaugos multifunkciškumą ir didesnį jos spektrą (mes suteikiame ne tik sveikatos, bet ir socialines paslaugas), tiesiog nori pereiti iš prieš tai buvusios schemos, kai gaudavo paslaugas iš socialinės paramos skyrių, į mūsų projektą. Manau, kad pagal paslaugų gavėjų skaičių, kuris Alytaus apskrityje svyruoja nuo 500 iki 550 galimų, 80 pacientų yra tik maža dalis."
Teresė Draugelienė: "Visos diagnostinės procedūros, kurias paskiria gydytojas ir kurias galima atlikti namų sąlygomis."
Gita Kondrotaitė: Pavyzdžiui, slaugyta atvažiuoja pas pacientą ir paima kraują vietoje - labai greitai gaunami aiškūs, tikslūs rezultatai.
Adelė Dimšienė: "Šeimos gydytojo slaugytoja jau yra atpalaiduojama nuo nuvykimo pas pacientą ir kraujo paėmimo, kai mūsų komanda padaro viską, ko reikia šeimos gydytojui - ir kraujo paėmimas, ir elektrokardiograma, jeigu reikia, ir kita infuzinė terapija. Jau šitos komandos atsakomybė tenka slaugytojai, kuri pacientui gali skirti žymiai daugiau laiko negu bendruomenės slaugytoja, kuri dirba su gydytoju ir kurios laikas labai ribotas."
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas: bendruomenės žemėlapis
Ramunė Jurkuvienė: "Ir tada įšokame tiesiog į Vakarų Europos modelį. Alytus tai pradeda įgyti, ir ne šiaip sau įgyti, bet integruodamas socialines paslaugas. Iš principo tai didelė naujovė. Ir tai, ką jūs dabar pradedate Alytuje, yra labai didelis laimėjimas, nes atsiranda namų slauga ir integruota pagalba, kuri aktuali visame pasaulyje."
Vitalijus Kovaliovas: "Kaip įstaigos vadovas galiu pridurti, jog yra puiku, kuomet globalus mąstymas ir naujos paslaugos įvedimas sprendžiamas aukštu lygmeniu. Tačiau grįžkime prie įstaigos - kaip ne kaip, ji turėtų būti atsakinga ir už žmogiškuosius išteklius, ir už finansinius rodiklius. Vadovaudamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktais, šiuo atveju priduriame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Europos Sąjungos tam tikrus teisės aktus, kurie mus įgalina veikti ir vykdyti tokio tipo veiklą. Deja, projektas baigsis. Kaip įstaigos vadovas matau, kad finansavimo šaltiniai šiuo momentu sąlyginai yra du. Vienas iš socialinės srities - tai per savivaldybę, per valstybės dotacijas. O antras - tai europinio projekto finansavimas. Būtina slaugos integracija į socialines paslaugas. Deja, to gali nepakakti projekto tęstinumui."
Kaip tik rugsėjo pabaigoje integralios pagalbos projektas baigiamas ir net baisu pagalvoti, kaip jausis žmonės, kuriems staiga nutrūktų taip gyvybiškai reikalingos paslaugos...
Vitalijus Kovaliovas: "Taip. Kaip ir minėjau, daugelis žmonių mūsų jau patys ieško, nes jie matė automobilių ES projekto reklamą, girdėjo atsiliepimus iš asmenų, kurie jau gavo tokią paslaugą. Manau, kad savo ruožtu privalėtume ieškoti kitokio tipo finansavimo šaltinių, galbūt iš pradžių ir savomis lėšomis, o gal kokiu nors kitokiu principu."
Ramunė Jurkuvienė: "Kai kalbėjomės su žmonėmis, kurie gavo šias paslaugas, susidurdavome su tokia nuomone: sako, būčiau jau nusižudžiusi, nes nebepajėgiau susitvarkyti, bet, ačiū Dievui, atsirado šis projektas."
