Bedarbio pašalpos apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu — kas keičiasi ir ką svarbu žinoti

Nuo liepos 1 d. GPM lengvata nebus taikoma ir nedarbo socialinio draudimo išmokoms. Pagal dabar galiojantį įstatymą neapmokestinamos yra pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių „Sodros“ biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Nuo liepos 1 d. ši nuostata bus pakeista, o GPM lengvata, be kita ko, nebus taikoma ir nedarbo socialinio draudimo išmokoms.

Kokios išmokos bus apmokestintos?

Seime pristatydama tokį įstatymo pakeitimą socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė: „Jame yra numatoma, kad GPM yra apmokestinamos tik tos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios bus paskirtos jau įsigaliojus naujam įstatymui, tai yra po liepos 1 d.“

Bedarbių pašalpos yra pajamos. Todėl jos bus apmokestintos, žada šalies valdžia, ką tik tą patį padariusi su ligos, tėvystės ir motinystės išmokomis. Joms jau taikomas gyventojų pajamų mokestis.

Kaip keisis išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka?

Seimui galutinai priėmus atitinkamas įstatymo pataisas, taip pat turėtų keistis šių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausiosios specialistė Lauros Audinytė paaiškino, kad priėmus naujas pataisas nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama jei iki įsiregistravimo darbo biržoje darbuotojas turės ne trumpesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn.

Taip būtų užtikrinta bedarbių apsauga netekus darbo, nes esant galimybei teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamą stažą įgyti per ilgesnį laikotarpį, padidėtų asmenų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičius, - rašoma teisės akto aiškinamajame rašte.

Taip pat skaitykite: Ar gaunama bedarbio pašalpa sustabdžius IV?

Išmokų trukmė ir dydis pagal siūlomas pataisas

Išmokos būtų mokamos 9 mėn., jų mokėjimo trukmės nediferencijuojant pagal nedarbo draudimo stažą. Esą ilginant išmokos trukmę bus įgyvendinta Europos Komisijos rekomendacija - „didinti nedarbo draudimo išmokų aprėptį ir adekvatumą“. Anot L. Audinytės, planuojama, kad maksimali nedarbo draudimo išmoka didės apie 40 proc.

Nuo metų vidurio nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovią išmokos dalį sudarytų 30 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Dabar tai būtų lygu 114 Eur (380 Eur x 30 proc.). Kintama išmokos dalis 1-3 jos mokėjimo mėnesį būtų 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesinių pajamų; 4-6 mėnesį - 40 proc. vidutinių pajamų; 7-9 mėnesį - 30 proc. pajamų.

Kiekvienu atveju nedarbo draudimo išmoka negalės būti didesnė nei 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto (t. y. neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio.

Kaip buvo apskaičiuojama ir mokama iki šiol

Primename, kad pagal dabar galiojantį įstatymą, GPM neapmokestinamos yra pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių „Sodros“ biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Pagal dabar galiojantį įstatymą, GPM neapmokestinamos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso nuo šios rūšies draudimo stažo. Ji svyruoja nuo 6 mėn. (jei stažas nesiekia 25 metų) iki 9 mėn. (kai stažas viršija 35 metus). Išmoka neskiriama, jei darbuotojas neturi 1,5 metų stažo per pastaruosius 3 metus.

Nedarbo draudimo išmoka dabar taip pat apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovi dalis yra lygi valstybės remiamų pajamų dydžiui (šiuo metu - 102 Eur), o ne daliai MMA, kaip numatyta naujame įstatyme.

Taip pat skaitykite: Svarbiausia informacija apie bedarbio pašalpas

Apskaičiuojant kintamąją išmokos dalį, darbuotojo kiekvieno iš 36 mėnesių (skaičiuojant iki užpraeito ketvirčio pabaigos) pajamos dalijamos iš tuo metu buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (šiuo metu - 476 Eur) ir išvedamas šio dydžio vidurkis. Tada jis dauginamas iš išmokos skyrimo dieną galiojusių draudžiamųjų pajamų ir iš 0,4.

Pirmus 3 mėn. mokama visa nedarbo išmoka, nuo ketvirto - pastovi išmokos dalis ir pusė kintamos dalies. Bet kuriuo atveju, išmoka negali būti didesnė kaip 70 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio. Taigi, šiuo metu išmoka negali būti didesnė kaip 333,2 Eur (476 x 30 proc.). „Sodros“ duomenimis, šiuo metu nedarbo draudimo išmoką gauna apie 44 tūkst. asmenų. Vidutinis jos dydis yra 197,2 Eur per mėn.

Mokesčių aspektai: GPM režimas ir tarifai

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - GPMĮ) reglamentuoja pajamų apmokestinimą. Pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę: nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, mokantys pajamų mokestį nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje. Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.

