Vis daugiau lietuvių, baigę darbo ar studijų laikotarpį Danijoje, grįžta gyventi į Lietuvą. Grįžtant į Lietuvą po gyvenimo Danijoje, svarbu ne tik susikrauti lagaminus, bet ir atsakingai pasirūpinti visais būtiniausiais dokumentais. Jie padės greičiau integruotis į darbo rinką, gauti reikalingas socialines garantijas, tęsti vaikų ugdymą ir išvengti nesusipratimų dėl sveikatos draudimo.
Kam svarbu pasirūpinti dokumentais dar prieš išvykstant?
Kad šis pereinamasis laikotarpis būtų sklandus ir nekiltų kliūčių dėl išmokų, sveikatos draudimo ar darbo paieškų, itin svarbu dar prieš išvykstant pasirūpinti reikiamais dokumentais. Taigi, pirmiausia pasirūpinkite dokumentais, įrodančiais Jūsų darbo patirtį Danijoje. Tai gali būti: darbo sutartys, algalapiai (angl. payslips), darbo pabaigos pažymos (jei tokias išduoda darbdavys).
U1 (anksčiau E301) ir PD U1 formos reikšmė
Grįžtant į Lietuvą, būtina gauti U1 pažymą (anksčiau vadinamą E301) iš šalies, kurioje dirbote. Be U1 pažymos užsienio laikotarpiai negali būti įskaityti. Jei ketinate kreiptis dėl nedarbo išmokų Lietuvoje, būtina gauti PD U1 formą, kuri patvirtina Jūsų nedarbo draudimo laikotarpį Danijoje.
Jeigu buvote A-kasse (Nedarbo draudimo fondo) narys, kreipkitės tiesiogiai į šį fondą. Jei A-kasse nariu nebuvote, turite pateikti EEA 4.1 formą Danijos darbo rinkos ir įdarbinimo agentūrai (Styrelsen for Arbejdsmarked og Rekruttering, trump.).
PD U2 forma - kai norite tęsti išmokas Lietuvoje
Jei jau gaunate nedarbo išmoką Danijoje ir norite ją toliau gauti gyvendami Lietuvoje, turite pasirūpinti PD U2 forma. Dėl šios formos reikia kreiptis į A-kasse - nedarbo draudimo fondą, kuris Jums moka išmoką. ES reglamentuose numatyta galimybė eksportuoti nedarbo draudimo išmoką, t. y. prieš išvykdamas asmuo turi būti registruotas gyvenamosios vietos valstybės užimtumo tarnyboje bent 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu.
Taip pat skaitykite: Ar gaunama bedarbio pašalpa sustabdžius IV?
Self-employed (savarankiškai dirbančiųjų) specifika
Grįžtate į Lietuvą iš Danijos? Daugelis grįžtančių emigrantų, dirbusių kaip self-employed (savarankiškai dirbantys asmenys), susiduria su netikėta realybe: neturint tinkamo socialinio draudimo stažo, bedarbio pašalpa gali būti nepasiekiama. Grįžtant į Lietuvą self-employed asmenims bedarbio pašalpa ne visada yra pasiekiama. Savarankiškai dirbančių asmenų situacija yra sudėtingesnė nei samdomų darbuotojų.
Trumpas atsakymas - tai priklauso nuo jūsų socialinio draudimo įmokų istorijos ir šalies, kurioje dirbote. Darbo pobūdis - jei dirbate nelegaliai arba savarankiškai, tai gali turėti įtakos išmokų gavimui. Darbo trukmė - jei darbas yra trumpalaikis ir ne visą darbo dieną, situacija gali skirtis nuo pilno etato įsidarbinimo.
Kaip ES reglamentai veikia bedarbio pašalpų perkėlimą
Europos Sąjungoje migruojančių asmenų socialinę apsaugą reglamentuoja ne tik nacionaliniai teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009 nustatantis pirmojo reglamento įgyvendinimo tvarką. ES reglamentai taikomi tiesiogiai tiek Lietuvai, tiek visoms ES valstybėms narėms, taip pat Islandijai, Norvegijai, Lichtenšteinui ir Šveicarijai.