Gita Kondrotaitė: "Šiuo metu yra atliktas kokybinis tyrimas, pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Po to bus atliekamas kiekybinis tyrimas. Ir lygiai taip pat bus integruota Europos Sąjungos geroji patirtis. Mes, tyrėjai, tikrai sukursime modelį, apskaičiuosime tris alternatyvas, kaip integrali pagalba turėtų geriausiai adaptuotis Lietuvoje. Pirmas dalykas - reikia labai glaudaus bendradarbiavimo, kaip aš sakiau ir prieš tai, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija. Noriu akcentuoti, kad integruota paslauga yra mobili komanda, kuri turėtų atvykti pas pacientą ir paslaugų prieinamumas turėtų būti daugiau įgyvendinamas. Pastebėjome tokį momentą: socialiniai darbuotojai arba socialinių darbuotojų padėjėjai bei slaugytojų padėjėjai pas vieną žmogų dažnai užtrunka po keturias valandas. Kai kur taip neturėtų būti. Būtų galima aplankyti daugiau klientų pagal poreikį, o ne užsibūti namuose pas vieną pacientą po keturias valandas. Čia mano, kaip tyrėjos, nuomonė."
Vitalijus Kovaliovas: "Turėjome vieną atvejį. Į mane kreipėsi asmuo, dėl to, kad jo mamai pakeitėme slaugytoją ir priskyrėme kitą. Jeigu jau yra tokio tipo prašymų, tarp kitko jis buvo ne vienintelis, kalbama ne tik apie poreikio ar noro, bet ir tam tikro žmonių suderamumo bei pasitikėjimo klausimą, daugelį kitų aspektų. Kiek man yra tekę nuvažiuoti ir su švedų delegacija, ir pačiam asmeniškai, nėra taip, kaip jūs sakote: darbuotojai ten nesėdi. Mačiau, ką darbuotojai daro, nuvykę pas pacientus. Kai mes kalbame apie viešąjį sektorių, o būtent mūsų įstaiga jam ir priklauso, mes turime nepamiršti vienos frazės: norai - ne taisyklės. Esame labai stipriai apriboti įvairių teisės aktų, normų, tvarkų, procedūrų ir panašiai."
Gita Kondrotaitė: "Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad Alytus yra ta savivaldybė, kuri yra pavyzdinė. Kitos savivaldybės šitame projekte susidūrė su labai daug problemų. Pirmiausiai jie neturėjo žmonių - specialistų."
Ramunė Jurkuvienė: "Ir Alytus kelia sveikatos priežiūros sistemos klausimą. Iš kitos pusės buvo ne vienas susitikimas tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Iš pradžių Sveikatos apsaugos ministerija labai dvejojo, ar iš viso yra tokių paslaugų poreikis. Tai po vieno kito susitikimo įsitikino, kad toks poreikis yra."
Vitalijus Kovaliovas: "Gydytojai kartais pamiršta, o ypač pirminėje grandyje, ir aš galvoju, kad ir ministerijose, ir ligoninių kasose - kad mes nesame vien tik ligų gydytojai. Nepamirškime apibūdinimo, kas yra sveikata: tai yra socialinė gerovė, tai yra visuma visų psichologinių, teisinių, socialinių ir daugelis kitų kriterijų, apie kuriuos mes visi sveikatos sistemoje neturėtume pamiršti."
Biržų rajono savivaldybė įgyvendina projektą Nr. Projekto tikslinė grupė: Bet kokio amžiaus asmenys, kuriems yra nustatyta negalia, darbingumo lygis ar nesavarankiškumo lygis, atliktas slaugos paslaugų poreikio vertinimas pagal klausimyną, asmenys, sergantys pavojinga gyvybei liga.
Asmens sveikatos priežiūros namuose (toliau - ASPN) specialistų komandos teikiamų paslaugų plėtra: VšĮ Biržų rajono savivaldybės poliklinikos ASPN specialistų komandoje planuojama įdarbinti burnos higienistą ir diabetologą, kurie būtų aprūpinami mobilia įranga paslaugoms pacientų namuose teikti. Šeimos narių konsultavimas.
Projekto trukmė: 2024 m. rugsėjo mėn. - 2029 m. Projektas prisideda prie pažangos priemonės Nr.
Šie projektai rodo, jog bendruomenės slauga ir integrali pagalba yra svarbi visuomenės sveikatos dalis, reikalaujanti nuolatinio tobulinimo ir bendradarbiavimo tarp įvairių institucijų.
tags: #bendruomenes #slaugos #projekto #rasymas