Trečdalį pensijos Stigas atrėžia valstybei - tokią dalį sudaro mokesčiai, tačiau, anot pašnekovo, tai ganėtinai maža dalis, esą yra tekę nuo atlyginimo rėžti ir 50 proc. Atskaičius mokesčius švedui į kišenę kas mėnesį įkrenta 25 tūkst. švediškų kronų, maždaug 2,4 tūkst. eurų. Ši suma atitinka 2/3 gauto atlyginimo ir, kaip jis pats sako, veržtis diržo tikrai nereikia. „Gyvename laimingai“, - sako Stigas, išgirdęs klausimą, kokios nuotaikos sklando tarp Švedijos pensininkų.
Pensija susideda iš trijų dalių. Net tie švedai, kurie per visą gyvenimą nedirbo, gauna pensijas iš valstybės. Tiesa, ši suma nėra didelė. „Valstybinės pensijos nepakanka, būtina pačiam kaupti lėšas pensijų fonde. Jei nekaupsite - vargsite“, - įsitikinęs Stigas. Švedišką pensiją sudaro trys dalys: valstybės išmoka, darbo ar profesinės pensijos dalis ir asmeninės santaupos, kurias švedai kas mėnesį atrėžia nuo savo atlyginimo.
„Valstybinė pensija nėra didelė, apie 6 tūkst. švediškų kronų (apie 580 eurų)“, - sako Stigas, tačiau priduria, kad tiems, kurie negalvojo apie pensiją ir nekaupė lėšų savo iniciatyva, ši suma yra labai menka. Vien buto išlaikymas Švedijoje gali kainuoti nuo 7 iki 8 tūkst. švediškų kronų (nuo 670 iki 770 Eur). „Apie pensiją reikia pradėti galvoti gerokai anksčiau, o ne likus dešimčiai ar penkeriems metams.“
Neskuba eiti į pensiją. Nors pensinis amžius Švedijoje pradedamas skaičiuoti nuo 65-erių, leidžiama dirbti iki 67-erių. „Nors yra įvairių profesijų, kartais tiesiog nebegali daugiau dirbti. Aš pats dirbau kelerius metus net ir išėjęs į pensiją“, - sako švedas. „Labai svarbu dirbti tiek, kiek tik gali“, - sako jis. Įprastai švedai iki 28-erių negauna jokių pajamų, todėl labai svarbi galimybė dirbti kuo ilgiau, kad vėliau būtų skaičiuojamas ilgesnis darbingas amžius. „Į pensiją galima išeiti ir nuo 62-ejų, tačiau tokiu atveju nereikia tikėtis didelės pensijos“, - sako Wahlstrumas.
Švedijos pensijų sistema yra gerai išvystyta ir suteikia pensijas visiems, kurie dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas šalyje. Jei asmuo iš Lietuvos tam tikrą laiką dirbo Švedijoje, jis taip pat turi teisę į pensiją už šį laikotarpį. Pirmiausia, asmuo turi būti mokėjęs socialinio draudimo įmokas, kurios skaičiuojamos pagal jo pajamas. Jei dirbote Švedijoje bent tris metus ir pasiekėte minimalų išėjimo į pensiją amžių (62 metus), galite gauti ir garantinę pensiją, jei pajamų pensija yra mažesnė už nustatytą minimų pragyvenimo lygį. Švedijos teisės leidžia persikelti pensiją į kitą ES šalį, pavyzdžiui Lietuvą, laikantis tam tikrų dokumentų bei procedūrų.
Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė
Senoji Europa - už dirbančius pensininkus
Valstybinė, profesinė ir privataus kaupimo - kaip jos veikia?
Valstybinė pensija (allmän pension) apima pajamų pensiją (inkomstpension), priemokos pensiją (premiepension), garantinę pensiją (garantipension) ir pajamų pensijos priedą (inkomstpensionstillägg). Pajamų pensija sudaro didžiąją dalį: apie 16 % metų pajamų, o priemokos pensija - apie 2,5 %. Garantinė pensija mokama vyresniems nei 65 metų asmenims, kurie gyveno Švedijoje mažiausiai trejus metus, o maksimaliai - tiems, kurie gyveno 40 metų. Darbas ir mokesčiai kaupiasi į valstybinę pensiją visą gyvenimą.
Profesinė pensija Švedijoje yra privaloma tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje ir susideda iš kolektyvinių sutarčių pagrindu veikiančių sistemų (SAF-LO, ITP, PA 16, KAP-KL ir IKAP-KL). Švedijoje profesinės pensijos dažnai suprantamos kaip būtina darbo rinkos kultūrinė tradicija, o įstatymai nedraudžia darbuotojams savanoriškai papildomai taupyti. Pasak ekspertų, profsijose gali būti 50-60 % valstybinės pensijos dydžio, o papildomai dažnai prideda 10-15 %.“
Savarankiškai dirbantys asmenys gali prisidėti prie profesinių sistemų arba rinktis privačius kaupimo instrumentus, pavyzdžiui investicinę taupomąją sąskaitą (ISK). Nuo 2016 m. įmokų lengvatos buvo panaikintos, todėl vis daugiau žmonių renkasi privatų kaupimą kaip papildomą saugumą senatvei. Švedija skatina įvairovę: darbdaviai, kolektyvinės sutartys ir asmeninė iniciatyva - kartu užtikrina finansinį stabilumą.