ES reglamentuose numatyta pagrindinė taisyklė, kad netekus darbo, nedarbo draudimo išmoką skiria ta valstybė, kurioje asmuo buvo paskutiniu metu draudžiamas, t. y. kurioje jis gyveno, dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Jei teisei į nedarbo draudimo išmoką įgyti neužtenka kompetentingoje valstybėje narėje įgytų nedarbo draudimo laikotarpių, pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 gali būti atsižvelgta į kitose valstybėse narėse įgytą stažą.
Ar galite gauti išmoką iš Danijos ir ją perkelti į Lietuvą?
Ar asmenys, grįžtantys į Lietuvą, gali gauti nedarbo išmoką iš valstybės, kurioje dirbo, ir ją eksportuoti į Lietuvą? Jei bedarbis, kuris vienoje valstybėje narėje gauna nedarbo išmoką, nusprendžia vykti ieškoti darbo į kitą ES valstybę narę, ES reglamentuose numatyta galimybė eksportuoti nedarbo draudimo išmoką. Tai reiškia, kad asmuo turi būti registruotas gyvenamosios vietos valstybės užimtumo tarnyboje bent 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu.
Taip pat skaitykite: Svarbiausia informacija apie bedarbio pašalpas
Dokumentai susiję su sveikata, švietimu ir kvalifikacija
Prieš išvykdami iš Danijos, pasirūpinkite medicininiais dokumentais - susisiekite su gydymo įstaigomis ir paprašykite pažymų apie suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, diagnozes ar vartotus vaistus. Grįždami į Lietuvą su vaikais, pasirūpinkite pažymomis apie jų lankytas ugdymo įstaigas Danijoje. Jei vaikas lankė lituanistinę mokyklą, taip pat pasiimkite tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu gyvenant Danijoje įgijote profesinį ar aukštąjį išsilavinimą, dalyvavote kursuose, mokymuose ar kitose kvalifikaciją stiprinančiose veiklose, pasirūpinkite, kad šiuos pasiekimus patvirtinantys dokumentai būtų parvežti į Lietuvą. Taip pat nepamirškite pasiimti Danijoje išduoto vairuotojo pažymėjimo, jei jį gavote. Šie dokumentai gali būti reikalingi ieškant darbo Lietuvoje, siekiant pripažinti užsienyje įgytą kvalifikaciją ar tęsiant mokslus.
S1 forma ir A1 forma - kai dirbate kryžminėse situacijose
Jeigu grįžę į Lietuvą planuojate dirbti nuotoliniu būdu Danijos įmonei ar kitoje Europos Sąjungos šalyje, Jums prireiks S1 formos. Ji suteikia teisę naudotis Lietuvos sveikatos apsaugos sistema, nors socialinio draudimo įmokas mokėsite kitoje valstybėje. Jeigu išvykę į Daniją nedeklaravote savo išvykimo ir Lietuvoje Jums susidarė privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skola, galite pateikti A1 formą, kuri patvirtina, kurioje šalyje mokėjote socialinio draudimo įmokas.
Registracija Užimtumo tarnyboje ir praktiniai veiksmai
Registracija Užimtumo Tarnyboje vyksta elektroniniu būdu per Užimtumo tarnybos savitarnos portalą arba atvykus į teritorinį skyrių. Registracija suteikia prieigą prie profesinio mokymo programų, subsidijuojamo įdarbinimo, savarankiško užimtumo rėmimo ir kitų paslaugų. Taip, būtinai praneškite Užimtumo tarnybai - norint išvengti problemų, informuokite apie savo planus.
Išsaugokite dokumentus - jei išmoka jums priklauso, turėkite įrodymus apie darbo paiešką ir registraciją užsienio tarnybose. Jei planuojate grįžimą - pradėkite ruoštis iš anksto: surinkite dokumentus, užsakykite U1 pažymą ir išsiaiškinkite savo socialinio draudimo istoriją.
Taip pat skaitykite: Išmokų Sąlygos Lietuvoje
Kas nutinka, jei negaunate bedarbio pašalpos?
Alternatyvos negavus bedarbio pašalpos egzistuoja: socialinė pašalpa, profesinio mokymo programos, savarankiško užimtumo rėmimas verslo pradžiai ir subsidijuojamas įdarbinimas. Grįžus į Lietuvą po ilgesnio laiko užsienyje, neretai kyla klausimų dėl finansinio stabilumo užtikrinimo ieškant darbo ir socialinių garantijų.