Pajamų mokesčio tarifas: 20 %. Pagrindinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 2019 metų yra 20% (iki 2018 buvo 15%). 20% tarifas taikomas darbo užmokesčiui, jei jis per metus neviršija 60 VDU. 15% tarifas taikomas ligos, motinystės išmokoms, palūkanoms, dividendams ir vertybinių popierių ar kito turto pardavimo, turto nuomos, honorarų, laimėjimų pajamoms, autoriniam atlygiui ne iš darbdavio.

Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, taikomas mėnesio NPD. Svarbu! Nuo 2025 m. sausio 1 d. NPD didėja, todėl gyventojų pajamų mokestis (GPM) gali sumažėti. Tačiau, tai priklauso nuo konkrečios situacijos ir gaunamų pajamų dydžio.

Taip pat skaitykite: Išmokų Sąlygos Lietuvoje

Apmokestinimo praktiniai padariniai gavėjams

Nedarbo išmokas gaunantys gyventojai netrukus bus priversti susimokėti gyventojų pajamų mokestį. Tai pasiūliusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) remiasi socialinio modelio kūrėjų rekomendacijomis. Mokslininkai bedarbių išmokas prilygina algai. SADM Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė priminė, kad dalis socialinių išmokų, kurios yra prilygintos darbinėms pajamoms, jau dabar yra apmokestinamos.

Ministerijos pasiūlymui apmokestinti bedarbių išmokas pritarė ir ekonomistas bei socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka. „Reikia turėti galvoje, kad jeigu jos bus apmokestinamos, tai turėtų būti ir padidintos. R.Lazutka priminė, kad šiuo metu nedarbo išmokos tikrai nėra didelės ir daugiausiai gali siekti tik 75 proc.“

Kiti susiję pakeitimai ir finansavimo šaltiniai

„Dėl nedarbo socialinio draudimo aprėpties augimo ir šios išmokos mokėjimo trukmės pailginimo padidės nedarbo socialinio draudimo išlaidos. „Sodros“ biudžeto 2017 m. rodiklių įstatyme nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas nuo 2017 m. liepos 1 d. nuo 1,1 procento didinamas iki 1,6 procento, o tais atvejais, kai sudaryta terminuota darbo sutartis, nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas už apdraustąjį nuo 2017 m. liepos 1 d. didinamas du kartus.

Tačiau konkrečių metų išlaidos nedarbo socialiniam draudimui priklauso nuo ekonomikos ciklo fazės ir jos lemiamo nedarbo lygio, - rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Praktiniai patarimai gavėjams ir ką daryti

Jeigu gaunate nedarbo išmoką ar ketinate jos prašyti po įsigaliojimo pakeitimų, verta pasidomėti, ar jūsų išmoka bus paskirta prieš ar po liepos 1 d. Nuo to priklauso, ar ji bus apmokestinta GPM. Nuo šios sumos būtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis.

Jeigu pajamos papuola į didesnio tarifo zoną, pirmiausia taikomas mažesnis mokestis, o didesnis tarifas taikomas sumai virš mažesnio mokesčio ribos. Nepamirškite, kad metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalo nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam atsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį pagal GPMĮ nuostatas.

Iš darbo išėjai savo noru – nėra išmokos? „Tai būtų bausmė“

Trumpa lentelė: palyginimas - dabartinė tvarka ir siūlomos pataisos

Aspektas Dabartinė tvarka Siūlomos pataisos
GPM taikymas bedarbio pašalpoms Neapmokestinama (išskyrus kelias išmokas) Apmskestinama nuo išmokų, paskirtų po liepos 1 d.
Reikalaujamas stažas 1,5 metų stažas per pastaruosius 3 metus (išmoka neskiriama be jo) Ne trumpesnis kaip 12 mėn. per paskutinius 30 mėn.
Išmokos trukmė 6-9 mėn., priklausomai nuo stažo 9 mėn. vienoda visiems
Išmokos skaičiavimas Pastovi dalis = valstybės remiamos pajamos (pvz. 102 Eur) + kintama dalis (0,4 * vidutinės draudžiamos pajamos) Pastovi dalis = 30% MMA; kintama dalis: 50% (1-3 mėn.), 40% (4-6), 30% (7-9)
Maksimali riba Negali viršyti 70% einamųjų metų draudžiamųjų pajamų Negali viršyti 75% VDU

Kas gali pasikeisti toliau

Seimui galutinai priėmus atitinkamas įstatymo pataisas, taip pat turėtų keistis šių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka. Nors dalis socialinių išmokų jau dabar prilyginamos darbinėms pajamoms ir apmokestinamos, siūlomi pakeitimai reiškia platesnį apmokestinamųjų socialinių išmokų spektrą.

tags: #bedarbio #pasalpa #apmokestinimas