Privatos kaupimo ir savarankiškai dirbančiųjų atvejais rekomenduojama pradėti planuoti senatvę kuo anksčiau: suprasti valstybinės pensijos sudedamąsias dalis, išnaudoti profesinių kaupimo galimybes ir stebėti būsto bei sveikatos draudimo sąlygas. Taip pat gali būti naudinga pasinaudoti papildomomis išmokomis, pvz., būsto priedu ar išlaikymo pagalba pagyvenusiems žmonėms.
Pensijų amžius, dydžiai ir ateities perspektyvos
Švedijoje pensijų amžius yra lankstus: galima pradėti gauti nuo 62 metų, bet dirbdami ilgiau kaupiama daugiau kreditų ir didėja galutinė pensija. Nuo 2020 metų minimalus išėjimo amžius yra 62, o 2026 m. oficialus rekomenduojamas pensinis amžius (riktålder) sieks apie 64 metus. Ilgiau dirbant galima gauti didesnę išmoką visam likusiam gyvenimui. 2026 metais vidutinė valstybinės pensijos dalis (neįskaitant profesinės ir privačios dalies) yra apie 16 400 SEK per mėnesį prieš mokesčius, o garantinė pensija skirta tiems, kurie turi mažai pajamų arba jų visai nėra.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema
Be to, yra papildomos išmokos, tokios kaip būsto priedas (bostadstillägg) ir išlaikymo parama pagyvenusiems (äldreförsörjningsstöd), kurios padeda užtikrinti nuomos ar eksploatavimo išlaidas ir minimalų pragyvenimo lygį. Šiuo metu vystyti planai dėl reformų apima pensinio amžiaus didinimą, lankstesnius kaupimo bei investavimo būdus, taip pat gali būti įvestos papildomos mokesčių lengvatos skatinant privačias santaupas.
Gera žinia tiems, kurie galvoja apie galimybes persikelti iš Švedijos į Lietuvą veikiant ES taisyklėms: persikėlus pensijų mokėjimas gali vykti į užsienio šalį, tačiau svarbu laiku pateikti dokumentus tiek Švedijos, tiek Lietuvos institucijoms. Švedijos reformų tikslas - užtikrinti tvarų išmokų dydį ateityje, o demografiniai pokyčiai reikalauja nuolatinio prisitaikymo prie augančios senėjimo lipikos.
Kaip tai lygintume su Lietuva?
Lietuvoje vidutinė pensija yra daug mažesnė - 2024 metų duomenimis ji siekė apie 540 eurų, nors ir gali būti įvairi kilimo dinamika. Lietuvos pensijų sistema taip pat yra daugiapakopė, tačiau ji skiriasi nuo Švedijos: II pakopa nėra privaloma ir aktyvumas skaitmeninis, dalyvavimas reguliuojamas, tačiau automatiškai prisijungti nėra. Švedijos sistemoje trečioji pakopa - privačios kaupimo formos - dažnai įtraukiamos į įmonių kolektyvines sutartis ir yra aktyvesnės. Lyginantų duomenys rodo, kad Švedijoje vidutinė pensija yra didesnė už Lietuvos, o Lietuvoje pragyvenimo lygis ir būsto išlaidos gali būti skirtingai palaikomos priemonėmis.
Daugelis Lietuvoje norėtų gauti švediško ar skandinaviško tipo pensijas: tyrimai rodo, kad daugiau nei 50 % Lietuvos gyventojų svajoja apie Švedijos ar Skandinavijos pensijas. Taip pat, Lietuvoje, kaip ir Švedijoje, reikia užsitikrinti papildomų šaltinių, nes vien „Sodros“ pensija ne visiems pakanka pragyvenimui. Todėl ekspertai rekomenduoja kaupti trečios pakopos pensijas ir įtraukti darbdavius į šią veiklą, siekiant didesnio pensijų saugumo ateityje.
Kaip pasiruošti pensijai Švedijoje?
- Pradėkite anksti: supraskite valstybinės pensijos dalis ir maksimaliai išnaudokite profesinės kaupimo galimybes.
- Jei dirbate pagal kolektyvinę sutartį, įsitikinkite, kad dalyvaujate profesinėje pensijoje; įmonės dažnai į sutartis įtraukia šias nuostatas automatiškai.
- Pasilikite planą: reguliariai peržiūrėkite savo pensijų kaupimą ir, jei reikia, koreguokite savo investicijas.
- Peržiūrėkite būsto ir sveikatos draudimo sąlygas - tai svarbu senatvės planavimui.
- Apsvarstykite papildomų išmokų galimybes, kaip būsto priedas ar išlaikymo parama pagyvenusiems.
Nors gyvenimo pavyzdžiai Švedijoje skiriasi, Stigas pabrėžia, kad „Gyvename laimingai“ ir kad „Valstybinė pensija nėra didelė, būtina pačiam kaupti lėšas pensijų fonde.“ Daugelis švedų dairosi į užsienio galimybes, tačiau pagrindinis dėmesys lieka nuomojamos ar nuosavo būsto priežiūrai ir kasdieniams poreikiams užtikrinti.
Taip pat skaitykite: Bazinės pensijos Lietuvoje