Pastabos apie laikotarpius ir administravimą
Skirtingose šalyse laikas skiriasi. JK tai gali užtrukti nuo 4 iki 12 savaičių, Airijoje - nuo 2 iki 6 savaičių, Vokietijoje - nuo 1 iki 4 savaičių. Nedarbo draudimo išmokos ir jų skyrimo sąlygos ES valstybėse skiriasi. Kiekviena valstybė narė nustato, nuo kada pradedama mokėti nedarbo draudimo išmoka, kiek reikia turėti nedarbo draudimo stažo teisei į šią išmoką įgyti, kiek ilgai išmokos bus mokamos, ir kokio jos bus dydžio.
Praktinė lentelė: ar galima perkelti išmoką ir kiek laiko?
| Šalis | Ar galima perkelti išmoką? | Maksimali trukmė | Papildomos sąlygos |
|---|---|---|---|
| Vokietija | Taip | 3 mėnesiai | Registracija vietinėje darbo biržoje |
| Prancūzija | Taip | 3 mėnesiai | Aktyvi darbo paieška |
| Norvegija | Ne | - | - |
| Jungtinė Karalystė | Ne | - | - |
Planuojami pokyčiai nuo 2026 m. liepos 1 d. ir ką tai reiškia grįžtantiems
Atsakydama į šių diskusijų kontekste Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko, Seimo nario Karolio Neimanto raštu pateiktus klausimus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Aušra Putk pateikė išsamius paaiškinimus dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų taikymo į Lietuvą grįžtantiems asmenims iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Jungtinės Karalystės. Atsakyme aptariamos galiojančios taisyklės, taikomos išimtys bei numatomi svarbūs pokyčiai, įsigaliosiantys nuo 2026 m. liepos 1 d.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. keisis nuostatos, reglamentuojančios teisę į nedarbo draudimo išmoką. Siekiant stiprinti sąsają tarp apdraustųjų asmenų sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei gaunamų socialinio draudimo išmokų, mažinama pastoviosios nedarbo draudimo išmokos procentinė dalis iki 15 proc., o kintama dalis bus didinama: 1-3 mėnesį ji sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.
Įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis atitinkantis 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Nustatomas maksimalus nedarbo draudimo išmokų dydis, kuris negali viršyti 70 proc. patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU). 2026 m. nustatomas minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti.
Siekiant paskatinti asmenis grįžti į darbo rinką, siūloma nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, neribojant atnaujinimų skaičiaus, išskyrus tam tikrus atvejus.
2026-03-03 Seimo narės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės sp. konf. „Dėl nedarbo išmokų grįžtanti...
Naudingi patarimai dirbantiems užsienyje
- Patikrinkite įstatymus - kiekviena šalis turi savo taisykles, todėl būtina pasidomėti socialinės apsaugos susitarimais.
- Praneškite Užimtumo tarnybai - norint išvengti problemų, informuokite apie savo planus.
- Išsaugokite dokumentus - jei išmoka jums priklauso, turėkite įrodymus apie darbo paiešką ir registraciją užsienio tarnybose.
- Jei planuojate dirbti nuotoliniu būdu kitos ES valstybės įmonei, pasirūpinkite S1 forma.
- Self-employed asmenims: išsiaiškinkite, ar mokėjote pakankamas socialinio draudimo įmokas.
Kada bedarbio išmoka nustoja būti mokama?
Bedarbio išmoka gali būti sustabdyta: pradėjus dirbti visą darbo dieną užsienyje; jei nepateikiate reikiamų dokumentų ir neinformuojate Užimtumo tarnybos; jei neieškote darbo arba atsisakote siūlomų darbo galimybių.
Minimali bedarbio pašalpa siejama su minimalia mėnesine alga (MMA). Jei negavote bedarbio pašalpos, nepalikite situacijos be veiksmų - pasinaudokite alternatyvomis: socialine pašalpa, profesinio mokymo programomis, savarankiško užimtumo rėmimu ar subsidijuojamu įdarbinimu.
tags: #bedarbio #pasalpos #perkelimas #is #danijos